Svarbu suprasti, jog šiandien perspektyvi profesija – tai veiklos kryptis, kuriai reikalingi įgūdžiai išlieka aktualūs keičiantis technologijoms, organizacijoms ar darbo pobūdžiui.
Jei kyla klausimas „kaip išsirinkti profesiją ir studijas?“, patartina renkantis būsimą profesiją, atsižvelgti ne tik į jos populiarumą, bet ir ilgalaikę vertę, pavyzdžiui, kaip ją veikia darbo rinkos pokyčiai, kokias kompetencijas suteikia, ar ši sritis siejasi su augančiais ekonomikos sektoriais. Daugiau patarimų aptariama straipsnyje.
Ekspertai pataria, neverta ieškoti „tobulos“ profesijos
Susiję straipsniai
Dauguma būsimų pirmakursių mano, kad pasirinkta karjeros kryptis studijų metu bus visam gyvenimui. Tai stereotipas, kilęs iš tėvų ar net senelių kartų, kai karjera dažnai buvo suprantama kaip vienas tiesus kelias – viena specialybė ir viena profesinė tapatybė. Šiandien toks modelis tampa vis mažiau realistiškas.
Karjeros modelių pokyčiai siejami su ilgesniu darbiniu gyvenimu, technologijų pažanga, žaliąja transformacija ir demografiniais pokyčiais. Oficialioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. The Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) ataskaitoje pabrėžiama, kad žmonėms vis dažniau reikės atnaujinti kompetencijas, keisti profesines kryptis ir prisitaikyti prie ilgesnio darbo rinkoje praleidžiamo laikotarpio.
Tai reiškia, kad studijų pasirinkimas nebėra vienkartinis sprendimas, lemiantis visą gyvenimą. Bakalauro studijos dažniausiai tampa pirmu rimtu profesiniu pagrindu, o vėlesni karjeros etapai gali būti kuriami renkantis magistrantūros studijas, įgyjant papildomų kompetencijų ar persikvalifikuojant.
Kokios profesijos išliks nepaveiktos dirbtinio intelekto?
Dirbtinis intelektas (DI) keičia technologijų, teisės, finansų, rinkodaros, administravimo, inžinerijos, klientų aptarnavimo ir net kūrybines profesijas. Dėl to svarbu klausti, kokias žmogaus savybes šis įrankis sustiprina ir papildo.
Jei darbas susideda tik iš pasikartojančių, taisyklėmis lengvai aprašomų užduočių, tikėtina, kad ateityje dalį tokių darbų perims technologijos, bet tai nereiškia, kad reikės mažiau žmonių.
Ateities darbo rinkoje ypač svarbios tampa kompetencijos, kurios leidžia žmogui ne tik naudotis technologijomis, bet ir išlikti reikalingam tada, kai keičiasi užduočių pobūdis.
Svarbiausios kompetencijos DI eroje:
- Kritinis mąstymas – gebėjimas vertinti informaciją, atskirti faktus nuo prielaidų, suprasti kontekstą ir priimti pagrįstus sprendimus.
- Kompleksinių problemų sprendimas – gebėjimas veikti situacijose, kuriose nėra vieno aiškaus atsakymo, o sprendimui reikia derinti technologinius, ekonominius, socialinius ir žmogiškuosius veiksnius.
- Kūrybiškumas – gebėjimas jungti skirtingas idėjas, matyti naujas galimybes ir kurti sprendimus, kurie turi ne tik techninę, bet ir žmogišką, kultūrinę ar verslo prasmę.
- Emocinis intelektas – gebėjimas suprasti žmones, bendradarbiauti, vadovauti, derėtis, spręsti konfliktus ir kurti pasitikėjimą.
- Technologinis raštingumas – gebėjimas suprasti, kaip veikia skaitmeniniai įrankiai, duomenys, automatizavimas ir dirbtinio intelekto sprendimai.
