Ekspertai sako, kad tokie pastatai šiandien jau tampa inžinerijos realybe, o didžiausia statybų revoliucija vyksta ne statybvietėse, bet duomenų sistemose. Išmanieji pastatai geba stebėti savo būklę, prognozuoti gedimus ir padėti taupyti energiją.
Kartu su pastato inžinerija keičiasi ir pati statybų bei pastatų priežiūros specialisto profesija, tačiau, deja, gyventojų požiūris vis dar išlieka toks pat kaip prieš kelis dešimtmečius.
Susiję straipsniai
„Didžiausias mitas – kad pastatu reikia rūpintis tik tada, kai atsiranda gedimas. Šiuolaikiniai pastatai tampa vis sudėtingesni, todėl toks požiūris ilgainiui kainuoja labai brangiai“, – sako Vilniaus kolegijos (VIKO) Statybos inžinerijos katedros docentas dr. Robertas Kontrimovičius.
Nematomas energijos rijikas, kuriame gyvename
Diskutuojant apie klimato kaitą dažniausiai kalbama apie automobilius ar pramonę. Tačiau statistika rodo, kad didžiausias energijos vartotojas Europoje yra būtent pastatai.
Europos Komisijos duomenimis, pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos ir sukuria apie 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Maždaug trys ketvirtadaliai Europos pastatų vis dar laikomi energetiškai neefektyviais.
Kitaip tariant, milijonai eurų kasmet tiesiogine prasme iškeliauja per nesandarius stogus, neefektyvias sistemas ir pasenusią infrastruktūrą.
Vis dėlto, pasak ekspertų, dauguma problemų prasideda ne tada, kai jas pastebime.
Brangiausi gedimai prasideda tyliai
Vilniaus kolegijos Tvarios vadybos katedros lektorė Aušra Špuraitė sako, kad pavojingiausios problemos dažniausiai yra tos, kurių ilgą laiką nematyti.
„Tai susiję su įpročiais ir požiūriu – dažnai galvojama trumpalaikėje perspektyvoje, t.y. kol problema „nematoma“, tol atrodo, kad jos nėra. Tačiau pastatu reikėtų rūpintis taip pat, kaip rūpinamės automobiliu. Juk nelaukiame, kol variklis suges, o reguliariai keičiame tepalus, filtrus, tikriname stabdžius. Deja, stogo būklė įvertinama tik prasidėjus pratekėjimui, vandentiekio, nuotekų ar šildymo vamzdynai keičiami tik po avarijų, o langų ir balkonų konstrukcijoms dėmesys skiriamas tik tada, kai jos ima leisti šilumą ar kelti pavojų saugumui. Dar pavojingiau, kad pamatų deformacijos ar grunto nestabilumas dažnai išryškėja tik atsiradus sienų ar grindų įtrūkimams.“
Pasak lektorės, pasaulyje, skirtingai nei Lietuvoje, sparčiai plinta kitoks požiūris – ne remontuoti po gedimo, o užkirsti jam kelią. „Daugelyje išsivysčiusių šalių pastatų priežiūra planuojama kaip nuoseklus procesas. Reguliariai tikrinamos visos sistemos, o jų nusidėvėjimas prognozuojamas iš anksto. Tai leidžia ne tik išvengti „bėgančio stogo“ situacijų, bet ir ženkliai sumažinti ilgalaikes išlaidas bei užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę.“
Nuo remonto, „kai sugenda“ – prie duomenimis grįstos priežiūros
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, Lietuvos statybų sektorius jau pasiekė etapą, kai pereiti nuo principo „suremontuoti, kai sugenda“ prie nuolatinės skaitmeninės pastatų priežiūros tampa ne tik įmanoma, bet ir ekonomiškai pagrįsta.
„Per pastaruosius 30 metų statybos technologijos kardinaliai pasikeitė, o didžiausią lūžį sukūrė BIM metodologijos taikymas. Ji leido statinį pradėti vertinti ne tik kaip fizinį objektą, bet kaip nuolat atnaujinamą duomenų sistemą viso jo gyvavimo ciklo metu. Šiandien jau projektavimo stadijoje galima modeliuoti būsimo pastato eksploataciją, prognozuoti konstrukcijų nusidėvėjimą, energijos vartojimą ar inžinerinių sistemų apkrovas“, – sako D. Gedvilas.
Anot jo, į konstrukcijas integruojami davikliai leidžia realiu laiku stebėti statinio būklę ir identifikuoti problemas dar prieš atsirandant gedimams.
„Pavyzdžiui, stogo konstrukcijose esantys sensoriai gali parodyti drėgmės pokyčius ar deformacijas anksčiau, nei atsiranda realus pratekėjimas. Tai leidžia atlikti prevencinius darbus ir išvengti daug didesnių nuostolių. Toks požiūris iš esmės keičia pastato eksploatacijos logiką – nuo reagavimo į avarijas pereinama prie prognozuojamos ir duomenimis grįstos priežiūros“, – teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas ir priduria, kad tai ypač aktualu dideliems komerciniams, viešiesiems ir infrastruktūros objektams, kuriuose net trumpalaikiai gedimai gali sukelti didelius finansinius nuostolius.
