Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Jurgita Šukevičienė G. Nausėdos žingsnį visgi įvertino kaip kompromisinį. Prezidentas pasiūlė šį klausimą atidėti iki 2029 metų.
„Aš gerbiu šį prezidento sprendimą ir labai vertinu Prezidentūroje vakar vykusią diskusiją, nes buvo pakviesta visa švietimo bendruomenė ir, man atrodo, toks formatas buvo labai tinkamas dar kartą išsakyti visus argumentus, įžvalgas, pasiūlymus.
Vakar dienos susitikimas turbūt ir mums atsakė į kai kuriuos klausimus, ir prezidentui atsakė. Kadangi toliau šį klausimą jis grąžina į Seimą, mes jį svarstysime, ir tos diskusijos metu išsakyti argumentai mums taip pat bus pagalba, toliau svarstant šį klausimą Seime“, – portalui Lrytas sakė Švietimo ir mokslo komiteto vadovė.
Svarstoma atšaukti nuo kitų metų įvedamą papildomą brandos egzaminą: „Turėtume sustoti“
Pasak J. Šukevičienės, apie ką visi kalba vieningai ir dėl ko Prezidentūroje buvo tikrai sutarta – kad visi nori aukštesnės ugdymo kokybės ir geresnių rezultatų, tik galbūt skiriasi pasiūlymų pobūdis.
„Mums reikėtų tiesiog susitarti. Tokie išgryninti dalykai kaip būtinybė stiprinti švietimo pagalbą mokyklose, sudaryti savivaldybėms daugiau galimybių organizuoti konsultacijas arba kad į tas konsultacijas vaikai ateitų dažniau ir noriau, papildomas pamokas, profesinį ugdymą stiprinti ir plėtoti tam, kad jeigu vaikai turės eiti į profesinį ugdymą, jog mokyklos būtų pasiruošusios juos priimti.
Susiję straipsniai
Ir apskritai ta diskusija turėtų būti platesnė, nes PUPP yra tik viena sistemos dalis, tik vienas etapas. O šiaip kalbėdami apie švietimą turėtume kalbėti pirmiausia apie mokslo kokybę iš esmės.
Patikrinimai ir kontrolė yra svarbu, bet pačiu tikslu tapti jie negali. Mūsų tikslas ir siekiamybė turėtų būti užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, nuo pat mažens, kad kuo anksčiau būtų galima pastebėti mokymosi sunkumus ir suteikti individualią pagalbą“, – komentavo socialdemokratė.
Paklausta, ar prezidento veto nėra pralaimėjimas pataisas gynusiai ministrei Ramintai Popovienei, J. Šukevičienė tikino to kaip pralaimėjimo nematanti.
„Mūsų ir buvo argumentai, kad tos kartelės nereikėtų taikyti, šalinti spragas, kad jau iki 10 klasės mokinys būtų gavęs tinkamą švietimo pagalbą, ir ta kartelė, ar reali, ar įsivaizduojama, jam būtų pasiekiama.
Bet ar tai turėtų būti lemiamas sprendimas, ar jam toliau mokytis gimnazijoje, ar rinktis kitas ugdymo formas, tas klausimas ir lieka. Diskutuosime toliau ir priimsime geriausius sprendimus“, – sakė politikė.
Pateikė šešis argumentus
Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė po G. Nausėdos sprendimo akcentavo, kad dabar yra svarbiausia suteiktą laiką išnaudoti tinkamai.
„Tikrai džiaugiamės, kad prezidentas išgirdo švietimo profesionalų bendruomenės ir kitų sektorių atstovų argumentus ir vetavo šį sprendimą, kartu pasiūlydamas atidėti įsigaliojimą.
Mūsų nuomone, laiko pasiūlė tikrai pakankamai daug, galbūt būtų galima net greičiau pasirengti tiems sprendimams, tačiau dabar labai svarbu, kad tas atidėjimo laikas būtų išnaudotas prasmingai, jog būtų pasiruošta realiems darbams ir nebūtų vėliau grįžta vėl prie tos pačios diskusijos“, – Lrytas sakė L. Masiliauskaitė.
Anot „Švietimas #1“ vadovės, svarbu užtikrinti, kad mokymosi spragos būtų nustatomos gerokai anksčiau, mokiniams būtų suteikta tikslinė ir tęstinė pagalba, būtų stebima jų pažanga ir mokiniai būtų užtikrinti, jog PUPP išlaikys teigiamu balu. O jeigu nepasiseks – žinoti, kad turi kitas užtikrintas alternatyvas, kurios padės pagilinti žinias.
