Vilkaviškio pradinės mokyklos pedagogė savo asmeninėje feisbuko paskyroje sveikino Rusijos diktatorių su gimimo diena, teigė, kad V. Putiną palaiko. D. Lukui susisiekus su mokytoja, ši akcentavo, kad savo nuomonės vaikams tikrai nebruka, bet „nėra trijų smegenų vingių žmogus“ ir į pasaulį žiūri plačiau.
Visgi penktadienį portalas Lrytas išsiaiškino, kad mokytoja jau pati nusprendė palikti netgi dvi Vilkaviškio ugdymo įstaigas, kuriose iki šiol dirbo. Tuo metų jų vadovės kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
Tikino, kad mokiniams savo nuomonės nekiša
Propagandai Kremlius pasitelkia vieną socialinį tinklą: įvardijo, kuri grupė pažeidžiamiausia
Su buvusia švietimo, mokslo ir sporto ministre praėjusioje kadencijoje dirbęs D. Lukas, pamatęs savotiškus vienos mokytojos viešus įrašus, neseniai nusprendė pats jai paskambinti.
Su panašiomis situacijomis, kai nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios kai kurie mokytojai viešai neslepia savo simpatijų V. Putinui ar Rusijos režimui, patarėjui jau yra tekę susidurti ir anksčiau.
Susiję straipsniai
„Ji aktyviai išsako nuomonę „Facebook“ profilyje „We love Russia“ (Mes mylime Rusiją). Čia ji dėjo širdelę, reaguodama į klausimą, ar ji remia Putiną. Taip pat pati parašė jam sveikinimą rusų kalba su gimtadieniu. Paskambinau mokytojai, tikėdamasis išgirsti, kad įvyko koks nesusipratimas, klaida, kad mokytoja ją pripažins“, – rašė D. Lukas.
Jis pasidalijo ir pokalbio įrašu.
„Kadangi anksčiau esu dirbęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, ten dažnai man žmonės pranešdavo apie įvairias mokytojas, kurios, jų manymu, elgdavosi netinkamai.
Ir dabar aš jūsų norėčiau paklausti, kaip čia yra, kad jums labai patinka Rusija ir Vladimiras Putinas?“ – telefonu teiravosi D. Lukas.
„Nu nieko nepadarysi – aš turiu teisę į savo nuomonę, bet aš jos niekada vaikams nekišu. Todėl manęs jūs neapkaltinsite niekuo“, – jam atsakė pedagogė.
„Bet vis dėlto sveikinti V. Putiną ar džiaugtis jo prezidentavimu kaip mokytojai, man atrodo šiek tiek keistoka“, – toliau klausinėjo buvęs ministrės patarėjas.
„Jeigu aš tą daryčiau mokykloje, tai manau, kad mane net būtų galima suimti, kaip sakyti, atleisti. Bet aš turiu teisę daryti viską, ką aš noriu, jeigu aš niekam nebruku savo nuomonės“, – kartojo mokytoja.
„O tai kokia jūsų asmeninė nuomonė?“ – pasitikslino D. Lukas.
„Čia yra mano asmeninė nuomonė, ką aš galvoju. Aš nesu trijų vingių smegenų žmogus, kuris klauso tik Lietuvos televiziją arba skaito „Delfi“, ir galvoja, kad ten yra viskas. Tad viso jums geriausio. Aš tikrai suprantu, kur aš dirbu, ką aš ugdau, ir savo vaikams aš savo pažiūrų niekada neteigiu“, – pabrėžė pradinių klasių mokytoja.
Tiesa, dabar šios mokytojos feisbuko paskyros rasti jau nebeįmanoma – galimai pedagogė savo profilį paslėpė.
D. Lukas teigė žinantis ir tai, kad mokytoja dirbo ir su ukrainiečių vaikais.
Išeina pati, direktorės kreipėsi į VSD
Portalas Lrytas dėl situacijos kreipėsi į Vilkaviškio pradinę mokyklą, kurioje ši mokytoja ir dirba. Ugdymo įstaigos administracija nurodė, kad direktorės Astos Strazdienės mokykloje šiuo metu nėra.
Paprašius situaciją aptarti su ją pavaduojančia mokyklos atstove, ši kalbėti su žurnalistais nesutiko.
Visgi daugiau detalių pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Žydrė Žilinskienė. Ji penktadienio rytą patvirtino, kad mokytoja savo noru paliko netgi dvi darbovietes, kuriose iki šiol ugdė vaikus.
„Informacija paviešinta – tiek vienos, tiek kitos mokyklos direktoriams, kur ji dirba, ji parašė pasiaiškinimus. Mokyklų vadovai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą su tikslu (išsiaiškinti), kaip čia toliau elgtis“, – nurodė Ž. Žilinskienė.
