Ambicingas Vilniaus planas pažaboti mokytojų trūkumą: pristatė naują platformą, kai kurios tendencijos jau verčia susimąstyti

Trečiadienį sostinės savivaldybė pristatė dar vieną būdą, kaip bandys pažaboti mokytojų trūkumo problemą – tai platforma „Mokau Vilniuje“, kuri bus skirta tiek darbo ieškantiems mokytojams, tiek ir jų norinčioms Vilniaus švietimo įstaigoms.

Kartu su „EDU Vilnius“ sukurta nauja platforma, anot jos kūrėjų, skiriasi nuo panašių iniciatyvų, nes esą nėra tiesiog skelbimų portalas, o daug lankstumo suteikia ir pačiam pedagogui.

Nors šiandien, kalbant apie mokytojų stygių, yra ir pozityvių ženklų, kai kurios tendencijos neramina, sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

„Labai svarbu, kad kai mes Lietuvoje kalbame apie mokytojų trūkumo problemą – beje, kalbame apie tai ir Europoje, tai nėra kažkokia tik Lietuvai būdinga situacija – mes nepamestume pagrindinio tikslo, kad reikia ne tik išspręsti, patenkinti mokytojų trūkumo problemą, bet ir siekti, kad į mokytojo profesiją ateitų pasiryžę, nauji, kompetentingi žmonės, ir mes turėtume gerą mokytojų pasiūlą Vilniaus miesto ir Lietuvos vaikams“, – aiškino jis.

Pasak V. Mitalo, šiandien galima konstatuoti, jog statistinis Vilniaus mokytojas yra jaunesnis už statistinį Lietuvos mokytoją, tačiau pedagogų amžėjimas vis tiek neabejotinai jaučiasi ir atsispindi švietimo sektoriuje.

„Tą mes matome ir EBPO tyrimuose, kur Lietuva su Latvija yra dabar jau vyriausių mokytojų Europoje statistikos viršūnėje“, – kalbėjo sostinės vicemeras.

Taip pat, anot V. Mitalo, reikia pripažinti, kad nevalstybinės mokyklos Vilniuje iki šiol su šiuo iššūkiu tvarkėsi geriau nei valstybinės.

„Ten daugiau naujų žmonių, daugiau jaunų žmonių yra įtraukiami į švietimo sistemą, bet tas vidurkis keičiasi taip pat, galima sakyti, mūsų nenaudai, nes rodikliai metai iš metų truputį blogėja, ir santykis tarp jaunesnių ir vyresnių mokytojų yra suprastėjęs“, – pastebėjo jis.

Šviesioji pusė, anot vicemero – Vilniuje tam tikra prasme pedagogų visgi daugėja, nes 2025 metais pirmą kartą užfiksuota, jog daugiau darbo sutarčių buvo sudaryta nei nutraukta.

„Tai reiškia, kad, nors miestas nebeauga taip sparčiai, kaip augo pastaraisiais metais, bet naujų darbo sutarčių sudaryta daugiau. Mes tai matome ir savo programų populiarume, kurias turime.

Taip pat tie skaičiai, kuriuos transliuoja aukštosios mokyklos, nėra tokie, kokie buvo pastaruosius kelerius metus“, – kalbėjo V. Mitalas.

Vicemero teigimu, trejus metus iš eilės savivaldybė stebi ir tai, kad mokytojai mokyklose patiria jau mažiau streso nei anksčiau – tai esą gali būti susiję su pačių mokyklų taikomomis priemonėmis ir pastangomis siekiant išlaikyti ir pritraukti mokytojus.

„Primenu, kad Vilniaus mieste mes ne tik turime naujiems mokytojams papildomus priedus, nemokamą viešąjį transportą, bet ir kiekvienas mokyklos vadovas turi atskirą lėšų krepšelį, kurį gali skirti papildomam mokytojų tobulėjimui arba kitoms kvalifikacijos kėlimo, motyvacijoms priemonėms“, – akcentavo V. Mitalas.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, daugiausiai pensinio amžiaus mokytojų sostinėje šiuo metu yra tarp pradinių klasių mokytojų – 20,4 proc. Taip pat tarp matematikos mokytojų (10,7 proc.), lietuvių kalbos mokytojų (9,7 proc.), ir anglų kalbos mokytojų (8,8 proc.)