L. Masiliauskaitė pažymėjo, jog susitikime su prezidentu jam buvo išsakyti šeši esminiai argumentai, kodėl valdančiųjų priimtos pataisos nėra tinkamos.
„Viena iš jų, kad be kartelės yra prarandama pagrindinio išsilavinimo reikšmė, nes tada mes išsilavinimo įsigijimą daugiau siejame su mokykloje praleistu laiku, o ne į faktiškai pasiektais mokymosi rezultatais. Nes jei po 10 metų net nepasiekęs ketverto gali kopti toliau, vadinasi, nėra įgytos tos reikiamos žinios, kurias tarsi yra nustačiusi valstybė“, – dėstė ji.
Kitas svarbus argumentas, anot specialistės – perkeliamos spragos apsunkina darbą ir mokytojams. Jei vienoje klasėje sėdi ir tie, kurie neišlaikė PUPP, ir tie, kurie išlaikė jį labai gerai, mokytojai daugiau laiko turi skirti tiems, kurie turi didesnes spragas, o jas tuo metu užpildyti jau labai sunku – sudėtingėja programos, reikia ruoštis ir brandos egzaminams.
„Taip pat automatinis slenksčio panaikinimas niekaip nepaaiškina ir nesuteikia mokiniui papildomos pagalbos. Tai iš esmės įstatymo pakeitimas, kuris buvo siūlomas, nepadidina nei konsultacijų prieinamumo, nei kitų pagalbos priemonių tam, kad vaikai galėtų išlaikyti PUPP ketvertui“, – aiškino L. Masiliauskaitė.
Pasak pašnekovės, apskritai švietimo sistemai dabar siunčiami raudoni signalai – „Švietimas #1“ vadovė priminė, kad pagal EBPO suaugusiųjų tyrimo duomenis, 44 procentai Lietuvos suaugusiųjų turi žemus skaitymo arba skaičiavimo įgūdžius – tai yra ketvirtas prasčiausias rezultatas tarp tirtų šalių.
Taip pat per maždaug 10 metų Lietuvos jaunuolių skaitymo ir skaičiavimo gebėjimai sumažėjo dešimtadaliu – dabar Lietuva taip pat yra lentelės gale.
„Pagal matematikos gebėjimus mūsų jaunimas užima 29 vietą iš 31, pagal skaitymo – 26 vietą. Tai tikrai tų žinių trūkumas apsunkina kasdienių užduočių atlikimą, mažina galimybes dalyvauti darbo rinkoje gauti didesnes pajamas, toliau mokytis.
Tai kartelės nuleidimas niekaip neprisideda prie žinių stiprinimo“, – aiškino ji.
L. Masiliauskaitė tikisi, kad Seimas išgirs ne tik 36 prašymą dėl veto pasirašiusių organizacijų argumentus, bet ir prezidento, bei sutiks su G. Nausėdos pasiūlymu.
„Nes numatytas atidėjimas reiškia, kad sistema tikrai turės pakankamai laiko pasiruošti. Atidėjimas yra gana ilgas, kad sistema gebėtų pasiruošti tokiam sprendimui“, – tvirtino ji.
Šalies vadovui nusprendus vetuoti Švietimo įstatymo pataisas dėl dešimtokų egzaminų kartelės atšaukimo bei pasiūlius šį klausimą atidėti iki 2029-ųjų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė sakė gerbianti šį prezidento sprendimą, tačiau mano, kad tai problemos išspręsti nepadės.
„Gerbiu prezidento sprendimą vetuoti Švietimo įstatymo pakeitimus dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) slenksčio“, – atsakyme Eltai nurodė R. Popovienė.
„Tačiau kartu turime pripažinti ir kitą dalyką – PUPP slenksčio įsigaliojimo nukėlimas problemos neišsprendžia, jis ją tik atideda“, – pabrėžė ji.
Anot jos, ši situacija rodo, jog būtina anksčiau pastebėti moksleivių patiriamus sunkumus ugdymo proceso metu.
„Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis sprendimas, matau aiškų prioritetą – turime daug anksčiau pastebėti mokymosi sunkumus ir padėti vaikams juos įveikti. Kartu su savivaldybėmis, mokyklų vadovais, mokytojais ir visa švietimo bendruomene turime susitarti, kaip stiprinti mokinių pasiekimus dar iki dešimtos klasės, kad kuo mažiau vaikų apskritai susidurtų su nesėkme PUPP“, – akcentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė.
Primename, kad G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Dėl šalies vadovo veto dar turės apsispręsti Seimas.
2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Anot kreipimąsi pasirašiusių organizacijų, minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.