Tiesa, plataus masto Rusijos invazijos pradžioje ministerijos parengtose rekomendacijose daugiau kalbama apie tai, kaip elgtis su mokytojais, kurie palaikymą priešiškiems režimams ar dezinformaciją transliuoja mokykloje. Čia, pabrėžė savivaldybės atstovė, buvo mokytojos asmeniniai įrašai feisbuke.
Visgi paaiškėjo, kad pedagogė pati nuo liepos nusprendė išeiti iš dviejų darboviečių, kuriose iki šiol darbavosi.
„Ir vienoje mokykloje, ir kitoje mokykloje ji parašė prašymą išeiti iš darbo“, – informavo Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja.
Ž. Žilinskienė patikslino, kad mokytoja taip pat dirbo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre.
Dirbo savo darbą, pažiūrų nereiškė
Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro direktorė Elena Čepaitė portalui Lrytas taip pat patvirtino, kad pedagogė netrukus paliks savo pareigas.
„Liepos mėnesį ji nebedirbs, birželį dar pabaigia, dabar dirba nuotoliniu būdu. Pats poelgis yra netinkamas, o ji pati ir priėmė sprendimą, kad šalių susitarimu išeina iš darbo. Apie tai, kokia žala padaryta, mes užklausėme Saugumo departamento – laukiame atsakymo“, – nurodė E. Čepaitė.
Pasak jos, mokytoja dirbo savo darbą, apie jos politines pažiūras pati direktorė nieko nežinojo.
„Mes nematėme jokios informacijos, išskyrus tai, ką paviešino žmogus, kuris rado tai uždaroje grupėje. Dirbdama mokytoja ji savo pažiūrų neatskleidė, dirbo savo darbą, savo feisbuko profilyje nieko įsidėjusi nebuvo, tai tiesiog tokios informacijos neturėjome.
Kadangi ministerijos yra rekomendacija, bet tai nėra pagrindas nutraukti darbo sutartį, tai mes paklausėme Saugumo departamento, kiek tai yra žalinga, ir kaip mes toliau turėtume vertinti jos darbą, ką toliau daryti.
Bet mokytoja pati parašė prašymą šalių susitarimu išeiti“, – nurodė E. Čepaitė.
Kaip elgtis mokyklų vadovams?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dar 2022 metų pavasarį parengė specialias rekomendacijas mokyklų vadovams dėl Rusijos agresijai Ukrainoje pritariančių mokytojų.
Nurodyta, kokių teisinių priemonių turi būti imamasi panašiose situacijose.
„Mokyklos vadovą Darbo kodeksas ir Švietimo įstatymas įpareigoja užtikrinti mokykloje fiziškai ir psichologiškai saugią aplinką. Rekomenduojama, kad mokyklos direktorius, gavęs informacijos apie mokytojo pamokose, mokykloje ar, pvz., socialiniuose tinkluose, reiškiamas pažiūras, pritariančias karui Ukrainoje, skleidžiamą dezinformaciją, turi nedelsdamas pasikviesti mokytoją pokalbiui ir dalykiškai su juo pasikalbėti.
Per pokalbį gali būti pateikiamas siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei mokytojas nesutinka, reikėtų inicijuoti pareigų pažeidimo tyrimo procedūrą, paprašyti, kad mokytojas raštu pasiaiškintų dėl pažeidimų“, – rašė ŠMSM.
Pažymima, kad Darbo kodekse numatyta, jog darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Aplinkybes, kurios yra laikomos šiurkščiu pareigų pažeidimu, galima apibrėžti mokyklos vietiniuose teisės aktuose.
„Nustačius tokį pažeidimą, priklausomai nuo jo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos.
Siekdama išvengti panašių incidentų, mokyklos administracija turėtų aiškiai visus darbuotojus informuoti, jog viešas pritarimas tarptautiniams karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gali būti laikomas nusikaltimu. Tokių pažiūrų demonstravimas darbo vietoje ar viešoje erdvėje yra neleistinas ir gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Baudžiamajame kodekse numatoma, kad, tas kas viešai pritarė Lietuvos ar Europos Sąjungos teisės aktais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nors šiame Baudžiamajame kodekse neužsimenama apie karą Ukrainoje, tačiau 2022 m. balandžio 12 d. priimtoje rezoliucijoje Seimas siūlo Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą.
Konstitucija draudžia karo propagandą, joje taip pat nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus nesuderinama su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Atsižvelgiant į tai, kad viešas pritarimas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą ar jos neigimas gali būti laikomas nusikaltimu, darbdavio reikalavimas darbuotojui nutraukti tokius veiksmus ir laikytis Lietuvos teisės aktų bei teisėtų darbdavio vidaus taisyklių reikalavimų negalėtų būti laikomas psichologiniu smurtu ar diskriminacija“, – rašoma ministerijos rekomendacijose.