Didžiausias įkvėpimas darbe – vaikai
Lrytas kalbinta Biržų „Kaštonų“ pagrindinės mokyklos mokytoja Eglė Kavaliūnė didžiausią prasmę mato vaikuose. Jų akys bei patirtys tampa didžiausia motyvacija, o akimirka, kai vaikui pavyksta padaryti tai, kuo pats netikėjo, yra neįkainojama. E. Kavaliūnės šių metų pagrindinis tikslas – jog vaikai neprarastų smalsumo ir noro mokytis, o mokymosi procesas būtų įdomus bei prasmingas.
„Mokytojo darbe ne visada viskas lengva, bet kartais užtenka vieno vaiko šypsenos, vieno „mokytoja, žiūrėkit!“ ir supranti, kodėl vėl norisi grįžti į klasę“, – sakė mokytoja.
Pagrindinės mokyklos mokytoja Eglė į Rugsėjo 1-ąją žengia atvira širdimi bei jauduliu, kas laukia šiais metais. Kaip pati teigia, jaudulys gali būti geras ženklas, nes tai reiškia, kad rūpi. O tiems mokytojams, kuriems ši Rugsėjo 1-oji bus pati pirmoji, ji linki mažiau jaudintis bei suprasti, kad ir mokytojas mokosi: „Tą patį norėčiau palinkėti ir kiekvienam mokytojui – į klasę visada eiti atvira širdimi.“
Mokytoja pripažino, kad daugelis tėvų į Rugsėjo 1-ąją žiūri kaip į sunkų etapą, o ši emocija dažnai persikelia vaikams. Nors normalu, kad tėvai dažnai nori kontroliuoti, kaip vaikui sekasi mokykloje, tačiau svarbu skatinti vaiko pasitikėjimą, kad jam pavyks, o suaugusieji bus šalia ir padės. Net kai rutina taps įprasta, svarbu padėti vaikui žadinti jo smalsumą, leisti pačiam atrasti, išbandyti ir susieti mokymąsi su tuo, kas jam įdomu.
Susiję straipsniai
Mokytojo profesija – hobis ir gyvenimo būdas
„Lietuvos Junior Achievement“ antreprenerystės mokytoja Virginija Miltinienė iš Šiaulių Gegužių progimnazijos atskleidė, kad mokytojo profesija jai – gyvenimo būdas, o galimybė prisidėti prie augančios asmenybės – atsakomybė, bet ir didžiulė privilegija. Virginija į rugsėjį žvelgia kaip į naujos pradžios laiką, o labiausiai laukia vaikų akių bei nuostabiųjų pirmokų, kada prasidės bendras mokinių ir mokytojos kelias. Pirmųjų momentų bus daug – nuo pirmos pamokos, kuri suteiks žinių, iki pirmo sukurto papuošalo mamytei.
Šie momentai Virginiją labiausiai džiugina: „Kai klasėje konfliktų ir nesusikalbėjimų beveik nėra, nes vaikai moka būti draugiški ir paslaugūs, kai klasėje matai ne konkurenciją, o vaikų norą padėti kitiems, kai pasikalbėti ir pasipasakoti į klasę ateina buvę mokiniai...“
Mokytojos teigimu, šiuolaikiniai mokytojai dažnai gyvena tarp dviejų pasaulių: viename – reformos, dokumentai, terminai, o kitame – vaikai, jų klausimai, atradimai, džiaugsmai. Kartais nutinka taip, kad pirmasis pasaulis yra garsesnis, tačiau V. Miltinienė linki visuomenei suprasti, kad vaikų auginimas – bendras kelias, ir ne tik reikalauti iš mokytojo, bet ir būti kartu su juo.
Vaikus įtraukianti chemijos mokytoja dalijasi unikalia klasės padėka: „Su manimi ji gyveno 16 metų“
Mokytojo darbas nevertinamas vien pasiekimais
Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokytoja Ramunė Šakinskienė sakė, kad praėję metai buvo įvairūs, tačiau svarbiausia, kaip ir kiekvienam mokytojui, išlieka vaikai. Tad mokytojo darbas dažnai vertinamas ne pasiekimais, o tuo, kai vaikas ryžtasi pabandyti ir jam pavyksta – būtent šiose akimirkose mokytoja mato didžiausią prasmę.
R. Šakinskienės teigimu, nauji mokslo metai atneša naujų idėjų, tačiau mokytojo darbe negali sustoti, nes kiekvieną dieną vaikai atneša ką nors naujo, todėl svarbu ieškoti naujų būdų. O sau mokytoja kelia tikslą ne tik būti mokytoja, kuri moko, bet būti mokytoja, kuri mato vaiką, bei skatinti vaikus nebijoti klysti ir pasitikėti savimi: „Labiausiai tikiuosi, kad jie patikėtų savimi, nes kai vaikas patiki, kad gali, atsiranda noras siekti daugiau. Man tai – viena svarbiausių mokytojos darbo prasmių.“
Mokytoja linki visiems pedagogams stiprybės ir tvirto stuburo, kartu nebijoti pokyčių, būti drąsiems, atviriems, kad iššūkiai ne tik griautų, bet ir augintų. Taip pat ragina nepamiršti palaikyti vieniems kitų bei išlaikyti kolegiškumą ir paprastumą.