„Neišgirdome, tikrai. Prezidentas padėkojo už išsakytas visų nuomones ir priims sprendimą rytoj, kaip supratau“, – po Prezidentūroje surengto susitikimo žurnalistams sakė ministrė.
Šalies vadovas ketvirtadienį susitiko su švietimo bendruomenės atstovais. Su jais G. Nausėda diskutavo apie Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą, kuris numato pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės naikinimą.
R. Popovienė sako, kad jos vadovaujama ministerija ir toliau laikosi pozicijos, jog Seimo sprendimas išlaikyti dabar taikomus reikalavimus pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti yra teisingas.
Privatus švietimas Lietuvoje: grėsmė lygybei ar galimybė augti?
„Ministerija išsakė savo poziciją, kaip ir Vyriausybės išvadoje, kad mes visgi manome, kad valstybės reguliavimas, įvedant slenkstį, pačius jautriausius, šešiolikmečius vaikus, gali stumti iš švietimo sistemos be jokios galimybės pasitaisyti“, – komentavo socialdemokratė.
Ministrė priduria, kad PUPP kartelės taikymas problemų neišspręstų.
Susiję straipsniai
„Problemos sprendimas turi turėti nuoseklumą, nesukelti chaoso ir suteikti galimybę vaikams gauti pagalbą, kad jie arba likviduotų savo žinių spragas, arba tiesiog rinktųsi patys sąmoningai mokymąsi profesinėse mokyklose. Iš kitos pusės, daugelis vaikų šiandien mokyklose, kuriems nepasiseka vienaip ar kitaip išlaikyti patikrinimą, ne egzaminą, patikrinimą, jie turi metinius teigiamus vertinimus. Tai va kyla klausimas, kodėl jie teigiamus vertinimus turi, o staiga jiems nepasiseka? Dešimtoje klasėje vaikai mokosi ne tik matematikos, lietuvių, jie mokosi 12 pagrindinių dalykų. Ir juose galbūt irgi labai gerai kažkas sekasi, tai tikrai turime laikytis nuoseklumo“, – tvirtino ji.
Prezidentūra: sunku tikėtis visiems tinkančio sprendimo
Šalies vadovo patarėja Jūratė Litvinaitė sako, kad sprendimą, ar vetuoti kartelės atsisakymą numatančias pataisas, G. Nausėda priims penktadienį.
Tiesa, anot jos, prezidentas susitikimo metu akcentavo, jog šioje situacijoje bus sunku priimti sprendimą, kuris tiktų visoms pusėms.
„Prezidentas pabrėžė šioje situacijoje, kad sunku tikėtis geriausio (sprendimo – ELTA), kuris visiems tiktų, bet kažkoks sprendimas bus padarytas įsiklausius į visas puses“, – prezidentūroje po susitikimo kalbėjo J. Litvinaitė.
Kaip skelbė ELTA, 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Anot kreipimąsi pasirašiusių organizacijų, minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.