Šiame sektoriuje aukštos kvalifikacijos specialistų stygius aštrėja: darbdaviai siūlo konkurencingus atlyginimus ir užtikrintą karjerą

Naujausi darbo rinkos tyrimai patvirtina, kad Lietuvoje agrosektoriui kasmet reikia apie 1000–1500 aukštos kvalifikacijos specialistų. Kaip teigia VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skauronė, kiekvienais metais į šį sektorių ateina apie 400 Akademijos absolventų. „Tai reiškia, kad specialistų trūkumas yra kelis kartus didesnis nei pasiūla. Agrosektoriuje atlyginimai iškalbingi ir konkurencingi.

Darbdaviai ieško žmonių, gebančių profesines žinias derinti su asmeniniais gebėjimais. Reikalinga motyvacijos, kūrybiškumo, bendradarbiavimo, komunikacinių gebėjimų, technologinio raštingumo, kalbų valdymo ir pan. sinergija. Agronomų, inžinierių, miškininkų, logistikos, finansų ir žemės ūkio verslo specialistų laukia aiškios karjeros perspektyvos. Tai patvirtina ir darbo rinkoje siūlomi atlyginimai. Patirties įgijusių ir patyrusių specialistų atlyginimai siekia 3000 eurų ir daugiau“, – kalba dr. L. Skauronė.

Be to, jauniems žmonėms šiandien vis svarbiau žinoti, kokios finansinės galimybės atsiveria pasirinkus vieną ar kitą profesinę kryptį. Studijų pasirinkimas jiems nebėra vien klausimas „ką norėčiau veikti“ – tai ir sprendimas, nuo kurio priklauso būsimas savarankiškumas, gyvenimo kokybė, galimybė planuoti savo biudžetą, kurti namus, keliauti, investuoti į save ir jaustis oriai profesiniame kelyje. „Todėl kalbant apie žemės ūkio, bioekonomikos, inžinerijos, maisto, apskaitos ir finansų, logistikos ar aplinkosaugos studijas svarbu pabrėžti: šios sritys suteikia ne tik prasmingą darbą, bet ir realias, konkurencingas finansines perspektyvas“, – sako VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoja.

„VDU ŽŪA studijų ir finansinė vertė tampa vis aiškesnė. Darbo rinkoje matyti, kad agrosektoriaus ir jam artimų sričių specialistų atlyginimai jau konkuruoja su daugeliu kitų populiarių profesijų: agronomams-konsultantams siūloma apie 2500–3800 Eur bruto, agronomams-pardavimų vadybininkams – iki 5400 Eur bruto, maisto saugos ir kokybės specialistams – apie 3000–3500 Eur bruto, inžinieriams-technologams – dažnai 2200–3700 Eur bruto, o pardavimų, logistikos, verslo klientų ir projektų vadybos pozicijose atlygis siekia kelis tūkstančius eurų per mėnesį“, – vardija dr. L. Skauronė.

VDU ŽŪA kanclerio pavaduotojos pastebėjimu, darbo rinkos informacija rodo, kad ne viena, o dauguma VDU Žemės ūkio akademijos studijų programų jau šiandien veda į 2500–3500 Eur bruto darbo užmokesčio segmentą. Ypač stipriai išsiskiria agronomijos, maisto kokybės ir saugos, taikomosios ekologijos, tvariosios inžinerijos, žemėtvarkos ir finansų krypčių specialistų atlygio potencialas. Darbo rinkos tyrimai rodo, kad dar nebaigęs studijų studentas dažnai jau gali matyti labai aiškią profesinės karjeros augimo trajektoriją. Pavyzdžiui, agronomijos absolventas gali pradėti kaip agronomas ar konsultantas, o vėliau pereiti į komercines, konsultavimo ar valdymo pozicijas, kur atlygis tampa ženkliai didesnis; tas pats galioja logistikos, bioverslo vadybos, finansų ir inžinerijos kryptyse.

Magistrantūros studijos ir patirtis atlyginimų prasme taip pat „atsiperka“. Darbo rinkoje jau matyti tokie intervalai kaip vyresniojo finansų analitiko 3200–4950 Eur, agronomo–pardavimų vadybininko 2000–5400 Eur, pardavimų projektų vadovo 3000–5000 Eur, nekilnojamojo turto vertintojo 3050–4550 Eur ar hidrotechnikos darbų vadovo atlygis nuo 3300 Eur. Tad galima teigti, kad VDU ŽŪA studijų programos atveria kelią ne tik į „darbą pagal specialybę“, bet ir į modernias, gerai apmokamas agroverslo, maisto, inžinerijos, logistikos, aplinkosaugos, apskaitos, finansų ir vadybos karjeros galimybes“, – kalba VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoja.

