Kaip portalui LRT.lt teigė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Litvinaitė, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas tokiu atveju apimtų ir meną bei etnokultūrą, valstybės pagrindų egzaminą sudarytų istorijos, geografijos, pilietiškumo, ekonomikos užduotys, o trečiąjį egzaminą apimtų gamtos mokslai, matematika ir informacinės technologijos.
Anot Prezidentūros, nauja tvarka galėtų būti pradėta diegti jau nuo 2027-ųjų rudens, o baigta – 2029-aisiais. Portalo Lrytas kalbinti švietimo bendruomenės atstovai tokias idėjas visgi vertina skirtingai. Biologijos mokytojas Paulius Sungaila įsitikinęs, jog dėl brandos egzaminų jau ir taip turime aibę problemų, kurios niekaip nesisprendžia, o nauja tvarka sukeltų dar ir papildomų iššūkių.
„Nors tarpdalykinė integracija yra viena svarbiausių ateities kompetencijų jaunam žmogui, bet, viena vertus, ir tokius egzaminus yra sunku sukurti – tai reikštų visišką programų naujinimą nuo nulio. Tai reikštų, kad vėl tektų prioritetizuoti tam tikras temas, siaurinti turinį“, – aiškino mokytojas.
Pastebi, kad mokyklose per daug akcentuojami egzaminai: ignoruojame svarbesnį aspektą
Tuo metu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas (LMVA), KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas Prezidentūros pasiūlymų kritikuoti neskuba – pasak jo, diskusijas dėl brandos egzaminų ateities tęsti būtina. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad jokių greitų pokyčių tikrai nebus griebtasi.
„Man atrodo taip – padarome artimiausioje perspektyvoje, tokiame taktiniame lygmenyje, korektūrą, kuri palengvintų gyvenimą mokykloms, ir toliau tęskime diskusiją dėl mūsų ugdymo tikslų, vertinimo tikslų, ko mes norime“, – sakė LMVA prezidentas.
Prezidentūros lyderystės pasigedo anksčiau
Kaip skelbė LRT.lt, Prezidentūra kritiškai vertina dabartinę brandos egzaminų tvarką ir siūlo iš esmės ją peržiūrėti pereinant prie mažesnio egzaminų skaičiaus.
Susiję straipsniai
„Mes sakome: atleiskite, mes neorganizuosime šešiolikos egzaminų, mes rengsime tik bazinius tris“, – portalui sakė prezidento patarėja J. Litvinaitė.
Siūloma, kad šie egzaminai būtų privalomi visiems abiturientams. Be to, be egzaminų visi moksleiviai per dvejus metus turėtų parengti vidurinio ugdymo parengti brandos darbą.
Tuo metu mokinio pasiekimų vertinimą sudarytų trijų privalomų integruotų egzaminų rezultatai ir ugdymo dalykų vertinimai – 11–12 klasių pusmečių vidurkių vidurkiai.
J. Litvinaitė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje taip pat tikino, jog pirmiausia reikėtų susikoncentruoti į ugdymo proceso kokybės gerinimą. Jos teigimu, daugiausia dėmesio reikėtų skirti būtent vidurinio ugdymo kokybei, kuri šiuo metu esą yra apgailėtina.
„Svarbu kelti klausimą, kaip mes prie to priėjome, nes akivaizdu, kad problema pačioje vidurinio ugdymo pakopoje.
Jeigu mokinys iš tiesų nesugeba atlikti 30 proc. egzamino užduoties, kuri ekspertų yra įvertinta kaip ganėtinai nebloga, ir tarptautiniai tyrimai taip pat rodo, kad Lietuvoje pradinis ugdymas nuosekliai parengia gerai, pagrindinis ugdymas prastėja, vidurinis ugdymas visai prastas, tai turime kelti klausimą, ką mes padarėme tam, kad sureguliuotume vidurinio ugdymo pakopų procesus. Nes bėda slypi pačiame viduriniame išsilavinime“, – kalbėjo J. Litvinaitė.
