Abiturientai penktadienį laikė antrąją šio matematikos patikrinimo dalį. Pirmąją įveikė lygiai prieš metus, vienuoliktoje klasėje.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet matematikos egzamino antrąją dalį išplėstiniu (A) kursu laikyti pasirinko 14,4 tūkst. mokinių, o bendruoju (B) kursu – 8,9 tūkst. mokinių.
Pažymima, kad dalis mokinių antrąją egzamino dalį laikė jau turėdami egzaminui išlaikyti reikalingus taškus. Per egzamino pirmąją dalį 59,3 proc. mokinių, laikiusių egzaminą A kursu, ir 23,3 proc. mokinių, laikiusių egzaminą B kursu, yra surinkę 25 ir daugiau taškų.
Abiturientai dalijasi įspūdžiais po lietuvių kalbos brandos egzamino: „Visi drebėjo, o aš šokau“
Matematikos egzamino antrąją dalį iš viso sudarė 17–20 uždavinių: 10 trumpojo atsakymo ir 7–10 pilno sprendimo uždavinių. Trumpojo atsakymo uždaviniuose reikėjo įrašyti tik atsakymą, pilno sprendimo uždaviniuose privaloma pateikti ir pilną uždavinio sprendimą.
Iš viso matematikos valstybinio brandos egzamino antrojoje dalyje galima surinkti 60 taškų.
Tiesa, laikant šį egzaminą galima naudotis skaičiuotuvais be tekstinės atminties, braižybos ir matavimo įrankiais, užduoties sąsiuvinio priede pateiktomis formulėmis.
Kaip sekėsi?
Susiję straipsniai
Iš egzamino kiek anksčiau išėję abiturientai savo įspūdžiais pasidalijo ir su portalu Lrytas.
VGTU inžinerijos licėjuje egzaminą rašęs Kajus pasakojo, kad pasisekė visai neblogai.
„Buvo temų, kurias žinojau visai gerai – integralai, logaritmai, išvestinės... Tik paskutinė užduotis sunki – visokie įrodinėjimai ir komplikuotos tikimybės. Kažką parašiau – tikiuosi, bent kokį tašką išspausiu iš jų“, – dalijosi vaikinas.
Kajus tikisi gauti bent 50 taškų jau iš abiejų matematikos egzamino dalių.
„Nebūtų jau taip blogai man“, – prisipažino abiturientas, norintis netrukus studijuoti ekonomiką.
Tuo metu abiturientė Emilija iš egzamino išėjo su liūdnoka šypsena – tikino, kad sekėsi normaliai, bet visgi galėjo būti ir geriau. Sunkiausios jai pasirodė tikimybių, geometrijos užduotys.
„Anksčiau turėjau korepetitorių, bet paskutinius dvejus metus jau nebe – mokiausi pati, savarankiškai“, – pasakojo abiturientė.
Pabaigusi spręsti matematikos egzaminą Emilija pajautė palengvėjimą, nors prisipažino, kad jo rezultatai įtakos jos ateities pasirinkimams ir neturės.
„Aš stoju į menus, tai man jis nėra svarbus, bet streso vis tiek buvo. Aš laikiau tam, kad išbandyčiau save, pažiūrėčiau, kiek gausiu, kiek galiu“, – Lrytas sakė ji.
Visgi kiek taškų gaus iš abiejų egzamino dalių, mergina neprognozavo. Paklausta, ar apskritai matematikos egzaminas turėtų būti privalomas visiems, Emilija svarstė, kad jį greičiausiai vertėtų palikti tiems, kurie iš tiesų nori savo ateitį sieti su šiuo mokslu.
Dabar šį egzaminą reikia išlaikyti visiems, kurie nori mokslus tęsti aukštosiose mokyklose. Išimtis taikoma menų krypties studijoms.
„Aš manau, kad tik tiems, kam tikrai reikia, kas siekia tiksliuosius mokslus studijuoti universitetuose. Bet kas į menus, kas nėra tokie tiksliukai – galėtų būti labiau pasirinktinas dalykas“, – kalbėjo abiturientė.
Panašiai sekėsi ir kartu su Emilija iš egzamino išėjusiai Samantai – ilgiausiai ji sėdėjo prie geometrijos uždavinių.
Tiesa, prisipažino merginos, šių metų abiturientams visgi labai pagelbėtų praėjusių metų dvyliktokams pridėti papildomi dešimt taškų.
„Jeigu dešimt taškų pridėtų, tai, manau, tada būtų išlaikytas mano egzaminas“, – skaičiavo Emilija.
„Manau, kad taip“, – paklausta, ar mano, kad dabar gali jo neįveikti, linktelėjo ji.
Samanta taip pat tikino pagalvojusi, kad papildomi taškai jai labai praverstų.
