„Žinome, kad vien pritraukti ir parengti mokytoją nepakanka – lygiai taip pat svarbu sukurti aplinką, kurioje jis norėtų likti. Mokytojo savijauta yra tiesiogiai susijusi su mokinių mokymosi, ugdymo kokybe, mokyklos kultūra ir mokytojų išlikimu profesijoje“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Popovienė.
Ministrės teigimu, nuo rugsėjo 1-osios įsigalios naujosios telefonų naudojimosi mokyklose taisyklės.
„Kiekviena ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokykla nuo rugsėjo 1 dienos turės nustatyti mokinių asmeninių telefonų ir kitų įrenginių naudojimo mokykloje tvarką. Mokyklos, kurios tokias tvarkas yra pasirengusios anksčiau, galės jas atnaujinti pagal rekomendacijas“, – teigė švietimo ministrė.
G. Nausėda nusprendė atidėti griežtesnius reikalavimus dešimtokams
„Per pirmus šių mokslo metų mėnesius išanalizuosime mokyklų pasitvirtintas tvarkas ir jeigu matysime, kad šio teisinio reguliavimo nepakanka, imsimės iniciatyvos jį tobulinti“, – pabrėžė ji.
Taip pat, ministrės teigimu, bus įvedamos lankstesnės sąlygos užsienio kalbų mokymuisi.
„Mokyklose stingant specialistų, nuo rugsėjo Europos Sąjungos (ES) kalbų galės mokyti gimtakalbiai ar kiti specialistai, turintys ne žemesnį, kaip C1 (kalbos – ELTA) lygį, įgydami pedagogo kvalifikaciją per dvejus metus“, – sakė R. Popovienė.
Pokyčiai pasieks ir tautinių mažumų švietimo įstaigose besimokančius pradinukus – didinant lietuvių kalbos pamokų skaičių.
„Tautinių mažumų mokyklų pradinukai lietuvių kalbos mokysis intensyviau. Tautinių mažumų mokyklų 1–4 klasėse valstybinės kalbos pamokų skaičius bus didinamas nuo 5 iki 7 valandų per savaitę“, – nurodė ministrė.
Įgyvendinant mokytojų pritraukimo ir išlaikymo darbo vietose planą, nuo spalio 1-osios pradeda veikti pirmoji Lietuvoje psichologinės ir pirminės teisinės pagalbos mobilioji linija, skirta pedagogams.
Susiję straipsniai
„Psichologinę pagalbą teiks psichologai streso, nerimo, profesinio perdegimo, smurto ir patyčių, tarpasmeninių ir profesinių santykių klausimais. Teisinę pagalbą teiks teisininkai darbo santykių ir darbo teisės, skundų, mokytojų teisių apsaugos, vidaus procedūrų, apmokėjimų už darbą, konfliktų, mokinių drausminimo ir atsakomybių, vaiko teisių, asmens duomenų apsaugos klausimais“, – pasakojo R. Popovienė.
Jos teigimu, mokyklose siekiant užtikrinti nulinę toleranciją smurtui, švietimo įstaigų vadovams bus vedami specialūs mokymai smurto, patyčių prevencijos temomis bei startuos emocinių kompetencijų stiprinimo programa.
Be to, kaip teigiama, naujaisiais mokslo metais švietimo įstaigų patalpose bus kabinami vienlapiai, informuojantys apie smurtą, patyčias ir pagalbą teikiančias įstaigas bei jų kontaktus.
„Šią informaciją prašysime pateikti vaikams pačiose matomiausiose vietose, o vienlapį lydės rekomendacijos pedagogams ir tėvams, kurios juos pasieks per elektroninius dienynus“, – aiškino ministrė.
Galiausiai įvedama naujovė jauniesiems sportininkams – sudaryta galimybė steigti specialiąsias klases, atsižvelgiant į jų poreikius.
„Preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, kitą savaitę duris atveria 20 sporto klasių 4 Lietuvos savivaldybėse: 13 – Vilniuje, 4 – Kauno rajone, 2 – Kėdainiuose, 1 – Panevėžio mieste“, – nurodė R. Popovienė.
Sieks pritraukti ir išlaikyti pedagogus darbo vietose
ELTA primena, kad birželį R. Popovienė pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą 2026–2028 m. priemonių planą, skirtą pedagogams pritraukti ir išlaikyti darbo vietose. Ministerijos planuose – lankstesnės įsidarbinimo ir karjeros sąlygos mokyklose, psichologinės ir teisinės pagalbos linijos įsteigimas.
Šiuo planu numatyta ateinančiais metais plėsti prioritetinių pedagogikos studijų sąrašą – į ispanų, anglų kalbos ar socialinės pedagogikos besimokantys studentai ir mokytojai galės pretenduoti į valstybės skiriamas stipendijas.
Pedagogams siūlomos lankstesnės įsidarbinimo bei kvalifikacijos išlaikymo sąlygos – magistro laipsnį įgiję žmonės savo kvalifikacijos lygiu nuo šiol galėtų būti prilyginami vyresniajam mokytojui. Daktaro laipsnį ar aukštesnius turintys būtų prilyginti mokytojo metodininko kvalifikacijai.
Be to, magistro laipsnį įgiję žmonės savo kvalifikacijos lygiu nuo šiol galėtų būti prilyginami vyresniajam mokytojui. Daktaro laipsnį ar aukštesnius turintys būtų prilyginti mokytojo metodininko kvalifikacijai.
Ministerija skaičiuoja, kad penkerių metų laikotarpiu mokytojų trūkumas Lietuvoje gali išaugti iki 6 tūkst. R. Popovienės teigimu, daugiausiai trūksta matematikos, užsienio kalbų, lietuvių kalbos, chemijos, fizikos pedagogų.