„Negalime susitelkti vien į diskusijas apie egzaminų rezultatus ir kartelių mažinimus. Turime kalbėti apie tai, kokia yra vidurinio ugdymo kokybė ir ką mes, kaip nacionalinės institucijos, padarysime, kad ta kokybė būtų padori, nes šiuo metu ji yra tiesiog apgailėtina“, – tikino prezidento patarėja.
Jos teigimu, šalies vadovo komanda yra parengusi bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikusi vidurinio ugdymo pertvarkymo planą, tačiau, ar ministerija imsis jį įgyvendinti, esą neaišku.
„Prezidento komanda yra pateikusi ministerijai vidurinio ugdymo pertvarkymo planą, bet kol kas tokio rimtesnio judesio mes nematome, kad tas planas būtų pradėtas. Mes padiskutavome, pasvarstėme, bet išvadų, ar jis priimamas, ar nepriimamas, ar įgyvendinamas, ar neįgyvendinamas (nėra – ELTA). Mes neturime laiko.
Vaikai yra čia ir dabar, jiems atestatų reikia čia ir dabar. Jie nori įgyti išsilavinimą, su kuriuo galėtų studijuoti ar kitaip kurti savo ateitį“, – Seimo komitete kalbėjo G. Nausėdos patarėja.
Biologijos mokytojas ir korepetitorius P. Sungaila Prezidentūros siūlymus dėl egzaminų įvertino kritiškai. Pasak jo, didžiausia egzaminus apimanti problema tikrai nėra tik jų skaičius.
„Prezidentūros komunikacija tarsi remiasi tokia prielaida, kad pagrindinė problema Lietuvoje yra egzaminų skaičius, o ne pati egzaminų kokybė.
Tada tikroji problema tarsi yra nuslepiama, nes švietimo bendruomenė gana dažnai akcentuoja, kad šiandien trūksta patikimumo vertinimo sistemoje, užduočių kokybė taip pat yra gana prasta“, – pastebėjo mokytojas.
Apskritai, P. Sungailos teigimu, brandos egzaminuose jau nebesugebame parengti kokybiškų ir prognozuojamų užduočių.
„Tai turime tokią aibę problemų, kurias jau gana seniai įvardijame, ir atrodo, kad tas fokusas yra vėl nukreiptas visai ne ten, ne į esmę“, – portalui Lrytas aiškino mokytojas.
Pasak jo, tarpdalykinio egzamino sukūrimas tuomet, kai nepajėgiama sukurti vieno gero kokybiško egzamino, iš esmės atvertų dar daugiau papildomų problemų.
„Pirma, yra ta sena besivelkanti problema, kad mes nesusitvarkome su užduočių kokybe, negeriname jos, negeriname vertinimo.
Kita atsiverianti problema – nors tarpdalykinė integracija yra viena svarbiausių ateities kompetencijų jaunam žmogui, bet, viena vertus, ir tokius egzaminus yra sunku sukurti – tai reikštų visišką programų naujinimą nuo nulio.
Tai reikštų, kad vėl tektų prioritetizuoti tam tikras temas, siaurinti turinį, ir tai grąžintų mokinius prie žymiai platesnio disciplinų pasirinkimo – tokio net, sakyčiau, prievartinio“, – dėmesį atkreipė P. Sungaila.
Dabar, tęsė jis, mokiniai bando save profiliuoti ir stengiasi specializuotis – ar tai būtų humanitariniai, ar gamtos mokslai, ar kitos sritys. O to paties integravimo skirtinguose dalykuose, pabrėžė mokytojas, jau ir taip būna natūraliai.
„Pavyzdžiui, biologijoje tu negali paaiškinti kraujotakos temos be fizikos dėsnių – tai ta dalykinė integracija egzistuoja, ir turbūt kol ji egzistuoja mokymo turinyje, kasdieniame ugdyme, tol tai funkcionuoja gerai.