„Kažkaip šiek tiek buvo toks... Bet gal dar kažkas pasikeis, gal pridės? Dar turiu šiek tiek vilties“, – šyptelėjo abiturientė.
Dar viena abiturientė Milda atsidusdama teigė, kad egzaminas jai sekėsi labai sunkiai.
„Pusę praspėlioti reikėjo. Nelabai daug vilties ir taip turėjau, nes šiaip su matematika yra problemų, bet pabandžiau, padariau, ką galėjau. Daug buvo suktesnių klausimų, bet gal protingesniems ir įmanoma išlaikyti“, – vertino ji.
Jai pačiai iki egzamino išlaikymo trūksta dešimt taškų.
„Jeigu ką, labai gerai, kad šiais metais galima perlaikyti B kursu, nes viską kol kas laikiau A kursu. B kursu lengviau“, – tvirtino Milda.
Matematikos egzaminą ji tikino iš dalies laikiusi ir dėl savęs, ir dėl to, kad to norėjo tėvai.
„Tėvai nori, kad pabandyčiau, pati norėjau pasibandyti. Aš vis tiek labiau esu link menų, tai man nėra taip svarbu matematika“, – Lrytas sakė abiturientė, dar besiruošianti biologijos ir anglų kalbos egzaminams.
Egzaminą likus maždaug valandai iki jo pabaigos taip pat palikusi Akvilė svarstė, kad ir pati jame turbūt nesublizgėjo.
„Pusę užduočių padariau, pusės – ne. Sunkios tikrai. Pirmos dešimt, sakyčiau, lengvesnės, negu buvo bandomajame, bet vis tiek sunkios. Sudėtinga tiesiog“, – vertino mergina.
Ji ketina studijuoti psichologiją, bet jei įstoti nepavyks, turi ir kitų planų.
„Norėčiau stoti į psichologiją, bet matematikos tam labiausiai reikia. Jeigu nepavyks, tai kažkur kitur. Kitas planas – biologija“, – sakė Akvilė.
Tuo metu abiturientui Mariui iki egzamino išlaikymo trūksta vos trijų taškų.
„Aš tikiuosi surinkti tris taškus, nes man tik tiek reikia, kad išlaikyčiau, ir viskas. Pats egzaminas buvo ne toks sudėtingas kaip bandomasis, bent jau man asmeniškai“, – kalbėjo vaikinas.
Paklaustas, kiek dėmesio skyrė matematikai ir pasiruošimui, jis šyptelėjo.
„Tiesą sakant, aš esu tinginys, tai nelabai“, – prisipažino Marius,
Egzamine, anot jo, buvo nemažai loginių uždavinių, teko rimtai palaužyti galvą.
„Kai kurie buvo komplikuoti ir nelabai smagūs. Tai galva truputį pasvilo“, – juokėsi abiturientas.
Paklaustas, ar matematiką panaudos ateities planams, Marius aiškino, kad norėtų studijuoti IT, tačiau užsienyje, o ne Lietuvoje.
„Šiuo metu dirbu, tai yra tokie variantai – arba kilti karjeros laiptais, arba mokytis užsienyje, nes Lietuvoje nelabai apsimoka. Čia mano požiūris“, – kalbėjo jaunuolis.
„Matematikos pažymys būtent Lietuvoje svarbus, jeigu nori į IT sritį, bet jeigu į užsienį IT srityje, tai nelabai. Jeigu turi įgūdžių, gali įsidarbinti ir mokintis ten, ir gali be kvalifikacijos dirbti IT srityje. Tai ta matematika nėra jau tiek svarbi, kiek galėtų atrodyti“, – svarstė Marius.
Abiturientei Radvilei iki egzamino išlaikymo taip pat trūksta tik kelių taškų. Pasak jos, pasitaikė keli uždaviniai, kur ji nežinojo, ką rašyti, bet padėjo sąlygų skaitymas, formulynas.
„Labai palengvino ir nuramino praėjusių metų rezultatų žinojimas. Man tinka tokia sistema, nes iš karto esi įvertintas ir žinai, kokias spragas patobulinti“, – aiškino mergina.
Nors matematikos egzamino jai ateityje neprireiks, norisi išlaikyti jį dėl savęs, tikino Radvilė. Mergina ketina studijuoti grafinį dizainą.
Ką svarbu žinoti abiturientams?
NŠA duomenimis, pagrindinėje egzaminų sesijoje iš viso dalyvauja 27,8 tūkst. III gimnazijos klasės ir 29,6 IV gimnazijos klasės mokinių. Bendrai sesijoje egzaminus laikys apie 2,5 tūkst. mokinių daugiau nei 2025 m.
