Ar mokykla turi vaikui duoti atsakymus, ar išmokyti jį iki jų nueiti?

Siekiant šį požiūrį dar labiau sustiprinti, 2026–2027 mokslo metais daugiau kaip 100 gimnazijos pedagoginių darbuotojų pradės 100 valandų ICF akredituotą „Level 1“ koučingo programą.

Renkantis mokyklą, šeima renkasi ne tik akademines programas, mokymosi rezultatus ar infrastruktūrą. Ne mažiau svarbios tampa kasdienės situacijos, kuriose formuojasi vaiko santykis su mokymusi: kas nutinka, kai jis suklysta? Kaip reaguojama, kai jis nežino atsakymo? Ar sudėtinga užduotis tampa priežastimi greitai pateikti sprendimą, ar galimybe mokytis mąstyti?

„Man tobula mokykla nėra ta, kuri žada, kad joje kiekviena diena bus tobula. Tai mokykla, kuri labai aukštą kartelę pirmiausia kelia suaugusiesiems: ne tik puikiai išmanyti savo dalyką, bet ir pamatyti vaiką, išgirsti jo mąstymą ir padėti jam pačiam nueiti iki sprendimo“, – sako dr. Agnė Liubertaitė-Amsiejė, Vilniaus privačios gimnazijos (VPG) vykdančioji vadovė.

Pasak jos, šis požiūris nereiškia, kad mokytojas turi nustoti mokyti ar atsisakyti teikti vaikams aiškius paaiškinimus. Priešingai – vaikui reikia žinių, struktūros, ribų ir reiklaus, savo dalyką gerai išmanančio mokytojo. Tačiau ne kiekvienoje situacijoje geriausias mokytojo veiksmas yra pateikti atsakymą. Kartais kur kas svarbiau padėti mokiniui pačiam suprasti, ką jis jau žino, ko dar nesupranta ir kokį kitą žingsnį galėtų žengti.

Būtent todėl VPG mokytojo vaidmuo apima ne tik dalyko eksperto, bet ir mentoriaus bei mokinio mąstymo vedlio funkciją. Kasdienėje praktikoje tai gali reikšti paprastą, tačiau svarbų pokytį – vietoj iškart pateikiamo atsakymo – užduoti klausimą. „Ką jau supratai?“, „Ką galėtum išbandyti?“, „Kodėl pasirinkai būtent tokį sprendimą?“, „Koks galėtų būti tavo kitas žingsnis?“ – tokie klausimai padeda vaikui ne tik išspręsti konkrečią užduotį, bet ir geriau suprasti savo mąstymo procesą.

Tokiu būdu mokymasis tampa ne vien rezultato siekimu. Vaikas mokosi argumentuoti, priimti sprendimus, reflektuoti savo veiksmus ir prisiimti atsakomybę žengiant kitą žingsnį.

Tai ypač svarbu pasaulyje, kuriame vis daugiau atsakymų galima gauti vos per kelias sekundes. Mokyklos užduotis tampa ne tik suteikti žinių, bet ir išmokyti jomis naudotis – kelti klausimus, vertinti informaciją, pasirinkti sprendimą ir suprasti, kodėl jis yra tinkamas.

Koučingo įrankiai mokytojo vaidmens nekeičia, bet suteikia jam dar daugiau tikslumo, sąmoningumo ir vieno bendro profesinio standarto.

Šį požiūrį Vilniaus privati gimnazija jau taiko savo ugdymo kultūroje. Dabar mokykla siekia jį dar labiau sustiprinti investuodama į pačių mokytojų profesinę meistrystę.

2026–2027 mokslo metais daugiau kaip 100 su vaikais dirbančių VPG pedagoginių darbuotojų mokysis pagal 100 valandų ICF akredituotą „Level 1“ programą „Mastery in Life & Business Coaching“. Programą ves koučingo edukatorius Povilas Petrauskas, turintis MCC ir ACT kvalifikacijas.