- Mokymasis visą gyvenimą – gebėjimas nuolat atnaujinti žinias ne tik dėl technologijų, bet ir dėl ekonominių, demografinių, organizacinių bei darbo rinkos pokyčių.
Svarbu atminti, kad ateities profesija nėra tik pareigų pavadinimas – tai kompetencijų rinkinys, kuris leidžia žmogui kurti vertę net tada, kai keičiasi įrankiai, sektoriai ir darbo aplinka.
Perspektyviausios profesijos Lietuvoje (iki 2030 m.)
Lietuva yra išsikėlusi tikslą, kad iki 2030 metų kas antra darbo vieta šalyje reikalautų aukštos kvalifikacijos ir kurtų pridėtinę vertę. Patvirtinti 3 mokslinius tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) prioritetai, į kuriuos bus susitelkta skatinant inovacijas Lietuvoje:
- Sveikatos technologijos ir biotechnologijos.
- Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos.
- Informacinės ir ryšių technologijos.
Taip pat Lietuvoje vystomi proveržio sektoriai: informacinės technologijos, biotechnologijos, mikroelektronika, švarioji energetika ir gynybos pramonė.
Šios kryptys leidžia geriau suprasti, kokių specialistų gali reikėti ateityje. Jei studijų programa siejasi su technologijomis, duomenimis, inžinerija, energetika, biotechnologijomis, saugumu ar inovacijomis, ji turi aiškesnį ryšį su ilgalaikiais šalies ekonomikos poreikiais.
Ką studijuoti? Top 12 perspektyvių studijų programų
Bakalauro studijos dažniausiai tampa pirmuoju tiltu į profesinį pasaulį. Jos padeda suprasti pasirinktą sritį, įgyti bazines kompetencijas, išmokti analitiškai mąstyti ir pradėti kurti savo karjeros kryptį.
Toliau pateikiamos Kauno technologijos universiteto (KTU) bakalauro studijų programos siejasi su Lietuvos prioritetinėmis technologijų, energetikos, gamybos, inžinerijos, duomenų ir verslo kryptimis.
Top 7 perspektyvios studijų programos (bakalauro studijos):
- Atsinaujinančioji energetika – studijos siejasi su švariosios energetikos ir naujų technologijų kryptimis, nes rengia specialistus energetikos transformacijai.
- Aviacijos inžinerija – perspektyvu, nes aviacijos sektoriuje reikia specialistų, gebančių suprasti sudėtingas technines sistemas, saugumo reikalavimus ir inžinerinius procesus.
- Dirbtinis intelektas – studijos siejasi su informacinių ir ryšių technologijų prioritetu, nes ši sritis apima duomenų analizę, automatizavimą ir DI sprendimų kūrimą.
- Elektronikos inžinerija – perspektyvu, nes elektronikos sprendimai yra svarbūs pramonei, energetikai, transportui, medicinos technologijoms ir išmaniesiems įrenginiams.
- Statybos inžinerija – studijos siejasi su miestų plėtra, infrastruktūros atnaujinimu, tvariais pastatais ir moderniomis statybų technologijomis reikalaujančiomis aukštos kvalifikacijos inžinierių.
- Taikomoji chemija – perspektyvu, nes naujų medžiagų, chemijos procesų ir laboratorinių tyrimų poreikis išlieka svarbus pramonei, sveikatos technologijoms, energetikai ir gamybai.
- Verslas ir antreprenerystė – aktualu, nes ateities ekonomikoje reikės ne tik technologijų kūrėjų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip technologijos tampa realiais produktais, paslaugomis ir organizacijų augimu.
Bakalauro studijos dažniausiai padeda padėti pirmą profesinį pagrindą, o magistrantūros studijos atlieka visai kitą funkciją – jos padeda gilinti specializaciją, sustiprinti profesinį profilį, pereiti į aukštesnį kompetencijų lygmenį arba persikvalifikuoti.
