Pedagogika – ne man
Nuo pat vaikystės aplinkiniai apie Joną sakydavo – jis galėtų būti mokytoju. Kokie tiksliai jo bruožai žmonėms atrodė pedagogiški, jis nežino, bet anuomet buvo tvirtai įsitikinęs – mokytoju niekada nebus.
Nors ši profesija jo nežavėjo, Jonas visada mylėjo muziką. Pirmą kartą gitarą jis paėmė į rankas būdamas dešimties. Daugiau nei dešimtmetį grojo įvairiose grupėse, o prieš trejus metus su broliais įkūrė savąją – JSR. Be to, Jonas akompanuoja žinomiems vokalistams.
„Atsimenu, tą dieną iki lipimo į sceną buvo likę 10 minučių, sulaukiau skambučio iš Vytauto Didžiojo universiteto su pasiūlymu studijuoti muzikos pedagogiką valstybės finansuojamoje vietoje. Kadangi neturėjau plano ir dar nežinojau, ko noriu iš gyvenimo, ilgai negalvojau ir spontaniškai atsakiau – taip.“
Šis atsakymas nukreipė Jono gyvenimą nauja vaga, o pedagogikos studijos tapo savotišku eksperimentu, kuris, deja, iš pradžių atrodė nesėkmingas.
„Pradėjęs studijuoti supratau, kad man tai labai nepatinka. Nesimokiau, praleidinėjau paskaitas. Galiausiai po antro kurso pasiėmiau akademines atostogas.“
Net ir tuomet pedagogo profesija Joną pasivijo – jis pradėjo dirbti gitaros mokytoju privačioje muzikos mokykloje Panevėžyje.
„Paragavęs pedagoginio darbo supratau, kad tai man sekasi ir, mano nuostabai, patinka.“
Ši patirtis paskatino sugrįžti į mokslus ir ne tik juos sėkmingai baigti, bet ir siekti dar didesnių akademinių aukštumų – šiemet Jonas apgynė muzikos edukologijos magistro darbą ir įgijo diplomą.
„Pirmaisiais studijų metais buvo daug teorijos, mažai praktinių pavyzdžių. Tada į visa tai žiūrėjau kaip į informacijos krūvą, kurią turiu iškalti, kad išlaikyčiau egzaminus. Taip pat trūko šiuolaikinės muzikos atlikimo – mokėmės beveik tik akademinės muzikos. Tik pradėjus dirbti požiūris pasikeitė. Į mokslus pradėjau žiūrėti kaip į žinių šaltinį, kuris galėtų man padėti tapti geresniu specialistu.“
Susiję straipsniai
Kartų skirtumai
Šiuo metu J. Kaziliūnas dirba Panevėžyje – privačioje muzikos mokykloje „Conmusica“ ir Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje. Pedagogų trūkumo problemą Lietuvoje jis vadina kompleksine. J. Kaziliūno nuomone, jos esmė glūdi kartų skirtumuose.
„Mokiniai – alfa kartos vaikai – yra laisvi, drąsūs ir ambicingi, tačiau dėl socialinių medijų, išmaniųjų technologijų ir didelio informacijos kiekio jų dėmesio išlaikymo laikas yra gerokai sutrumpėjęs. Tai – individualistų karta. Jiems sunku dirbti komandoje, o riba tarp mokytojo ir draugo sunkiai suprantama, todėl, taikant tradicinius mokymo metodus, gali būti sunku dirbti su šios kartos mokiniais.
Tuo metu Z kartos mokytojai, tarp kurių esu ir aš, yra lankstūs ir savo emocinę sveikatą saugantys žmonės. Todėl jaunieji pedagogai, baigę studijas ir metus padirbę mokykloje, paragavę sunkios mokytojo duonos, dažnai renkasi nekentėti ir ieškoti alternatyvų.“
Pasak Jono, mokytojų atlyginimai jau seniai nebėra maži ir kasmet didėja. Vis dėlto nepasitenkinimas gali kilti dėl atlyginimo dydžio ir darbo sudėtingumo santykio, nes laikai keičiasi žaibiškai, tradiciniai mokymo metodai nebeveikia, o švietimo sistema nespėja taip greitai prisitaikyti.