Mokyklos vykdančioji vadovė pabrėžia, kad tai nėra vienkartinis seminaras ar keliolikos mokytojų iniciatyva. Programa truks visus mokslo metus ir apims praktiką, refleksiją, mentorystę bei grįžtamąjį ryšį. „Koučingo įrankiai nepakeičia mokytojo vaidmens ir tikrai nereiškia, kad vaikų nebereikia mokyti. Jie suteikia mokytojui daugiau galimybių tiksliai pasirinkti, kada vaikui reikia aiškaus paaiškinimo, o kada verta atsitraukti ir leisti jam pačiam ieškoti sprendimo“, – sako dr. A. Liubertaitė-Amšiejė.

Vienas svarbiausių šio projekto aspektų – mokymuose dalyvaus ne pavieniai mokytojai, o daugiau kaip 100 pedagoginių darbuotojų. Taip siekiama, kad bendri principai ir profesinė kalba būtų taikomi visoje mokykloje – nuo pradinių klasių iki gimnazijos, skirtinguose dalykuose ir skirtingose mokymosi situacijose.

Tai svarbu ir mokinio patirčiai. Jei skirtingi suaugusieji panašiai supranta vaiko savarankiškumą, gebėjimą reflektuoti ir atsakomybę už mokymąsi, šie įgūdžiai nuosekliai ugdomi ne vienoje pamokoje, o visoje mokyklos aplinkoje.

„Norime, kad mokinys ne tik žinotų, ką reikia padaryti. Norime, kad jis vis dažniau galėtų atsakyti į klausimus: kodėl taip darau, ką jau moku, ko dar trūksta ir ką galiu padaryti toliau. Tam reikia ne vien geros mokymo medžiagos – reikia ir suaugusiųjų, kurie moka tokį mąstymą ugdyti“, – teigia VPG vadovė.

Tarptautinėje švietimo praktikoje koučingo principai taip pat nėra naujiena. 2020 m. „Singapore Institute of Technology“ visiems akademiniams darbuotojams įvedė privalomą dviejų dienų koučingo įgūdžių ugdymo programą. Vis dėlto, pats institutas pabrėžė, kad ši programa nebuvo skirta rengti profesionalius sertifikuotus koučingo specialistus.

VPG pasirinko ilgesnės trukmės modelį – daugiau kaip 100 pedagoginių darbuotojų dalyvauja 100 valandų ICF akredituotoje „Level 1“ programoje. Sėkmingai ją baigę specialistai gaus programos baigimo pažymėjimą ir galės toliau siekti ICF ACC kvalifikacijos, jei atitiks visus ICF keliamus reikalavimus.

Mokyklai tai pirmiausia yra investicija į kasdienę mokinio patirtį, tačiau pedagogams ši kompetencija gali tapti ir papildoma profesinio augimo kryptimi.

A. Liubertaitės-Amšiejės teigimu, ši iniciatyva yra nuosekli jau kuriamos mokytojų profesinės kultūros tąsa. 2024 m. mokykla tapo viena iš 14 „International School Awards“ laimėtojų. Iš 245 paraiškų ją atrinko nepriklausoma tarptautinio švietimo ekspertų komisija, apdovanojimą skyrusi už interaktyvią „VPG Citizenship“ iniciatyvą.

Mokyklos požiūriu, stipri ugdymo kultūra prasideda nuo mokytojo vaidmens – kaip jis kasdien bendrauja su vaiku ir padeda jam mokytis. Ar mokytojas skuba pateikti atsakymą, ar padeda vaikui sustoti, pagalvoti ir pačiam padaryti kitą žingsnį.

„Profesinė meistrystė nėra pasiektas taškas. Jei norime, kad vaikai mokytųsi mąstyti, prisiimti atsakomybę ir savarankiškai ieškoti sprendimų, turime nuolat tobulinti ir savo, suaugusiųjų, kompetencijas“, – sako dr. A. Liubertaitė-Amšiejė.

Todėl klausimas, kokią mokyklą renkamės vaikui, šiandien gali būti formuluojamas ne tik „ko jis čia išmoks?“, bet ir „kaip jis čia išmoks mokytis?“.