Vyriausybės nutarime numatyta, kad į tautinių mažumų 1–4 klasių mokinių tvarkaraščius būtų įtrauktos dvi papildomos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos per savaitę.
„Būtina padidinti lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių, kad lietuvių kalbai ir literatūrai būtų skiriama ne mažiau valandų, nei jų skiriama gimtosios kalbos mokymui“, – nurodo ŠMSM.
Pasak jos, įprastai pradinio ugdymo programoje valstybinės kalbos mokymui būdavo skiriamos 5 akademinės valandos per savaitę. Nuo šiol šis skaičius būtų didinamas iki 7 akademinių valandų per savaitę.
Susiję straipsniai
Preliminariais skaičiavimais, ugdymo programos atnaujinimui 9644 pradinių klasių moksleiviams, besimokantiems 93 tautinių mažumų mokyklose, reikėtų 700 tūkst. eurų.
Be kita ko, siūloma, kad specializuotą mokymą išskirtinių gabumų vaikams įgyvendinančiose pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklose pamokų skaičius būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis – t. y. papildomos 2–5 pamokos per savaitę.
„Tinklo kūrimo taisyklėse įteisinta klasikinio ugdymo gimnazijos paskirtis, skirta mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su klasikiniu ugdymu programas, todėl Mokymo lėšų apraše būtina numatyti tokių mokyklų finansavimo nuostatas“, – teigia ŠMSM.
Tam numatyta skirti dar 85 tūkst. eurų iš ministerijos biudžeto.
Ministerija skaičiuoja, kad nuo 2027 metų pakeitimams įgyvendinti papildomai reikėtų skirti po 2 mln. 355 tūkst. eurų kasmet.
ELTA primena, kad klausimas dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus tautinių mažumų mokyklose nagrinėtas teisme. Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas pernai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydamas ištirti, ar patvirtinti 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendrieji ugdymo planai, nustatantys lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse, neprieštarauja Švietimo įstatymo nuostatai šių mokyklų pradinukus valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios.
Teismas konstatavo, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse galiojanti tvarka, kai lietuvių kalbos pamokų yra mažiau nei gimtosios kalbos, prieštarauja įstatymams. LVAT pažymėjo, kad galimybė mokykloms perskirstyti pamokas ar sudaryti laikinas grupes, taip pat integruotas lietuvių kalbos mokymas per kitus dalykus, negali pakeisti ar kompensuoti įstatyme nustatyto minimalaus mokymo laiko santykio. Taip pat akcentuota, kad įstatymo reikalavimų laikymasis negali būti paliktas pavienių mokyklų sprendimams. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tada žadėjo ieškoti sprendimų situacijai spręsti.