Bet tą įdėti į egzaminą reikštų, kad tas egzaminas vėl prarastų kokybę, jis taptų abstraktesnis, ir vėl būtų gana sunku mokiniams profiliuotis“, – aiškino P. Sungaila.
Portalui LRT.lt prezidento patarėja J. Litvinaitė minėjo, kad rengdama kelis egzaminus valstybė sutaupytų lėšų ir pajėgumų, o pačios mokyklos birželį nebūtų taip stipriai apkraunamos.
„Valstybei tai galėtų būti finansiškai naudingiau, bet naujos ugdymo programos paskelbtos 2022 metais, kartu su egzaminų reforma – ir labai keista, kad taip po fakto yra komunikuojama apie tą bandymą tarsi vėl redukuoti tą egzaminų skaičių“, – svarstė biologijos mokytojas.
P. Sungaila taip pat problemą mato tame, kad Prezidentūra, kaip institucija, esą apskritai niekaip neįsitraukė į ugdymo programų atnaujinimo klausimus.
„Bent jau kažkokia komunikacijos forma. Toks jausmas, kad Prezidentūra buvo toks pasyvus stebėtojas iš šalies.
Tarsi buvo leidžiama suklysti, ir dabar, jau taip iš šono žiūrint, norisi pasakyti Prezidentūrai „labas rytas“, nes ne dabar turbūt reikėtų siūlyti reformas, bet tada, kai buvo diskusijos su švietimo bendruomene, kai visi galėjo įsitraukti.
Tai man labai keista – tu nepaskelbi kritikos tam pagausintam egzaminų skaičiui, nepalaikai mokytojų, kurie rašo peticijas, nepalaikai mokinių, kurie protestuoja prie ministerijos, bet kai egzaminai įsivažiuoja, mokytojai stengiasi suvokti tą sistemą, adaptuotis prie jos, kai švietimas prašo stabilumo, kažkaip atrodo, kad tiek Švietimo taryba, tiek Prezidentūra imasi kažkokių fundamentalių pokyčių, tarsi vėl negirdėdama švietimo bendruomenės didžiausių skaudulių“, – vertino mokytojas.
Mintys – geros, bet diskusijų dar reikės
Tuo metu LMVA prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus vadovas D. Žvirdauskas į G. Nausėdos atstovės išsakytas mintis reaguoja ramiai – pasiūlymai esą tikrai svarstytini.
„Aš Švietimo taryboje asmeniškai pristatinėjau įvairius siūlymus dėl galimų egzaminų scenarijų – pirminiame pristatyme buvo šeši scenarijai, mes Švietimo taryboje šiek tiek skyrėme laiko išdiskutuoti“, – priminė jis.
Tiesa, pabrėžė D. Žvirdauskas, kad ir kokie pokyčiai būtų numatyti ar sulauktų palaikymo, jie tikrai neįvyks čia ir dabar.
„Jeigu mes susitarsime, išdiskutavę tiek Prezidentūros siūlymą, tiek kitus siūlymus, kitų ekspertų siūlymus, bet kokie įmanomi pokyčiai galėtų prasidėti tik 2030 metais.
Tai reikia nuraminti visą bendruomenę – niekas jokių skubotų sprendimų nepriims“, – akcentavo LMVA prezidentas.
Kaip portalui Lrytas kalbėjo D. Žvirdauskas, taip jau atsitiko, kad mokyklos dėl gausybės egzaminų dabar netenka savo esminės misijos – ypač pavasarį ir birželį.
„Jos tampa egzaminyklomis. Realiai per visas tas geras iniciatyvas, o jos geros, visas egzaminų organizavimas, toks, koks jis yra dabar, mokykloms tapo nepakeliama našta.
Labai aiškiai reikia tai įvardinti“, – tikino KTU inžinerijos licėjaus direktorius.
