Man atrodo, daugelis sutiksite, kad švietimas formuoja žmogaus asmenybę ir augina įvairias kompetencijas.
O kokybiškas išsilavinimas atveria platesnes studijų galimybes, leidžia siekti svajonių karjeros ir suteikia platesnes perspektyvas, ko kiekvienam nuoširdžiai linkiu.
Mūsų statistika ir istorija rodo, kad mokymasis ne valstybine kalba koreliuoja su prastesniais egzaminų rezultatais.
„Valanda su Valatka“ – ar Vilniaus meras išmokys užsieniečius kalbėti lietuviškai?
Taigi, jeigu užsieniečiai pasirenka vaiką leisti į ugdymą ne valstybine kalba, jis jau nuo pradinių klasių startuoja su tam tikromis „stiklinėmis lubomis“.
Ilgainiui, tai gali prisidėti prie jo šansų mažėjimo siekti geresnio gyvenimo Vilniuje (studijos, darbas, socialinė (ne)izoliacija ir pan.).
Susiję straipsniai
Beje, konkrečiai baltarusių bendruomenės atveju, pavyko rasti saliamonišką sprendimą.
Vilniuje veikianti P. Skorinos gimnazija sutiko praplėsti lietuvių kalbos ugdymą ir de facto tapti įstaiga, kurioje ugdoma ir lietuvių kalba, išlaikydama savo gudišką tapatybę.
Taigi, suprantu, kad žiūrint iš šios dienos taško, pasitaikys nepatogių, gal net ir nemalonių, situacijų.
Tačiau manau, kad turėjo ateiti laikas priimti šį sprendimą, dėl kurio taryba apsisprendė dar sausį (nuo šių metų, užsieniečių vaikams iš ne ES valstybių, priėmimas į pradinį ugdymą tik lietuvių kalba).
O ilguoju laikotarpiu dėl to laimės ir vaikai, ir Vilnius.