Pasak V. Mitalo, Lietuvoje vidutiniškai 64,2 proc. mokytojų dirba daugiau nei vienu etatu, tuo metu Vilniuje šis rodiklis siekia 68,5 proc.

„Ir jis turi tendenciją pastaruoju metu didėti“, – pridūrė jis.

Trečiadienį pristatyta ir nauja mokytojų pritraukimo platforma „Mokau Vilniuje“. Pasak V. Mitalo, tai – siekis į mokytojų trūkumo problemą pažiūrėti kitaip.

„Dažnai nebe pačios mokyklos renkasi darbuotoją, o mokytojai renkasi tą darbo vietą, kuri yra labiausiai motyvuojanti ir pasiūlanti geriausias galimybes jiems dirbti. Tai yra laikmečio realija. (...)

Mes pripažįstame, kad dabar mokytojas gali ir turi rinktis, ir jis turi turėti galimybę savo siekį mokyti įkelti į vieną platformą „Mokau Vilniuje“, vieną langelį į visas Vilniaus mokyklas, tam, kad jis pasiektų visas Vilniaus miesto savivaldybėje esančias mokyklas ir galėtų gauti geriausius pasiūlymus, kur tęsti ir vystyti savo karjerą, arba pradėti savo karjerą“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras.

Nauja interneto svetainė sukurta kartu su „EDU Vilnius“ bei „ID Vilnius“.

V. Mitalo teigimu, kiekvienais metais prieš rugsėjo pirmąją mokytojų trūkumas skaičiuojamas iš naujo – laisvų darbo vietų skaičius dažniausiai dar siekia iki kelių šimtų. Pasibaigus mokslo metams dalis mokytojų nusprendžia keisti profesiją arba išeiti iš savo mokyklos, tad vasarą prasideda pati didžiausia pedagogų migracija.

Tiesa, paklaustas, kokių mokytojų Vilniuje šiandien trūksta labiausiai, vicemeras konkrečių disciplinų neišskyrė – mat jų reikia pačių įvairiausių.

„Tai (nauja platforma, – aut. past.) yra daug geriau, nei turškimasis socialiniuose tinkluose. Jeigu nueitumėte į Vilniaus mokytojų feisbuko grupę, pamatytumėte, kiek ten visko vyksta, ir tai yra nesistemiška. Čia yra labai aišku, sistemiška, ir labai aiškios taisyklės, kaip mes žaidžiame, ir kaip mokytojai gali išsirinkti geriausią darbo vietą“, – nurodė V. Mitalas.

„EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė pasakojo, kad pirmiausia, atsidarius naujai sukurtą sistemą, galima matyti viešus darbo skelbimus. Anot jos, ne viename panašiame tinklapyje vis dar galima susidurti su situacija, kai nėra skelbiamas pedagogo atlyginimas, tad ypač pradedančiajam mokytojui gali būti sunku suprasti, kiek jis iš tikrųjų uždirbs. Šioje platformoje bus būtina nurodyti konkrečius atlyginimo rėžius, kurių mokytojas gali tikėtis.

„Registracija pradžioje yra labai paprasta, labai trumpa ir aiški. Ir tada, jau atsidaręs savo profilį, mokytojas gali pradėti teikti kiek tik nori informacijos – kuo daugiau užpildo, tuo, žinoma, ir darbdaviui yra aiškiau.

Jis gali parašyti, kokio darbo ieško, kokioje pakopoje, kokio dalyko, etato, kalbos ir daugybę kitų dalykų, pagal kuriuos paskui jį galima ir filtruoti“, – teigė U. Kaunaitė.

Mokytojas čia taip pat gali pažymėti, ar šiuo metu aktyviai ieško darbo, ar tiesiog nori užsiregistruoti ir stebėti, kas vyksta sistemoje.