VDU Žemės ūkio akademijos absolventai sėkmingai dirba įvairiose organizacijose: žemės ūkio bendrovėse, agroverslo įmonėse, konsultavimo tarnybose, maisto pramonėje, logistikos ir prekybos įmonėse, finansų ir apskaitos srityje, žemės ūkio technikos įmonėse, miškų sektoriuje, viešajame sektoriuje, savivaldoje, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo srityse. „VDU Žemės ūkio akademijos karjeros stebėsenos duomenimis, 65,4 proc. absolventų dirba privačiame sektoriuje, dažniausiai – žemės ūkyje, miškų ūkyje, logistikoje / transporte, pardavimuose / prekyboje, o 30,2 proc. – viešajame sektoriuje, įskaitant švietimą, administravimą, Valstybinę miškų urėdiją, Nacionalinę žemės tarnybą ir kitas institucijas“, – vardija dr. L. Skauronė.

Siekdama atliepti darbo rinkos poreikius, VDU Žemės ūkio akademija plėtoja stiprų bendrystės tinklą su mecenatais ir socialiniais partneriais – nuolat tobulinamos ir atnaujinamos studijų programos, plėtojamos praktikos galimybės. Laikinai vykdančio VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio funkcijas doc. dr. Ryčio Skomino teigimu, Akademijoje ypatingas dėmesys skiriamas ne tik tvirtam teorinių žinių pagrindui, bet ir jų pritaikymui praktiškai. „Studentai praktikas atlieka agrosektoriaus ir biokeonomikos verslo įmonėse, valstybės institucijose, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Neretai studentai pasiūlymų dirbti sulaukia jau pirmuose kursuose – taip praktiškai pritaikomos studijų metu įgytos žinios, sudaromos sąlygos kryptingai kilti karjeros laiptais“, – sako doc. dr. R. Skominas.

Darbdavių žinutė jaunam žmogui šiandien labai aiški: darbo rinkai reikia profesionalių, plačių kompetencijų žmonių, kurie geba profesines žinias paversti sumaniu ir darniu praktiniu sprendimu. Šiais laikais tarpdiscipliniškumas tiek studijose, tiek ir kasdienėje veikloje įgyja ypatingą reikšmę. Užimtumo tarnybos darbdavių tyrimas rodo, kad 2026 ir tolimesniais metais vienas didžiausių žmogiškųjų išteklių iššūkių bus kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, o žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje itin aktualus ir jaunų specialistų pritraukimas. Kitaip tariant, agrosektorius laukia smalsių, iniciatyvių, atsakingų ir pasirengusių augti specialistų.

„Agro-, maisto, miškininkystės, inžinerijos, logistikos, finansų ir bioekonomikos sektoriuose vis labiau vertinamas specialistas, kuris yra motyvuotas, atsakingas, technologiškai raštingas, moka dirbti su duomenimis, geba bendrauti, spręsti problemas, prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės transformacijos. Būtent tokie žmonės šiame sektoriuje turi labai geras karjeros perspektyvas, nes profesionalai šiandien yra itin paklausūs. O agrosektoriaus dabartis ir ateitis tiesiogiai priklauso nuo specialistų, kurie geba jungti agronomijos, inžinerijos, ekonomikos, vadybos, aplinkosaugos, skaitmenizacijos ir kitas žinias. Tokia kompetencijų sinergija yra esminė VDU Žemės ūkio akademijos rengiamų specialistų vertė darbo rinkai“, – neabejoja laikinai vykdantis VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio funkcijas doc. dr. R. Skominas.

Vykstant priėmimui į bakalauro studijas, VDU Žemės ūkio akademija siūlo perspektyvias, darbo rinkos poreikius atliepiančias bakalauro studijų programas: Maisto kokybė ir sauga, Kraštovaizdžio dizainas, Agronomija, Apskaita ir finansai, Logistika ir prekyba, Tvaraus bioverslo vadyba, Tvarioji inžinerija, Vandens inžinerija, Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas, Žemės ūkio mechanikos inžinerija, Miškininkystė, Taikomoji ekologija.

Studentai taip pat kviečiami savo profesinį augimą tęsti ir VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijose. Tai – galimybė ne tik gilinti bakalauro studijose įgytas žinias, bet ir kryptingai specializuotis pasirinktoje srityje, įgyti aukšto lygmens profesinių, analitinių, vadybinių, technologinių ir tyriminių kompetencijų.

Kaip teigia laikinai vykdantis VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio funkcijas doc. dr. R. Skominas, magistrantūros studijų svarbą darbo rinkoje vis labiau lemia tai, kad reikia ne tik vykdytojų, bet ir žmonių, kurie geba vadovauti, analizuoti, konsultuoti, valdyti didelius duomenų kiekius, vertinti rizikas, diegti inovacijas ir priimti sprendimus. „Tai tiesiogiai matyti ir žemės ūkio specialistų poreikio tyrimuose: prognozuojama, kad didės magistrantūrą baigusių specialistų poreikis, o tai siejama su žemės ūkio modernizacija, mokslo žiniomis ir inovacijomis.

Todėl VDU Žemės ūkio akademijos rengiamų specialistų vertė darbo rinkoje yra ne tik profesinė, bet ir strateginė. Jie reikalingi ne tik pirminėje gamyboje, bet ir visoje bioekonomikos vertės grandinėje – nuo dirvožemio, augalo, gyvūno, miško ar vandens išteklių iki maisto saugos, tiekimo grandinių, apskaitos, finansų, eksporto, technologijų diegimo ir regionų vystymo“, – kalba doc. dr. R. Skominas.