„Aš ministre pasitikiu, matau jos darbus ir pastangas. Neseniai ir pats inicijavau darbo grupę, kuriai vadovaus ministrė. Tikrai norime peržvelgti visą švietimo sistemą, pasižiūrėti ydas, negalvoti apie eilines švietimo reformas, bet pasižiūrėti, kur yra tie skausmo taškai, bėdos ir kaip jas galima operatyviai, skalpelio, chirurginės intervencijos būdu išspręsti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė M. Sinkevičius.
Anot premjero, švietimo sektoriaus problemų kartais nepavyksta išspręsti per vieną kadenciją. Vis tik, M. Sinkevičius pabrėžė, kad šis klausimas – prioritetinis.
„Prezidentas, girdėjau, išsakė kritikos. Taip, įprastai švietimo sistema yra inertiška, turime daug paveldo iš praeities ir kartais, natūralu, kad pritrūksta vienos kadencijos situacijai pakeisti. Bet pastangas aš matau ir manau, kad dar yra pakankamai laiko per dvejus metus, turint tai, kaip prioritetą (...)“, – akcentavo jis.
Pasigenda ambicijų iš ŠMSM: nėra aišku, kuria linkme einame
Ministras pirmininkas tikino, kad norima suteikti vaikams lygias galimybes gauti kokybišką švietimą.
„Matau nemažai tokio elitizmo. (...) Norisi, kad nepriklausomai nuo geografijos, nuo šeimos padėties, kiekvienas vaikas turėtų, jeigu ne lygų, tai bent jau panašų startą savo gyvenimui, savo karjerai“, – sakė jis.
Šalies vadovas antradienį „Žinių radijui“ teigė matantis daug iššūkių švietimo srityje, todėl pastarajam kyla klausimų, ar R. Popovienė nebando imituoti šių problemų sprendimo. Tuo metu į klausimą, ar tebepasitiki šios ministrės darbu, prezidentas tiesiogiai neatsakė.
Savo ruožtu R. Popovienė sako gerbianti tokią nuomonę, bet tvirtinta nesijaučianti imituojanti darbo. Ministrės vertinimu, šalies vadovo kritika buvo susijusi su kartelės dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) atšaukimu.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad Seimas nusprendė pritarti šalies vadovo veto ir siūlymui reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Dar 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Šalies vadovas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.