Populiariausių pasirenkamų laikyti egzaminų penketas nesikeičia ir šiemet: pirmoje vietoje matematika (27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 23,3 tūkst. dvyliktokų), toliau rikiuojasi anglų kalba (23,7 tūkst. vienuoliktokų ir 19,5 tūkst. dvyliktokų), biologija (12,6 tūkst. vienuoliktokų ir 10,3 tūkst. dvyliktokų), istorija (11,2 tūkst. vienuoliktokų ir 9,4 tūkst. dvyliktokų) ir geografija (8,5 tūkst. vienuoliktokų ir 6,7 tūkst. dvyliktokų).
Nuo šių mokslo metų visiems egzaminams taikoma vienoda išlaikymo riba – 25 taškai. Maksimalus galimas taškų skaičius iš abiejų egzamino dalų yra 100.
Pirmoji egzamino dalis sudaro 40 proc., antroji dalis – 60 proc. galutinio rezultato, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą: pirmoji dalis – 30 proc., antroji dalis – 70 proc. Galutinis egzamino rezultatas susideda sumuojant egzamino pirmosios ir antrosios dalių taškus, kurie konvertuojami į balus.
Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija vyks iki birželio 19 d., o pakartotinė sesija baigsis liepos 13 d. Kandidatai pakartotinėje sesijoje galės perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet pirmą kartą – ir matematikos egzamino antrąją dalį, jei pagrindinėje egzaminų sesijoje jo išlaikyti nepavyks.
Vienuoliktokams, jei jų netenkins laikytos pirmosios egzamino dalies įvertinimas, perlaikymas neorganizuojamas. Pakartotinėje sesijoje egzaminus galės laikyti tik tie mokiniai, kurie pagrindinėje sesijoje nedalyvavo dėl pateisinamų, objektyvių priežasčių. Apeliacijos teikiamos po viso valstybinio brandos egzamino.
Planuojama, kad pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 16 d., išskyrus pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų antrųjų dalių rezultatus.
Visų egzaminų rezultatus po apeliacijų planuojama paskelbti liepos 30 d.
Pirmadienį taip pat prasidėjo pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti beveik 13 tūkst. pirmakursių, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Jei kiltų oro pavojus
Šiemet brandos egzaminuose – ir dar viena naujovė, atsiradusi reaguojant į šių dienų aktualijas.
Atsižvelgdama į galimas grėsmes ir nenumatytus įvykius, NŠA patikslino veiksmų algoritmą kilus oro pavojui. Algoritmas aiškiai apibrėžia procedūras oro pavojaus paskelbimo atveju, užtikrinant dalyvių saugumą ir egzaminų organizavimo tęstinumą.
„Mūsų žinutė yra paprasta: susipažinkime su algoritmais ir įvykus oro pavojui ramiai vadovaukimės nurodyta veiksmų seka. Negalime numatyti, kas ir kada gali nutikti, tačiau žinodami šiuos galimus reagavimo veiksmus iš anksto, vykdytojai gali užtikrintai vykdyti egzaminus, o mokiniai sklandžiai juos laikyti“, – kiek anksčiau sakė NŠA vadovas S. Šabanovas.
Algoritme išskirta, kokia veiksmų seka vadovautis kiekvienam egzamino dalyviui: kandidatui, vykdytojui, egzamino vykdymo centro administratoriui. Algoritmas apima scenarijus tiek prieš egzaminą, kandidatui dar nesant egzamino vykdymo centre, jau atvykus į centrą, ir egzaminui vykstant.
Jei egzaminas būtų pertrauktas dėl paskelbto oro pavojaus, jį atšaukus ir mokiniams grįžus į egzamino patalpą, jie galėtų rinktis: tęsti egzaminą, jį užbaigti ir pateikti darbą vertinimui; netęsti egzamino, jį užbaigti ir pateikti darbą vertinimui; netęsti egzamino ir per 2 d. d. teikti prašymą mokyklos vadovui perkelti į pakartotinę sesiją.
„Atkreipiu mokinių tėvų dėmesį, kad jie privalo laikytis civilinės saugos reikalavimų ir vykdyti oficialius nurodymus. Mokinių saugumu oro pavojaus atveju rūpinsis egzamino vykdymo centre dirbantys atsakingi asmenys. Oro pavojaus atveju negalima pasiimti mokinių iš egzamino vykdymo centro ir trikdyti civilinės saugos procedūrų“, – akcentavo NŠA vadovas.
Pastarąsias kelias savaites šalies mokyklos ir savivaldybės susitikimuose su NŠA ir kitų atsakingų institucijų atstovais buvo konsultuojamos dėl civilinės saugos reikalavimų, savo mokyklų planų peržiūros.
Konsultacijų metu pristatyti ir aptarti egzaminų vykdymo algoritmai. Pažymima, kad apie egzaminų eigą oro pavojaus atveju bus informuojama NŠA kanalais (interneto svetainėje, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje), svarbi informacija bus platinama žiniasklaidos priemonėms.