Todėl, tęsė jis, būtinai reikia diskutuoti apie pačius įvairiausius egzaminų variantus.
„Prezidentūra, šiuo atveju J. Litvinaitė, viename iš posėdžių buvo išsakiusi nuomonę, kad reikia ieškoti įvairių scenarijų, kurie eitų prie to, kad egzaminų būtų tiesiog mažiau, ir pagal tuos vykdomus egzaminus mes galėtume pasiekti tą patį tikslą.
Tai reiškia – pamatuoti abiturientų brandą ir paskirstyti studijų krepšelį. Jos siūlymą aš vertinčiau tikrai gerai – tai būtų vienas iš variantų – bet, man atrodo, galutiniam variantui reikėtų dar susitelkti, pasitarti, labai svarbu įvertinti visas galimas rizikas, kad norėdami padaryti geriau nesigautų vėl problema“, – aiškino D. Žvirdauskas.
Aukštosios mokyklos, pridūrė jis, neturi tiek resursų ir nenori daryti savo atskirų atrankų, organizuoti stojamuosius egzaminus. Mokyklos tokiais darbais taip pat stipriai apkrautos.
„Todėl vienas iš būdų, šiuo atveju mano toks tarpinis kompromisinis siūlomas variantas, kad tiesiog būtų galima sumažinti pirmųjų dalių skaičių, palikti tik lietuvių kalbą ir matematiką, kur bus dvi dalys, o visų kitų dalykų egzaminuose laikyti tik vieną dalį.
Dar būtų racionalu pasilikti tuos pagrindinius aštuonis egzaminus kaip tarpinį variantą – lietuvių kalbą, matematiką, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją – atsisakyti, tarkime, filosofijos egzamino, gal ir kitos žinios gali būti kaip nors kitaip pamatuojamos“, – svarstė D. Žvirdauskas.
Jo teigimu, taip pat reikia diskutuoti ir apie brandos darbo suaktyvinimą, nes galimybių čia yra – tik mokiniai labai mažai jomis naudojasi.
„Tai pasiūlymą vertinu labai pozityviai, bet tai yra vienas iš variantų, nebūtinai galutinis, kuris tarsi vestų į tų problemų sprendimą“, – kalbėjo LMVA prezidentas.
Nors pačioje Švietimo taryboje konkrečių balsavimų dėl egzaminų pokyčių nebuvo, tik pavieniai pasisakymai, galima suprasti, kad kol kas labiau palaikomas būtent kompromisinis variantas – atsisakyti antrųjų egzamino dalių.
„Bet supraskime, kad jis yra laikinas. Jeigu mes priimtume iki galo tą antrą variantą, kurį dabar minėjau, kad visus egzaminus paliekame, ir dvi dalis darome tik lietuvių kalbai ir matematikai, mes gauname visą savaitę normalaus ugdymo proceso birželio mėnesį“, – sakė D. Žvirdauskas.
Apskritai, apibendrino jis, diskusijas dėl brandos egzaminų ateities tęsti būtina, taip pat čia reikės atidžiai panagrinėti ir kitų šalių pavyzdžius.
„Man atrodo taip – padarome artimiausioje perspektyvoje, tokiame taktiniame lygmenyje, korektūrą, kuri palengvintų gyvenimą mokykloms, ir toliau tęskime diskusiją dėl mūsų ugdymo tikslų, vertinimo tikslų, ko mes norime.
Man atrodo, Lietuva vis tiek per tą trisdešimtmetį su viršum jau ne ta pati, kokia buvo anksčiau – mes galime kelti sau jau ir kitus standartus, ir orientuotis į demokratines šalis.
O ten patirčių yra įvairių“, – nurodė LMVA prezidentas.
Portalas Lrytas dar vasario mėnesį rašė, kokius scenarijus dėl brandos egzaminų siūlo Lietuvos švietimo taryba. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.