Šią savaitę prasidėjo naujieji mokslo metai. Kaip ir kasmet, ta proga tradiciškai primenamos švietimo bėdos, kurių neatsikračius piešiama niūri ateitis.

Sudarant M.Sinkevičiaus Vyriausybę švietimo, mokslo ir sporto ministrei R.Popovienei pavyko išsaugoti postą, nors opozicija ir reikalavo jos galvos dėl sprendimo pridėti papildomus 10 balų prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų.

Net prezidentas G.Nausėda perspėjo, kad R.Popovienė nesitikėtų ramaus gyvenimo, – Rugsėjo 1-ąją jis pareiškė, jog atidžiai stebės ministrę ir klaus, ar ji sprendžia problemas, ar tiktai imituoja, kad jas sprendžia.

Ministrę smarkiai puolė ir kai kurie prestižinių mokyklų vadovai, kaltinę ją esą absurdišku sprendimu, kuris iškraipė mokinių pasiekimus ir dirbtinai išpūtė šimtukininkų gretas. Bet politikei pavyko apsiginti – VBE 25 balų išlaikymo riba išsaugoma ne tik šiems metams, bet dar nežinia, kiek laiko nebus didinama ir ateityje.

[[ge:lrytas:lrytas:43691569]]

Prieš naujuosius mokslo metus per neeilinę sesiją parlamentarai absoliučia dauguma pritarė prezidento veto, stabdančiam Seimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo atšauktas nuo šio rugsėjo turėjęs įsigalioti reikalavimas, kad pagrindinis išsilavinimas būtų pasiekiamas tik peržengus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) bent slenkstinį lygį.

Tokia vienybė Seime – retas valdančiųjų ir opozicijos sutarimo atvejis.

Taip atsitiko todėl, kad šalies vadovas pasiūlė kompromisą, kuriam sunku prieštarauti vengiant žalos moksleivių interesams.

Prezidentas pripažino, kad švietimo sistema nepasirengusi jau nuo šių mokslo metų taikyti griežtesnius reikalavimus pagrindiniam išsilavinimui įgyti.

[[ge:lrytas:lrytas:43838611]][[ge:lrytas:lrytas:43844042]][[ge:lrytas:lrytas:43821973]][[ge:lrytas:lrytas:43817370]]

Dar 2022-aisiais konservatorių vadovaujamas Seimas priėmė įstatymą, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais. Tačiau pats nukėlė įstatymo įsigaliojimo laiką iš 2024-ųjų į 2026-uosius.

Mat negavę bent 4 PUPP balų įvertinimo dešimtokai negalėtų tęsti mokslų vienuoliktoje klasėje arba gimnazijoje, o skandalingai prasti, ypač matematikos, pasiekimų vertinimai būtų užvėrę duris nemažai daliai moksleivių siekti tolesnio išsilavinimo.

Dugnas laikant PUPP buvo pasiektas būtent 2022 metais, kai matematikos įvertinimų vidurkis tesiekė 4,22 balo, o net per ketvirtadalį Lietuvos dešimtokų surinko mažiau nei 4 balus, tad neįveikė slenksčio.

Situacija kiek pagerėjo 2025–2026 metais, šįmet teigiamą PUPP balą gavo 83,1 proc. dešimtokų, bet vis viena dar per daug jų liko už tolesnių mokslų borto.

Tai ir pastūmėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) visai atšaukti ankstesnės valdžios priimtą minimalią PUPP išlaikymo kartelę. Bet kilo didžiuliai protestai – 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos kreipėsi į prezidentą prašydamos vetuoti PUPP kartelę naikinantį įstatymą.

Apstu svarių argumentų pagrindžiant abi pozicijas. ŠMSM pagrįstai tvirtina, kad buvo priimta nauja mokymo programa, bet nespėta išleisti didelės dalies atnaujintų vadovėlių, išryškėjo didžiuliai moksleivių žinių skirtumai tarp regionų.

Esą blogiausia, kad neįveikę PUPP kartelės dešimtokai išvis dažniausiai niekur nesimoko, neįgyja jokio amato, nes be vidurinio išsilavinimo moksleivius priimančiose profesinėse mokyklose jiems nepakanka vietų.

O švietimo ir verslo atstovai piktinasi, kad Lietuvoje visai nuvertinamas mokslas.

Stiprių mokyklų vadovai aiškina, kad 4 PUPP balai – visiškas minimumas, kurį gali pasiekti kiekvienas nors kiek mokytis norintis mokinys.

Vis dėlto ne viską paprasta paaiškinti tinginyste mokyklose, kur trūksta mokytojų, ypač dalykininkų. Pedagogai nepajėgūs papildomai mokyti auklėtinių, o samdyti korepetitorių savo vaikams kaimų gyventojai neišgali.

Todėl būtina gerokai veiksmingesnė švietimo sistema, mokymosi spragų likvidavimas, papildomos mokymosi galimybės ir alternatyvos.

Šias galimybes ir numatoma sukurti per trejus metus, priimant PUPP kartelę ne naikinantį, o tik įsigaliojimą atidedantį prezidento veto.

Bet tai tik mažas fragmentas didžiulėje švietimo sistemos mozaikoje. Esminės problemos lieka neišspręstos.

Lietuvos pramonininkų konfederacija paskelbė itin ambicingą tikslą iki 2035 metų ekonomiškai pasivyti Suomiją, taip pat kitas Skandinavijos šalis, bet pripažino, kad tam būtina įvykdyti technologinį ūkio proveržį, o esmingai nepatobulinus visos švietimo sistemos to padaryti neįmanoma.

Seniai žinoma, kad Lietuvos ateitis priklauso nuo švietimo, tai kalbama ne vienus metus.

LŠMSM pasidžiaugė, kad šįmet trūksta 250–300 mokytojų, o pernai šis stygius siekė 500–600 pedagogų.

Lyg ir pažanga, bet realų trūkumą pridengia pusantro, kartais ir dviem etatais dirbantys mokytojai. Toks krūvis nesuderinamas su aukšta mokymo kokybe.

Negana to, prognozuojama, kad 2031 metais Lietuvai gali trūkti net 6 tūkst. mokytojų.

Regis, galvas turi suremti politikai, švietimo ekspertai, visuomenininkai, o svarbiausia, kad mokslo strategijos kūrėjai stengtųsi ne kritikuoti į kairę ir į dešinę, ne demonstruoti, kad jie geriausiai žino, ką reikia daryti, bet išmoktų kalbėtis, girdėti vieni kitus ir rastų geriausiai apgalvotus sprendimus.

Ši problema – tik ledkalnio viršūnė: kas iš tiesų gresia Lietuvai (1)