Atšaukus dar net neįsigaliojusį sprendimą dalis švietimiečių dega raudoną šviesą: „Tenka apgailestauti“ (2)

Seime neseniai priimtas Švietimo įstatymo pakeitimas, kuriuo atsisakoma anksčiau priimto reikalavimo, kad dešimtą klasę baigiantis mokinys turėtų būti pasiekęs bent slenkstinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygį. Tai yra, gautų iš lietuvių kalbos ir matematikos PUPP teigiamą balą. Vadinasi, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą galima gauti neįrodžius, kad mokinys turi bazinius skaitymo, teksto suvokimo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimus.

Toks sprendimas nemenkai suerzino švietimo bendruomenę, kuri teigia, kad tokių pokyčių politikų ji tikrai neprašė. Maža to, dalis švietimiečius vienijančių organizacijų atstovų tikina, kad su jais apskritai dėl tokių radikalių sprendimų nebuvo tartasi. Daugiau nei 30 skirtingų organizacijų jau prašo prezidento Gitano Nausėdos „veto“.

„Juk galėjome atidėti sprendimo įsigaliojimą dar kartą, kaip jau buvo padaryta. Ir dabar buvo galima, jeigu politikai dar jaučia, kad nepasiruošta, jog sistema dar nepersikrovė. Mums atrodo, kad tai yra neišmintingas, trumpalaikis, ne į švietimo gerinimo perspektyvą orientuotas sprendimas“, – portalui Lrytas sakė Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus, nemaloniai nustebęs ir dėl vienos iš viceministro išgirstos frazės.

Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė akcentuoja, kad PUPP kartelės panaikinimas sukels daugybę problemų ir pagilins jau senąsias. Anot jos, jau ir dabar gauti tyrimų rezultatai apie suaugusių žmonių bazinius gebėjimus yra be galo prasti, nerimą kelia tendencijos ir dėl jaunuolių žinių.

„Tai reiškia, kad nesvarbu, kokias karteles čia nusistatome – mes išleidžiame vaikus be bazinių gebėjimų. Ir mes čia turime kaip valstybė prisiimti atsakomybę, kad vaikai iš esmės išeina nepasiruošę eiti toliau, nesvarbu, kokį kelią jie pasirenka – ar profesinį, ar akademinį. Čia yra esmė“, – tikino ji, švietimo sistemos problemą palyginusi su klimato kaita.

Nors į prezidentą G. Nausėda dėl šią savaitę priimto Švietimo įstatymo pakeitimo kreipėsi 36 organizacijos, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė toliau laikosi nuomonės, kad sprendimas atšaukti dešimtokų slenkstį buvo reikalingas.

„Vieno patikrinimo tikrai neužtenka spręsti apie visą mokinio potencialą, nes šalia matematikos ir lietuvių kalbos jis mokosi dar dvylikos pagrindinių dalykų, kurie tikrai yra labai skirtingi“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo R. Popovienė, reaguodama į raginimą vetuoti įstatymo pataisas.

„Pats lengviausias sprendimas yra uždėti slenkstį ir pasakyti vaikui, kad jeigu tau nepavyko patikrinimas – net ne egzaminas – tiesiog tau yra uždaromos durys ir yra pasiūlomas kitas kelias, kuris taip pat nėra sprendimas ir turi labai daug rizikų“, – akcentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė.

R. Popovienės teigimu, išlaikius reikalavimą, kad pagrindinio ugdymo programą baigiantis mokinys turėtų būti pasiekęs bent slenkstinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygį, būtų apribotos jo galimybės ateityje rinktis iš visų profesinių mokykloje teikiamų programų.

„Tai tokiam mokiniui (...), jam liktų tik profesinėje mokykloje ne visi keliai, ne visos programos, ką teikia profesinės mokyklos – čia labai norėčiau atkreipti visų dėmesį – o liktų tik antros, nekvalifikuotos programos (...). Ir tokių programų pasirinkimas yra labai ribotas“, – nurodė švietimo ministrė.

„Jeigu patikrinimas taptų privalomu slenksčiu pagrindiniam išsilavinimui įgyti, tai daugumai jų būtų prieinamos tik antros kvalifikacijos lygio profesinio mokymo programos, kuriose visoje Lietuvoje yra apie 1 tūkst. vietų“, – pridūrė R. Popovienė.