Jonas alfa kartos keliamus iššūkius priima ir ieško kelių į mokinių protus bei širdis.
„Beveik nesinaudoju vadovėliais. Kartais vedu pamokas priešingai, nei rekomenduojama, kad atrasčiau sau priimtiną darbo stilių. Mokymo procese naudoju skaitmenines technologijas, dirbtinį intelektą ir socialines medijas. Vienas svarbiausių šiuolaikinės muzikos pamokos aspektų – repertuaras. Nors mokomės tradicinių kūrinių, būtina įtraukti tai, kas patinka mokiniams, o jie dažniausiai klauso to, kas populiaru socialiniame tinkle „TikTok“.“
Motyvacinės priemonės
Būtent Jono „TikTok“ paskyra – @jonukaz – tapo itin sėkmingu pedagoginiu eksperimentu ir veiksminga motyvacine priemone mokiniams. Jo vaizdo įrašai peržiūrėti dešimtis tūkstančių kartų.
„Į profilį pradėjau kelti vaizdo įrašus, kuriuose filmuoju save, kai su mokiniais dainuojame. Fone visada girdisi nuoširdūs ir labai juokingi vaikų pašnekesiai. Toks turinys pritraukė nemažai dėmesio, o mokiniai, pamatę tūkstantines peržiūras ir širdeles, patys pradėjo siūlyti dainas ir individualiai mokytis, kad patektų į mano vaizdo įrašus.“
Anot Jono, buvimas jaunosios kartos mokytoju leidžia lengviau perprasti savo mokinius, tačiau sunkumų iškyla ir jam.
„Vienas dažniausių iššūkių jauniems pedagogams yra nedidelis mokytojo ir mokinių amžiaus skirtumas. Tokiu atveju mokiniai dažnai galvoja, kad atėjo ne į pamoką, o pas vyresnį draugą, todėl svarbu jiems parodyti – taip, aš moku jūsų slengą, žinau, kokius žaidimus žaidžiate ir kaip galvojate, bet visgi esu mokytojas ir turėsime išmokti dalykus.“
Paaugliai – neišspręsta mįslė
Mokytojo darbe Joną džiugina vaikų nuoširdumas ir abipusis ryšys.
„Gera, kai einant koridoriumi atbėga gauja antrokų manęs apkabinti, paklausti, kaip man sekasi, kaip aš jaučiuosi.“
Visgi recepto, kaip dirbti su paaugliais, jis dar ieško.
„Kas veikia mažyliams, neveikia paaugliams – jiems reikia priešingų metodų.“
Būna gerų ir ne tokių gerų dienų.
„Būna, kad labai daug laiko ir energijos investuoju į pamokų turinį, jo pateikimą ir pajaučiu, kad ne visada mokiniai tai įvertina, kartais jiems būna visai neįdomu. Nusiviliu, kai didžiąją pamokos dalį reikia skirti drausmei užtikrinti, o ne pamokos turiniui. Tada nusvyra rankos ir pagalvoju – ką aš darau ne taip?“.
Pažinti pasaulį per muziką
Ilgainiui Jonas suprato, kad ne visos pamokos bus sėkmingos, o jų analizė padės suvokti klaidas ir jų nebekartoti. Taip kiekvieną dieną tampama vis geresniu pedagogu, o jausmas, kad darbas turi prasmę, tampa atrama sunkiais momentais.
„Gera žinoti, kad galiu formuoti asmenybes, parodyti, kad pasaulis labai įdomus, kad aplink mus yra daugybė stebuklų. Nuo pirmųjų muzikos pamokų ugdau mokinius suprasti, kad muzika yra visur, ją girdime kasdien.
Kaip svarbu suskaičiuoti pinigus, taip svarbu klausantis muzikos atpažinti, kokius jausmus jaučiu. Tai – ne vienų metų darbas. Pastebiu, kad laikui bėgant mano mokiniai vis labiau supranta muzikos prasmę ir svarbą. Mano tikslas – ne mokyti vaikus muzikos, bet išmokyti juos pažinti pasaulį per muziką.“