„Unikalus dalykas, kilęs iš ilgų metų praktikos – tai yra galimybė pasižymėti, ar tavo profilis yra pilnai matomas, ar vis dėlto nori paslėpti savo asmens duomenis.

Kitaip tariant, mokytojas gali pasirinkti, kad jis yra platformoje, aktyviai ieško darbo, bet jo vardas ir pavardė nėra matomi – matomi tik duomenys, kokio tai dalyko mokytojas ir kokiu etatu jis ieško darbo“, – akcentavo „EDU Vilnius“ vadovė.

Dabar, U. Kaunaitės teigimu, mokytojai neretai darbo ieškosi tiesiog feisbuke, rašo anoniminius komentarus įvairiose grupėse.

„Mes labai norėjome, kad ši platforma būtų naudinga absoliučiai visiems mokytojams – kad tai būtų vienas langelis tiek pradedantiems mokytojams, tiek ir dabartiniams mokytojams, kurie galbūt nori ieškoti darbo, bet nebūtinai nori, kad dabartinis darbdavys tai matytų“, – aiškino ji.

Esant poreikiui, pridūrė U. Kaunaitė, platforma dar gali būti ir tobulinama. Tiesa, EDU Vilniaus vadovė negalėjo atsakyti, kiek biudžeto lėšų reikėjo naujai mokytojų pritraukimo programai – mat ji kurta iš vidinių resursų.

„Viskas vyko savivaldybės viduje, programavo „ID Vilnius“ – kita savivaldybės įstaiga – kitaip tariant, tai yra vidaus resursai. „EDU Vilnius“ užsakė, „ID Vilnius“ programavo, tai nebuvo jokių išorinių pirkimų“, – patikino ji.

Nors panašią darbo skelbimų platformą turi ir, pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pasak U. Kaunaitės, ten nėra galimybės kandidatui pačiam pasiskelbti ir būti matomam visoms mokykloms.

„Nenoriu kritikuoti, bet galime diskutuoti apie platformos patogumą – turbūt yra priežasčių, kodėl vis dar ne visi skelbiasi tose platformose“, – svarstė ji.

Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis yra vienas iš tų mokyklų vadovų, kurie aktyviai ir patys prisideda prie pedagogų paieškos – Lrytas jau rašė, kad L. Janulionis darbo skelbimą anksčiau buvo perkėlęs net ant savo marškinėlių, plakatą kabino ir ant mokyklos pastato.

„Visų mokyklų vadovų vardu noriu padėkoti, nes galbūt pagaliau išnaudosime tas sukauptas atostogų dienas, o ne ieškosime mokytojų vasarą“, – juokėsi jis.

„Labiausiai džiaugiuosi, kad man nereikės pėsčiomis vaikščioti ir ieškoti mokytojų, nekabinti didžiulių plakatų. Dedu į tai dideles viltis, o jeigu reikės, sugalvosime ir dar kažką įdomesnio“, – žadėjo L. Janulionis.

Šiuo metu, pasak jo, Fabijoniškių gimnazija vis dar ieško 4 mokytojų – lietuvių kalbos, matematikos, chemijos ir etikos. Lituanistai ir matematikai, pasak direktoriaus, dirba labai dideliais krūviais, etikos mokytoja išėjo į pensiją, o chemijos mokytojas pasirinko išeiti į kitą mokyklą.

„Iššūkis kiekvienais metais“, – paklaustas, ar sunku rasti mokytojų, atsakė jis.

Pasak L. Janulionio, paieškų rezultatus dažnai lemia ir pats mokyklos įvaizdis – direktoriams yra papildomas iššūkis sukurti gerą mokyklos reputaciją, kad mokytojai į ją norėtų ateiti.

Jo vadovaujamoje gimnazijoje šiuo metu dirba 14 pensinio amžiaus mokytojų

„Jaunų mokytojų, XXI-ame amžiuje gimusių, šiuo metu turime 10“, – pridūrė sostinės Fabijoniškių gimnazijos vadovas.