Anot jos, tokios aplinkybės reikštų, jog profesinio ugdymo sistema fiziškai negalėtų priimti visų norinčiųjų mokytis, tad dalis mokinių neturėtų kur tęsti mokslų.

Pasak organizacijos „Švietimas #1“ vadovės L. Masiliauskaitės, 11-oje klasėje jau prasideda intensyvus pasiruošimas brandos egzaminams – kartelės panaikinimas rimtų spragų turintiems mokiniams nepadės.

„Jeigu vaikas neišlaiko PUPP, tai reiškia, kad jis neperlipa net minimalios kartelės, kas yra tik baziniai mūsų gebėjimai. Tai reiškia, kad mokinys į 11 klasę ateina turėdamas labai dideles spragas.

O jeigu turi nemažai spragų, labai sunku yra toliau mokytis dalykus „ant viršaus“, tai natūralu, kad įveikti tikrai sudėtingesnį kursą, kuris prasideda 11 klasėje, yra sunku“, – aiškino pašnekovė.

Kitas dalykas – klasėje tokiu atveju sėdi labai skirtingą pasiruošimą turintys mokiniai, todėl iššūkių kyla ir patiems mokytojams.

„Natūralu, kad tada jie daugiau dėmesio turi skirti tiems vaikams, kurie ateina su didžiausiomis spragomis, ir tada nukenčia tie, kurie ateina jau pasiruošę ir turėdami tą minimalų žinių lygį, ir tie, kurie ateina visiškai nepasiruošę“, – vertino L. Masiliauskaitė.

Pasak „Švietimas #1“ vadovės, dešimtoje klasėje organizuojamas PUPP nėra sudėtingas patikrinimas, ten tikrinami ne aukšti pasiekimai, o tik bazinės žinios. Tad jeigu 10 metų mokykloje praleidęs mokinys negali perlipti šio lygio, suaugusieji, pati valstybė turėtų prisiimti už tai atsakomybę.

„Mes kalbame apie paprastus dalykus – kaip suprasti informaciją, ją panaudoti, palyginti kainas parduotuvėje. Tai nėra kažkokie aukšti gebėjimai. Mes turime diagnostinius testus žemesnėse klasėse – tai reiškia, kad turime pakankamai laiko suprasti, kur yra spragos ir kaip padėti mokiniui jų išvengti“, – tikino L. Masiliauskaitė.

Reaguodama į ministrės R. Popovienės žodžius apie tai, kad vienas patikrinimas negali atspindėti viso mokinio turimo potencialo, pašnekovė pabrėžė, kad alternatyvų sprendimui dėl kartelės atšaukimo tikrai galėjo būti.

„Net ir dabar pagal šitą pakeitimą, kuris turėjo įsigalioti, niekas niekam nebūtų užvėrę durų – tiesiog vaikai būtų kartoję kursą ir būtų perlaikę egzaminą kitais metais. Jeigu manome, kad tai yra per griežtas variantas, galima leisti perlaikyti egzaminą iš karto, nekartojant viso kurso.

Tai išimčių galime paieškoti ir kažkaip surasti tą sprendimą. Kita vertus, suprantame, kad patikrinimai kelia stresą ir įtampą, ir vaikai turi jaustis užtikrintai. Sistema turi kelti pasitikėjimą, ko dabar tikrai nėra.

Ką mes matome per brandos egzaminų sesiją, tai egzaminai ar per sunkūs, ar užduotys neatitinka reikalavimų, ar stringa pati sistema, ar elementariai tavęs net neįleidžia į egzaminą, nes kažkas kažko neužregistravo. Visi šie dalykai kelia stresą, to pasitikėjimo yra mažai, ir galbūt dar ir dėl to galėtų būti kažkoks nepasitenkinimas ir nenoras pasitikėti tais patikrinimais. Bet opcijų yra“, – kalbėjo L. Masiliauskaitė.

Anot jos, jeigu pasižiūrėtume į kitas pažangias švietimo sistemas, ten yra absoliučiai normalu iš pirmo karto neišlaikyti egzamino ar patikrinimo – vaikai kartojasi žinias ir bando tą padaryti vėliau.

„Apskritai mūsų švietimo sistema yra sudėliota šiek tiek kitaip nei likusioje Europoje – mūsų sistema, kur turime ketverių metų pradinį, šešerių metų pagrindinį ir dvejų metų vidurinį, be Lietuvos egzistuoja tik Turkmėnistane ir Omane.

