Tarybos posėdyje už strategijos įgyvendinimą atsakingo Vilniaus miesto administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus vedėjas Vidmantas Mitkus teigė, kad siekiama į neformalųjį švietimą žvelgti kaip į neatsiejamą visos švietimo sistemos dalį.
„Toks ir yra siekis iš esmės su neformaliojo švietimo strategija, kad mes apie neformalųjį švietimą nekalbėtume tik kiekvienais metais, kiek skiriame pinigų, bet strategiškai jį planuotume, nes tai yra neatsiejama švietimo dalis“, – aiškino jis.
Pasak merijos atstovo, strategija turėtų padėti didinti gyventojų įsitraukimą, gerinti informavimą apie neformaliojo švietimo galimybes bei didinti jų matomumą. Strategija orientuota ne tik į vaikus ir jaunimą, bet ir į suaugusiuosius bei senjorus.
Susiję straipsniai
„Tai yra būtent įrankis, kuris leis centralizuotai pažiūrėti į neformalųjį švietimą ir jį grįsti duomenimis, faktais, analizėmis būtent siekiant ir Skandinavijos modeliu priartinti neformalųjį švietimą prie kiekvieno vilniečio“, – kalbėjo V. Mitkus.
Strategijoje numatytos penkios pagrindinės kryptys: neformaliojo švietimo prieinamumo ir įtraukties didinimas, kokybės ir duomenimis grįsto valdymo stiprinimas, pasiūlos įvairovės plėtra, tvaraus ir diferencijuoto finansavimo stiprinimas bei neformaliojo švietimo matomumo, pripažinimo ir vieningos informacinės sistemos kūrimas.
Dokumente pažymima, kad viena problemų Vilniuje išlieka netolygus veiklų teritorinis prieinamumas. Tyrimo duomenimis, 48 proc. apklaustųjų norėtų, kad neformaliojo švietimo veiklos vyktų ne toliau kaip už 3 kilometrų nuo jų gyvenamosios vietos.
Taip pat akcentuojamas finansinis prieinamumas. Strategijos rengėjų pateikiamais duomenimis, veiklos kaina buvo svarbi 69 proc. apklaustųjų, o 40 proc. ją įvardijo kaip vieną pagrindinių tobulintinų sričių. Numatyta išlaikyti ir tobulinti esamas finansavimo priemones, taip pat taikyti tikslinę paramą mažiau galimybių turintiems gyventojams.
Tarybos narys Almantas Stankūnas posėdyje teiravosi, ar Vilnius negalėtų sekti Islandijos bei kitų Skandinavijos šalių pavyzdžiu ir labiau skatinti tėvus leisti vaikus į sporto bei kitus būrelius, pavyzdžiui, suteikiant tam tikrus talonus, su kuriais būtų galima nemokamai išbandyti kelias veiklas.
Atsakydamas V. Mitkus konkretaus talonų modelio neįvardijo, tačiau pabrėžė, kad strategijos tikslas yra sistemiškai didinti neformaliojo švietimo prieinamumą ir gyventojų įsitraukimą. Šiuo metu Vilniuje jau taikomos atskiros skatinamosios priemonės – tarp jų didinamas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis, o specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams numatyta galimybė pasinaudoti dviem NVŠ krepšeliais.
Strategijoje taip pat numatoma kurti arba integruoti vieningą informacinę sistemą, kurioje vilniečiai galėtų vienoje vietoje ieškoti ir palyginti veiklas pagal jų vietą, laiką, kainą, tematiką, amžiaus grupę bei pritaikymą individualiems poreikiams.
Dokumente numatyta, kad strategija bus įgyvendinama nuo 2027 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d., o jos įgyvendinimą koordinuos savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyrius.
Strategijos priemonės bus finansuojamos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų, privačiomis bei kitomis teisėtai gautomis lėšomis. Konkretus finansavimas priklausys nuo kasmet savivaldybės biudžete patvirtinamų asignavimų.
Sprendimui taryba pritarė bendru sutarimu.
ELTA primena, kad prieš strategiją pateikiant miesto tarybai jai bendru sutarimu pritarė ir Vilniaus miesto Jaunimo reikalų taryba. Svarstant dokumentą joje buvo keliamas vyresnių nei 15 metų jaunuolių veiklų pasirinkimo, NVŠ finansavimo, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtraukties bei veiklų pasiūlos nuo miesto centro nutolusiuose mikrorajonuose klausimas.