Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Ispanijoje bei Lietuvoje mokslinę veiklą vykdanti lingvistikos mokslų daktarė dalinasi įžvalgomis, kuo Lietuva patraukli tarptautiniams tyrėjams, kokius iššūkius kelia skirtingos kultūros ir kaip keičiasi pats aukštasis mokslas.
Maža šalis, didelės galimybės
Akademikė pasakoja, kad su Kauno kolegija pirmą kartą susidūrė dar 2017 metais – tuomet užsimezgė pirmieji akademiniai ryšiai, kurie vėliau išaugo į glaudesnį bendradarbiavimą.
Susiję straipsniai
„Galima sakyti, kad mane į Lietuvą ir šią instituciją patraukė galimybė prisidėti prie augančios akademinės aplinkos, kuri itin vertina tarptautinį bendradarbiavimą ir taikomuosius tyrimus“, – dalinasi dr. M. Prodanović.
Ji džiaugiasi, kad Kauno kolegija ją priėmė šiltai: „Stipri orientacija į praktines veiklas šią mokymo įstaigą išskyrė iš kitų, kuriose vyravo teorinė akademinė aplinka.“ Paklausta, ką pasaulinei mokslo bendruomenei siūlo Lietuva, pašnekovė teigia, kad mūsų stiprybė – balansas.
„Kauno kolegijoje ir apskritai Lietuvos moksliniame lauke matau dinamišką pusiausvyrą tarp atvirumo ir ambicijų – aukštojo mokslo institucijos noriai kuria tarptautines partnerystes ir stiprina savo mokslinių tyrimų kryptis“, – sako Kauno kolegijos tyrėja.
Kaip akcentuoja dr. M. Prodanović, tai nėra vien tik galimybės. Pasak jos, ne mažiau svarbi ir bendra pasaulėžiūra, gebėjimas atvirai priimti inovacijas, kūrybiškumas, naujumas bei tarpkultūriniai mainai: „Visa tai kartu sukuria palankią terpę moksliniams tyrimams.“
Kauno kolegijos nuotr.
Tarp kalbų ir kultūrų: kur slypi tikrieji iššūkiai
Tyrėjos teigimu, tarptautiškumas šiandien dažnai tampa skambiu, tačiau ne visada iki galo suprantamu terminu. Praktikoje jis reiškia kur kas daugiau – įvairias ir įtraukias auditorijas, bendrus projektus bei nuolatinę daugiakalbę komunikaciją.
„Kai vyksta tarpkultūriniai susitikimai, pagrindiniai iššūkiai dažniausiai kyla bandant perprasti kultūrines subtilybes, kartu užtikrinant įtrauktį ir išlaikant aukštus akademinius standartus tarp skirtingų patirčių ir kontekstų“, – teigia tyrėja.
Ji sako savo tyrimuose pastebinti, kad nors institucijos visame pasaulyje perima anglų kalbą kaip bendrą komunikacijos priemonę, kultūriniai niuansai vis tiek formuoja tai, kaip idėjos yra išreiškiamos ir suprantamos.
Dr. M. Prodanović taip pat atskleidžia, kad šie veiksniai lemia, kaip mintys yra išsakomos ir suprantamos. Būtent todėl kartais atsiranda smulkių nesusikalbėjimų ar net gilesnių nesusipratimų, kuriuos tenka spręsti tiek žodžiais, tiek neverbaliniais signalais. Dėl šios priežasties anglų kalbos, kaip bendros studijų ir mokslo komunikacijos kalbos, vartojimas yra ir galimybė, ir iššūkis.
„Viena vertus, tai atveria duris tarptautiniam bendradarbiavimui ir padeda pritraukti užsienio studentus, tačiau kartu kyla rizika, kad bus nustelbtos vietinės kalbos ir kultūrinė tapatybė. Todėl svarbiausia yra pusiausvyros paieška – kaip išsaugoti nacionalinį paveldą, kartu užtikrinant globalų prieinamumą“, – sako dr. M. Prodanović.
Kauno kolegija: nuo teorijos prie realaus poveikio
Paklausta, kuo labiausiai išsiskiria Kauno kolegija, mokslininkė pabrėžia stiprų ryšį tarp mokslo ir praktikos – anot jos, čia kuriamos žinios tiesiogiai pritaikomos versle ir visuomenėje.
„Būtent dėl to kolegija tampa ypač aktuali tarptautiniuose projektuose, kuriuose svarbus ne tik teorinis indėlis, bet ir apčiuopiami rezultatai. Manau, kad Lietuva turi didelį potencialą tapti matoma taikomojo mokslo ir tarpdisciplininių projektų srityse, o ne vien sekti kitų šalių jau pramintais keliais“, – dalinasi Kauno kolegijos docentė.
Pašnekovė pastebi, kad šias galimybes lemia Lietuvos lankstumas ir gebėjimas pasiūlyti naują požiūrį – ypač ten, kur mažesnės šalys ir jų aukštojo mokslo sistemos turi daugiau lankstumo greitai reaguoti ir drąsiai eksperimentuoti.
Atsižvelgiant į naujausias tendencijas ir mokslo įžvalgas, aukštasis mokslas, pasak dr. M. Prodanović, išgyvena esminį virsmą – jį vis labiau formuoja skaitmenizacija, lankstūs mokymosi modeliai ir augantis poreikis gebėjimams, peržengiantiems atskirų disciplinų ribas.
„Lietuva nėra išimtis – ji turi visas galimybes greitai prisitaikyti, išnaudoti atvirumą inovacijoms ir stiprėjančius tarptautinius ryšius, kad išliktų konkurencinga sparčiai kintančioje aplinkoje“, – teigia mokslininkė.