Vyraujanti sistema Europoje ir pasaulyje yra šešerių metų pradinis, trejų pagrindinis ir trejų metų vidurinis ugdymas. Tai ten po devintos klasės, kas pas mus būtų dešimtos klasės atitikmuo, vaikai pasiima ir tuos vadinamuosius gap yar, tarpinius metus, tada ar mokosi, ar iš esmės bando suprasti, kuriuo keliu eiti toliau, ir tai vyksta pažangiausiose švietimo sistemose, tokiose kaip Danija.

Danija apskritai nuo 2030 metų gerokai kels savo kartelę po 9 klasės tam, kad labiau padėtų vaikams apsispręsti, ar jie turėtų eiti akademiniu keliu, ar toliau siekti profesinio išsilavinimo“, – komentavo „Švietimas #1“ vadovė.

Šiandien, pasak L. Masiliauskaitės, visą švietimo sistemą mes orientuojame į tuos, kuriems nesiseka labiausiai – kaip ir šiuo atveju.

„Tai jeigu mes turime keletą savivaldybių, kur 40 proc. vaikų neišlaiko PUPP, tai mobilizuokimės, suteikime toms savivaldybėms pagalbą, tačiau dėl to neužkirskime kelio ir negriaukime visos sistemos tiems, kurie sugeba perlipti tą kartelę ir išmokyti vaikus“, – aiškino ji, pridurdama, kad didžiulį nerimą kelia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimų diktuojamos tendencijos.

„Visų pirma, pagal suaugusiųjų įgūdžius, 44 proc. – beveik kas antras Lietuvos pilietis – peržengia tik minimalią žemų bazinių gebėjimų ribą.

Tai reiškia, kad jiems sunku perskaityti informaciją, užpildyti formas, palyginti kainas, rasti darbą, jau nekalbant apie dezinformaciją ir propagandą, ko galime turėti labai daug.

33 proc. jaunuolių nuo 16 iki 25 metų irgi perlipa tik bazines žinias. Palyginimui, Estijoje tokių jaunuolių yra 12 proc. O jeigu kalbame apie mūsų 15-mečius, tai irgi esame vidutiniokai – tik dvidešimti Europoje.

Tai reiškia, kad nesvarbu, kokias karteles čia nusistatome – mes išleidžiame vaikus be bazinių gebėjimų. Ir mes čia turime kaip valstybė prisiimti atsakomybę, kad vaikai iš esmės išeina nepasiruošę eiti toliau, nesvarbu, kokį kelią jie pasirenka – ar profesinį, ar akademinį. Čia yra esmė“, – pabrėžė pašnekovė.

L. Masiliauskaitės manymu, politikų sprendimas atšaukti anksčiau priimtą sprendimą rodo, kad mūsų švietimo sistema iš esmės vertina tik „prabuvimo laiką mokykloje“.

„10 metų prabuvo, išduodame kažkokį pažymėjimą, leidžiame mokytis toliau, o po 12 metų turime kažkokį patikrinimą. Bet iš esmės tai nėra prabūtas laikas. Esmė yra tai, ką mes išmokstame mokykloje, kokias žinias ir gebėjimus įgyjame“, – sakė ji.

Kreipimąsi su prašymu vetuoti pataisas prezidentui pateikusios organizacijos – ne tik iš švietimo srities. Čia gausu ir verslo atstovų. Anot „Švietimas #1“ vadovės, darbdaviai dėl valstybės ir jos švietimo ateities taip pat stipriai sunerimę.

„Nes mes turime labai daug raudonų signalų. Ką ir kalbu apie tuos 44 procentus iš suaugusiųjų tyrimo, kad jie perlipa tik bazinius gebėjimus. Apskritai dėl tų 44 procentų tai mes per dešimtmetį nukritome bene labiausiai ir esame ketvirta valstybė nuo galo.

Čia yra labai raudonas signalas, ir tuomet ir darbdaviams, ir kiekvienam piliečiui tai turėtų rūpėti. Tai rodo, kad mes prarandame gebėjimus, tai kenkia mūsų šalies konkurencingumui. Jeigu mes norime būti talentų šalimi, norime kurti, būti inovatyvūs, tam tikrai reikia bazinių gebėjimų“, – aiškino pašnekovė, pridūrusi, kad bazinių žinių stoka kenkia net ir mūsų šalies nacionaliniam saugumui.