Pasak D. Gedvilo, didžiausias iššūkis išlieka senų pastatų segmentas. Dalis jų vis dar prižiūrimi tradiciniu būdu – atliekant periodines fizines apžiūras. Tačiau modernizacijos projektai sparčiai keičia situaciją. „Vis daugiau pastatų savininkų investuoja į automatizuotas valdymo sistemas, energijos stebėseną ir išmaniąją inžinerinių tinklų kontrolę.“
Pastatai, kurie perspėja anksčiau nei žmogus
Lietuvoje išmaniųjų pastatų daugėja, tačiau jie vis dar dažniausiai telkiasi naujesniuose ir didesniuose projektuose. Jų išmanumas reiškia ne tik naujumą, bet ir gebėjimą automatiškai valdyti sistemas pagal realų poreikį. Biuruose tam naudojamos pastatų valdymo sistemos, kurios reguliuoja šildymą, vėdinimą, vėsinimą ir apšvietimą pagal užimtumą, todėl mažėja sąnaudos ir gerėja mikroklimatas. Gydymo įstaigose ypač svarbus tikslus oro kokybės, slėgio zonų ir energijos valdymas, nes čia išmanumas susijęs ne tik su komfortu, bet ir su saugumu. Prekybos centruose išmanios sistemos padeda centralizuotai valdyti inžineriją ir prisitaikyti prie lankytojų srautų, o daugiabučiuose jos dažniausiai pasireiškia rekuperacija, nuotoliniu šildymo reguliavimu ir išmaniaisiais skaitikliais, kurie didina komfortą ir padeda taupyti energiją.
Šiuolaikinės pastatų valdymo sistemos analizuoja temperatūrą, drėgmę, energijos suvartojimą, oro kokybę ir šimtus kitų rodiklių. Jos gali pastebėti, kad ventiliacijos sistema pradeda veikti neefektyviai, šildymas naudoja per daug energijos arba įranga artėja prie gedimo.
„Šiandien pastatas jau gali reaguoti į situaciją. Jis gali reguliuoti šildymą pagal oro prognozes, stebėti energijos vartojimą, prisitaikyti prie žmonių srautų ar automatiškai gerinti oro kokybę. Tai reiškia labai konkretų kasdienį komfortą: malonią temperatūrą, švaresnį orą, mažesnes šildymo ir elektros sąskaitas bei mažiau netikėtų gedimų“, – aiškina dr. R. Kontrimovičius.
Tokie sprendimai nėra tik technologinis žaislas. Specialistų vertinimu, priklausomai nuo pastato būklės, jie gali sumažinti energijos sąnaudas 20–40 proc.
Ateities pastatai keičia ir profesijas
Jeigu prieš dešimtmetį statybų sektoriuje svarbiausia buvo mokėti pastatyti, sumontuoti ar suremontuoti, šiandien vis svarbiau suprasti duomenis.
Pastatuose atsiranda BIM (statinio informacinis modeliavimas), išmaniosios valdymo sistemos, jutikliai, energijos stebėsenos platformos ir automatika. Visa tai generuoja milžinišką kiekį informacijos, kurią reikia ne tik surinkti, bet ir suprasti.
„Šiuolaikinis specialistas turi matyti pastatą kaip vientisą sistemą. Nebepakanka žinoti, kaip veikia viena įranga. Reikia suprasti, kaip tarpusavyje sąveikauja šildymas, vėdinimas, elektros sistemos, automatika ir energijos valdymas“, – sako VIKO studentus rengianti A. Špuraitė.
Todėl, pasak lektorės, darbo rinkoje vis labiau reikalingi specialistai, kurie geba derinti statybos, inžinerijos ir skaitmeninių technologijų žinias. A.Špuraitė pabrėžia, kad VIKO Statybų fakultete studentams jau dėstoma apie pažangių išmaniųjų pastatų technologijas, automatizuotas sistemas, tvarius, skaitmeninius sprendimus.
Ekspertų teigimu, ateities statybos paslaugų specialistas vis mažiau primins tradicinį techninį darbuotoją ir vis labiau – technologijų bei duomenų analitiką.
Didžiausias iššūkis – ne technologijos
„Labiausiai norėtųsi pakeisti požiūrį, kad pastatas yra tik stogas virš galvos. Iš tikrųjų tai mūsų gyvenimo kokybės, sveikatos ir finansinio stabilumo dalis. Kai pradedi į pastatą žiūrėti kaip į ilgalaikį turtą, keičiasi ir sprendimai“, – sako A. Špuraitė.
Pasaulis jau kuria pastatus, kurie geba „galvoti“, prognozuoti gedimus ir taupyti energiją, o mes vis dar dažnai laukiame to paties signalo kaip prieš trisdešimt metų – kol pradės bėgti stogas.