Seimo frakcijos linkusios palaikyti G. Nausėdos veto dėl PUPP kartelės: jo siūlymas – kompromisinis variantas

„Pas mus frakcijoje ir priėmimo metu buvo balsuojama mišriai, nes dalis kolegų iš pat pradžių nepritarė tokiam staigiam vertinimo nubraukimui ir jokių vertinimo kriterijų nebuvimui. Dėl to, kaip elgsimės rytoj, dar nediskutavome. Turėsime pertrauką per posėdį, planuojame rinktis“, – Eltai teigė Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūnė Agnė Širinskienė.

„Kiek matėme diskusijų ir partijos viduje (...) matyt, bus linkstama pritarti (prezidento veto – ELTA). Bet tikrai negaliu pasakyti, nes frakcija jokio sprendimo dar nėra priėmusi“, – pridūrė ji.

Šalies vadovo siūlymą nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos, politikė vertina palankiai.

„Yra geriau negu nieko. Pripažinus, kad yra nepasiruošta vertinimui ir slenksčiui, matyt, protinga yra turėti tokį kompromisinį variantą ir atidėti. Prezidentas, mano galva, pasiūlė kompromisą, kuris tikrai yra vertas dėmesio. Bet frakcijoje vis vien turime padiskutuoti ir priimti galutinį sprendimą“, – pabrėžė ji.

Anot Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnės Orintos Leiputės, socdemai taip pat linkę palaikyti prezidento veto grupės valdančiųjų pasiūlytam įstatymo projektui.

„Diskutuojame, tikėtina, kad palaikysime. Dar rytoj ryte apsitarsime“, – Eltai teigė O. Leiputė.

„Mūsų pozicija buvo iš viso naikinti, kadangi nėra gerai taip rūšiuoti vaikus. (...) Net profesinėse mokyklose nebūtų tiek vietų. Prezidentas pasiūlė trejus metus atidėti, gal tas laikotarpis leis ieškoti kitų sprendimų“, – sakė parlamentarė.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija sprendimą ketina priimti antradienį vyksiančiame posėdyje.

„Turėsime posėdį ryte ir tuomet apsispręsime. Esame linkę palaikyti, bet sprendimą priimsime rytoj“, – Eltai teigė frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius.

„Jeigu toks kompromisas – galėtų būti, bet asmeniškai tas atidėjimas nieko neduos, mano nuomone. Pasiruošti buvo galima jau anksčiau“, – pabrėžė jis.

Tuo metu opozicinės Seimo frakcijos palankiai vertina prezidento sprendimą vetuoti šį įstatymo projektą.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šalies vadovo siūlymas dėl PUPP kartelės atidėjimo iki 2029 m. yra „mažesnė blogybė“.

„Planuojame palaikyti veto. Nuo pat pradžių sakėme, kad tas įstatymas, mūsų nuomone, nėra geras“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Jis iš esmės yra kompromisinis. Tai nėra siūlymas, kuris kažką sprendžia iš esmės, bet bent jau šiek tiek atideda ir suteikia tam tikrą laiko tarpą. Šiame etape, suprantama, kad jį reikia palaikyti. Tai yra mažesnė blogybė“, – pridūrė ji.

Jai antrindamas Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad konservatoriai palaikys prezidento veto.

„Be jokios abejonės palaikome prezidento veto, nes jis iš principo atliepia siūlymą, kurį ir mūsų frakcijos nariai Seimo Švietimo ir mokslo komitete yra pasiūlę – trejų metų pereinamąjį laikotarpį“, – sakė jis.

„Tam tikra kartelė verčia turėti didesnę švietimo kokybę“, – pridūrė konservatorių.

Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Robertas Puchovičius taip pat palankiai vertino tokį prezidento siūlymą.

„Mes vertiname visai gerai (...). Pirmą kartą ir balsavome už siūlymą pratęsti tą terminą, panašus dalykas ir grįžta“, – dėstė jis.

„Visai nėra blogas“, – vertindamas prezidento siūlymą sakė parlamentaras.

Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas tikino, kad dabartinis siūlymas yra geriausia išeitis iš susidariusios situacijos.

„Vieno bendro aptarimo neturėjome, Mišrioje grupėje kiekvienas atskirai apsispręs. Bet palaikymas, matyt, kažkokia dalimi yra“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.

„Manau, kad iš susidariusios situacijos – tai geriausia išeitis. Skubėti būtų neprotinga, pasiūlymas, matyt, kaip kompromisinis variantas yra visai neblogas“, – pabrėžė jis.

Prezidentas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.

G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.

Dėl prezidento veto Seimas planuoja apsispręsti per neeilinę parlamento sesiją, kuri bus šaukiama antradienį.

ELTA primena, kad 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.

Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.

Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.