„Jeigu mūsų didžioji visuomenės dalis geba suprasti tik paprastą tekstą, tačiau sunku yra įžvelgti potekstę, propagandą, dezinformaciją, reiškia, kad mes esame labai pažeidžiami kitų šalių, kurios nori pakenkti mūsų saugumui.

Tad ir peticiją pasirašiusios organizacijos supranta, kad mums, kaip šaliai, gresia didelė nesėkmė ir didelis nesaugumo garantas, jeigu mes toliau nieko nedarysime“, – dėstė L. Masiliauskaitė.

Švietimo sistemą ji palygino su klimato kaita – per vėlai suprantame, kad kelio atgal nebėra, kai vasarą užkaistame taip, jog nebeįmanoma išbūti patalpoje ir skubame pirkti oro kondicionierių.

„Su švietimo sistema yra taip pat. Čia kaip ta verdanti varlė, kuri vandenyje nesupranta, kad jau išvirė. Mes esame tokioje pačioje situacijoje. Tai yra antra vasara, kai vėl turime kovoti, kad nebūtų atšaukti sprendimai, dėl kurių švietimo bendruomenė susitarė.

Tiek Mokyklų vadovų asociacija, tiek Progimnazijų asociacija, tiek Gimnazijų, Pagrindinių mokyklų – jos visos prieštaravo šitam pakeitimui. Ir bendruomenė, kuri buvo jau prieš kelerius metus susitarusi, kad šitas sprendimas yra reikalingas, irgi yra labai nustebusi, kodėl jis atšauktas. Iš bendruomenės tokių prašymų tikrai nebuvo“, – dėmesį atkreipė „Švietimas #1“ vadovė.

Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas D. Mockus savo ruožtu prisiminė, kad istorija dėl PUPP problematikos yra labai ilga – tai esą ne tik šių metų reikalas.

„Jeigu atmintis neapleidžia, prieš kokius septynerius metus, kai dar dirbau su Pagrindinių mokyklų asociacija, jau tada mes ministerijai sakėme, kad reikia, jog PUPP taptų normaliu patikrinimu, kai mokiniai jaučia kažkokią atskaitomybę.

Nes labai dažnai kartodavosi istorijos, kad mokiniai tiesiog ateina atsipalaidavę, pasėdi dešimt minučių, kartais net penkias, atiduoda tuščią lapą, ir kas – vis tiek jokių pasekmių nėra“, – Lrytas pasakojo D. Mockus.

Anot jo, paskelbus apie įvedamą slenkstį įvairių švietimo organizacijų vadovai pastebėjo, kad dalį vaikų tai privertė pasitempti.

„Tarsi jų požiūris į dalyką truputį kitoks pasidarė, šiek tiek ir lankomumo pagerėjimą stebėjome. Tai visgi manome, kad kartelės buvimas, kai tu turi išlaikyti ketvertukui, ir vaikams atsakomybės pridėjo. Juk mokymasis nėra mokytojų atsakomybė. Didžiąja dalimi tai yra mokinių ir galiausiai pačių tėvų atsakomybė, kurie pagal Švietimo įstatymą turi užtikrinti lankomumą.

Tai čia yra labai ilga istorija ir mes nuosekliai laikomės tos pozicijos. Mes ministerijai dar prieš balsavimus ir svarstymus Švietimo komitete buvome išsiuntę du raštus, kuriuos pasirašė įvairios asociacijos, tik dabar tas ratas žymiai išsiplėtė ir apjungė dar daugiau organizacijų“, – pasakojo D. Mockus.

Gimnazijų asociacijos prezidento teigimu, ir įvairiose metinėse konferencijose, ir rezoliucijose, kurias siųsdavo tiek ankstesnėms, tiek ir šiai Vyriausybei, švietimiečiai pasisakydavo ir dėl ugdymo programų, ir dėl PUPP, ir dėl brandos egzaminų problematikos.

„Truputį tenka apgailestauti, kad nelabai atsižvelgiama. Ne visais atvejais, bet truputį apmaudu. Radijo laidoje išgirdau viceministro frazę, kad lengviausia mokykloms yra atsikratyti vaikų.

Na, atsiprašau – nei viena mokykla, drąsiai sakau, nenori nei vienam vaikui blogo. Juk švietimas apskritai susideda iš daug dedamųjų, nuo įvairių aplinkybių priklauso, kaip tam vaikui sekasi, ir mes turime į tą paveikslą žiūrėti žymiai plačiau, žiūrėti, kokios pasekmės bus gerokai tolyn į perspektyvą.

