Valstybės kontrolės atlikto auditą „Švietimo pagalba mokyklose“. Jame teigiama, kad pernai švietimo pagalbai mokyklose panaudota 287,4 mln. eurų (2024 metais – 233,4 mln. eurų). Iš šios sumos valstybės biudžeto lėšos sudarė 199,5 mln. eurų, o savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų prisidėjo 87,9 mln. eurų.
„Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas. Tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai, kurių vien pinigais išspręsti nepavyksta“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolė pažymėjo, kad savivaldybių įsitraukimas savo finansavimu gerokai skiriasi – pernai savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo vos 1 iki 648 eurų. O vidutiniškai sudarė 190 eurų.
Susiję straipsniai
„Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių. Be to, 93 proc. savivaldybių švietimo pagalbai skyrė mažiau savo lėšų nei valstybė. Savivaldybėms neprisidedant ar prisidedant nežymiai, mokykloms tenka apsiriboti valstybės skiriamomis mokymo lėšomis“, – nurodė Valstybės kontrolė.
Vis dėlto pagalbos prieinamumui įtakos turi įvairūs veiksniai, todėl didinant finansavimą problema nebūtinai bus išspręsta.
„Nors papildomos lėšos suteikia daugiau galimybių steigti pareigybes ar stiprinti pagalbos sistemą, galutinį rezultatą lemia ir tai, ar pavyksta pritraukti specialistus, sudaryti jiems tinkamas darbo sąlygas ir efektyviai organizuoti jų darbą“, – nurodoma Valstybės kontrolės pranešime.
Nepakanka specialistų
2025 m. darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau. Logopedų laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Todėl net ir didesnį finansavimą turinčios mokyklos ar didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti laisvas pareigybes – specialistų darbo rinkoje visoje Lietuvoje tiesiog nepakanka.
Be to, audito metu kai kurios mokyklos nurodė negalėjusios priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų, infrastruktūros ar specialistų trūkumo.
„Kai kuriose mokyklose trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai specialistų tenka dirbti keliuose mokyklos skyriuose, esančiuose skirtingose vietovėse. Kadangi tokiuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius nedidelis, ten dažnai nesusidaro pilnas etatas, o specialistai atsisako važinėti. Tokiais atvejais daug laiko prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o persikėlimui tarp nutolusių darbo vietų ar darbo organizavimo klausimams spręsti“, – pažymėjo aukščiausioji audito institucija.
Auditas parodė, kad didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai užtikrinti vidutiniškai reikėtų apie dukart daugiau lėšų nei skiriama šiuo metu.
„Pagal audito skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad dabartinis finansavimo modelis neužtikrina vienodų galimybių visiems vaikams gauti jų poreikius atitinkančią pagalbą“, – nurodoma Valstybės kontrolės pranešime.