Top 5 studijų programos kompetencijoms lavinti (magistrantūros studijos)
- Didžiųjų verslo duomenų analitika – studijos siejasi su duomenų ekonomikos ir skaitmeninės transformacijos kryptimis, nes rengia specialistus, gebančius analizuoti didelius duomenų kiekius, identifikuoti tendencijas ir priimti duomenimis grįstus verslo sprendimus.
- Gamybos inžinerija – tai perspektyvi studijų kryptis, nes moderni pramonė vis labiau remiasi automatizavimu, robotizacija ir efektyviais gamybos procesais, todėl reikalingi specialistai, gebantys diegti ir valdyti pažangias technologijas.
- Informacijos ir informacinių technologijų sauga – studijos siejasi su kibernetinio saugumo ir skaitmeninės infrastruktūros prioritetais, nes organizacijoms vis svarbiau apsaugoti duomenis, informacines sistemas ir technologinius procesus nuo įvairių grėsmių.
- Viešasis administravimas – aktualu, nes viešajam sektoriui reikalingi specialistai, gebantys efektyviai valdyti viešuosius išteklius, įgyvendinti politikos sprendimus ir prisidėti prie skaitmeninių bei organizacinių pokyčių valstybės institucijose.
- Vadyba – perspektyvi studijų programa, nes organizacijoms reikalingi vadovai, gebantys planuoti veiklą, valdyti pokyčius, koordinuoti komandas ir priimti strateginius sprendimus sparčiai kintančioje verslo aplinkoje.
Profesijos pasirinkimas: 4 klausimai, kurie apsaugos nuo neteisingo sprendimo (testas)
Norint priimti brandų sprendimą ir tinkamai išsirinkti tolesnę profesinę kryptį, reikia užduoti sau šiek tiek nepatogius, bet praktiškus klausimus:
Kokių problemų sprendimas erzina mažiausiai?
Kiekvienas darbas turi savo rutininę pusę. Gydytojai pildo kalnus dokumentų, programuotojai valandų valandas ieško klaidos paprasčiausiame kode, o verslininkai sprendžia tiekimo krizes. Reikėtų paklausti savęs ne to, kas labiausiai patinka, o kokį kasdienį stresą įmanoma toleruoti dėl prasmės, kurią suteiks darbas.
Jei dingtų visų profesijų pavadinimai, ką veiktumėt darbe?
Nereikėtų mąstyti pareigų pavadinimais – direktorius, teisininkas ar pan. Įsivardinkite, ką labiausiai patinka daryti, pavyzdžiui, analizuoti, derėtis, konstruoti, organizuoti, skaičiuoti, rašyti, raminti, eksperimentuoti. Surašykite tris veiksmažodžius – jie parodys tikruosius polinkius. Kokioje aplinkoje norite praleisti savo dieną?
Darbo aplinka daro svarbią įtaką pasitenkinimui veikla. Ar labiau patinka dinamiška aplinka, kurioje kasdien sutinkate naujus žmones? O gal rami laboratorija arba kompiuterio ekranas ir laisvė dirbti iš bet kurio pasaulio krašto?
Koks yra paslėptas įgūdis, kurį pastebi kiti?
Dažnai mes nematome to, kas mums pavyksta natūraliai. Galbūt draugai visada prašo suorganizuoti gimtadienius, nes visos smulkmenos būna pastebėtos? O galbūt bendra kalba užsimezga su pačiais sudėtingiausiais žmonėmis? Šie bendrieji įgūdžiai dažnai tampa sėkmingos karjeros pagrindu.
Vienas geriausių būdų geriau pažinti save ir pamatyti, kaip asmenybė dera su ateities rinkos poreikiais – pasitelkti patikimus, moksliniais metodais grįstus įrankius.
Skirkite kelias minutes savo ateičiai ir atlikite KTU profesijos testą – leisk šiam testui tapti tavo pirmuoju, saugiu ir streso nekeliančiu kompasu ieškant savo unikalaus kelio.