Tas posakis labai keistai nuskambėjo – dar perklausiau kolegų, ar jis tikrai taip pasakė. Taip sakyti bendruomenei, kad lengviausia atsikratyti vaikais... Aš 17 metų išdirbau Ruklos mokykloje, kur turėjau 25 procentus specialiųjų poreikių vaikų, kur bedarbystė miestelyje buvo 20 procentų, ir mes ištraukėme labai daug vaikų. Pats už rankos vedžiau pas griežtesnius mokytojus, kad ir pažymys būtų metinis, kad atsiskaitytų, nes kai kada vaikai ir bijo dėl savo tų negebėjimų“, – pasakojo D. Mockus.

Jis neslepia, kad Seimo verdiktas jį išties nuliūdino – pašnekovas svarstė, kad politikai šioje vietoje turėtų ieškoti ne vienadienių sprendimų.

„Akivaizdu, kad ateis kita valdžia, jie galvos kitaip ir pakeis sprendimus. Mokykloms nuo to tik sunkiau – kas ketverius ar dvejus metus kaitaliojami sprendimai, bet bendrąja prasme jie turėtų pasižiūrėti iš švietimo varpinės, o ne iš politinės – sėsti prie stalo, atnaujinti susitarimą dėl Lietuvos švietimo. Nežinau, kiek politikai jį prisimena, bet ten yra labai nedaug vietos skirta bendrajam ugdymui.

Ten turėtų atsirasti žymiai daugiau punktų dėl bendrojo ugdymo, nes mes jau ne vienerius metus kalbame apie tai, kad programos vaikams yra perkrautos. Mes, Gimnazijų asociacija, jau ne vienerius metus raginame peržiūrėti programas, jų apimtis, kad liktų laiko ir mokytojui išdėstyti, ir įsigilinti į temą, ir pasitikrinti, pakartoti. Dabar šitos prabangos kai kuriuose dalykuose mokytojai neturi – tiesiog yra priversti bėgti“, – dėstė Lietuvos gimnazijų asociacijos vadovas.

Todėl, tęsė D. Mockus, yra tikrai svarbesnių klausimų, prie kurių reikėtų prieiti anksčiau.

„Su programų apimtimis mes neduodame nei mokytojui, nei mokiniui įsikabinti į dalyką, jį pagilinti, o paskui dievagojamės, kad prasti rezultatai. Ir beje, juk mes matome ir brandos egzaminų užduotis, ir NMPP (Nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus, – aut.past.) – mes net rezultatų realiai pamatuoti tarp metų negalime, neišeina matuoti, nes kasmet vis kažkas keičiasi.

Ir turime tokią iškreiptų veidrodžių karalystę. Reikia susėsti politikams, pasikviesti praktikus ir žiūrėti, ką dėl bendrojo ugdymo mes darome perspektyvoje, įdedame į susitarimą, susikalbame... Kažkaip tas visas ambicijas reikia užgniaužti, nes švietimas nepagerės, jeigu dirbtinai pagražinsime skaičius.

Juk vaiko galvoje žinių, gebėjimų daugiau neatsiras, jeigu kažkokius skaičius dirbtinai pagražinsime“, – įspėjo gimnazijų atstovas.

Pasak D. Mockaus, apskritai sprendimą dėl kartelės įvedimo buvo galima atidėti dar kartą, ir tai nebūtų buvęs labai blogas scenarijus.

„Juk sklandė idėja, ir mes, vadovai, irgi sakėme, kad atidėkite tada dar kartą, bet nenaikinkite to slenksčio. Ar metus, ar dvejus, jeigu jau mes nepasiruošę. Tegul būna politikų valia, kiek jau čia reikia to laiko, kad galėtume dar geriau pasiruošti tos kartelės perėjimui.

Bet mūsų net nepakvietė. Jie gavo mūsų raštus ir tada, ir dabar, bet mūsų net nepakvietė pasisakyti nei komitete, nei kitur. Galėjome juk atidėti sprendimo įsigaliojimą dar kartą, kaip jau buvo kartą padaryta. Ir dabar buvo galima, jeigu politikai dar jaučia, kad nepasiruošta, jog sistema dar nepersikrovė. Viskas tvarkoje, bet kažkodėl buvo priimtas toks radikalus žingsnis.

Mums atrodo, kad tai yra neišmintingas, trumpalaikis, ne į švietimo gerinimo perspektyvą orientuotas sprendimas“, – pabrėžė Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas.