Vos trys matematikos vadovėliai šešioms aštuntokų klasėms? Tokia neįprasta situacija sūnaus ugdymo įstaigoje pasipiktino viena vilnietė mama.

Apie mokymo medžiagos, ypač vadovėlių, trūkumą mokyklose kalbama jau ne vienerius metus, bet dalis tėvų mano, kad problema visgi sprendžiasi lėčiau nei norėtų švietimo bendruomenė.

„O paskui rypauja, kas netingi, kad krenta moksleivių rezultatai. Mokytoja jau ne kaskadininkė, bet Davido Copperfieldo lygio magė turi būti, kai reikia taip vesti pamokas“, – Lrytas sako pasipiktinusi moteris.

Progimnazijos direktorė aiškina, kad mokiniai matematikos mokosi ne tik iš popierinių vadovėlių, bet ir iš internetinių platformų – toks esą buvo ir pačių mokytojų sprendimas.

[[ge:lrytas:lrytas:42239353]]

„Šiaip matematikos rezultatai pas mus viršija šalies vidurkį, tikrai yra gana aukšti, ir nėra nusiskundimų“, – tvirtino Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos vadovė.

Į situaciją sureagavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako, kad vadovėlių klausimą sprendžia pačios mokyklos, o lėšų tam esą turi užtekti.

[[ge:lrytas:lrytas:41910643]][[ge:lrytas:lrytas:42050265]][[ge:lrytas:lrytas:42363522]]

Mama: gal jau laikas atsibusti?

Apie tai, kad aštuntoko sūnaus klasėje šiandien praktiškai nėra iš ko mokytis matematikos, portalui Lrytas pasiskundė vilnietė mama Jurgita (vardas pakeistas, redakcijai žinomas, – aut. past.)

Jos atžala mokosi sostinės M. Mažvydo progimnazijoje.

„Pasakyti, kad man trūksta žodžių, būtų tas pats, kas nepasakyti nieko. Pernai buvo antri metai, kai vaikas mokėsi be biologijos vadovėlių – kaip bus nuo šio rugsėjo su jais, dar nežinia.

Bet šiais metais žengėme į dar aukštesnį lygį – nėra matematikos vadovėlių. Per visos mokyklos šešias aštuntokų klases – vos trys matematikos vadovėliai“, – pasakojo moteris.

Mama nerimavo, kad aštuntoje klasėje mokinių jau laukia patikrinimai, o vadovėlių, iš kurių jie galėtų jiems ruoštis – vos keli.

„O paskui rypauja, kas netingi, kad krenta moksleivių rezultatai. Mokytoja jau ne kaskadininkė, bet Davido Copperfieldo lygio magė turi būti, kai reikia taip vesti pamokas.

Ministerija atsimušinėja, kad čia mokyklų sprendimas. Lengva kalbėti, kai apverti aukštyn kojomis ugdymo programas, o paskui moji piršteliu aiškindamas, kad dabar jau sukitės kaip išmanote.

Nė kiek neabejoju: jei mokyklos turėtų pakankamai finansų, vadovėlius vaikai turėtų. Ir kiekvienas. Ne šešios aštuntokų klasės tris“, – piktinosi pašnekovė.

[[ge:lrytas:lrytas:43897352]]

Galbūt, svarstė ji, ne pats blogiausias variantas būtų ir elektroniniai vadovėliai, nors ir jie – jau skonio reikalas.

„Tik čia vėl „smulkmena“ – mokykla turėtų pasirūpinti prietaisais, per kur tuos vadovėlius vaikai galėtų matyti. Ministerija tikriausiai čia irgi arogantiškai pakeltų rankas – suprask, mes čia niekuo dėti, mokykla priima sprendimus?“ – klausė vilnietė.

Aiškų klausimą ji turėjo ir sprendimų priėmėjams.

„Gal jau laikas atsibusti, ponai klerkai? Gal jau laikas pradėti nuoširdžiai rūpintis švietimu? Gal jau laikas įjungti protą ir pirma išleisti vadovėlius, o tuomet nurodyti vaikus ugdyti pagal naują programą?

Nes tam, kas vežimą stato prieš arklį, tik pirštą prie smilkinio belieka pasukioti“, – kalbėjo aštuntoko mama.

Moteris pridūrė, kad dėl mokymosi medžiagos trūkumo vaikams skundžiasi ir kiti tėvai, tad ji tikrai nėra vienintelė, kuri pasigenda vadovėlių.

Direktorė: mūsų matematikos rezultatai – gana aukšti

Vilniaus M. Mažvydo progimnazijos vadovė Eglė Laumelienė portalui Lrytas paaiškino, kad per matematikos pamokas klasės daugiausia dirba su internetinėmis platformomis „EDUKA klasė“ ir „Elicėjus“.

Tai esą – pačių pedagogų apsisprendimas.

„Mokytojos susitarusios ir viską aiškina pagal šitas dvi platformas“, – teigė direktorė.

E. Laumelienė taip pat neigė, kad aštuntokai praktiškai neturi jokių vadovėlių – tikino, kad puikiai pasitarnauja ir senesni, jų pakanka.

„Dėl trijų vadovėlių tai tikrai ne. Yra visi seni vadovėliai, tai mokytojos derina senus vadovėlius su šiomis platformomis.

Mokytojai tikrai visą metodinę medžiagą susidėjo patys, jau antrus metus yra pasiruošę, dirba taip, kaip jie pasidarė sau pamokas.

Bet viskam ir visiems neužtenka pinigų – mes jau aprūpinome tiek, kiek galėjome“, – aiškino M. Mažvydo progimnazijos vadovė.

Paklausta, kokia situacija su vadovėliais apskritai yra jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje, E. Laumelienė svarstė, kad ji nėra bloga.

„Šiek tiek trūksta, bet šiaip mes esame viską susipirkę, ypatingai 1–4 klasių visi vadovėliai yra, kitos klasės irgi „EDUKA“ turi. Kadangi dabar padaugėjo penktokų, nupirksime vienai klasei vadovėlių papildomai“, – nurodė direktorė.

Kiekviena klasė, pabrėžė ji, turi interaktyvias lentas, todėl ugdymo procesas nestringa, nereikia kompiuterio prieš akis turėti kiekvienam.

„Mokytoja pasiruošusi prezentacijas, aiškina, gali ir interaktyviai paaiškinti, tai šioje vietoje nėra problemos“, – kartojo progimnazijos vadovė.

Pasak pašnekovės, tėvai iki šiol dėl tokio mokymo būdo nesiskundė, o ir pačių mokinių matematikos rezultatai – labai neblogi.

„Tikrai negirdėjau. Šiaip matematikos rezultatai pas mus viršija šalies vidurkį, tikrai yra gana aukšti, ir nėra nusiskundimų“, – Lrytas sakė E. Laumelienė.

[[ge:lrytas:lrytas:43897353]]

Sureagavo ministerija

Kaip portalui Lrytas antradienį nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sprendimus, kiek ir kokių vadovėlių įsigyti, iš tiesų priima pati mokykla – jos interneto svetainėje turi būti skelbiama vieša informacija, kiek ir kokių vadovėlių jau įsigyta. Jeigu jų trūksta, tvirtino ministerijos atstovai, tai yra klausimas ir mokyklos vadovybei.

„Vadovėliams pirkti naudojamos mokymo lėšos, iš valstybės biudžeto šiam tikslui skiriama ir papildomai. 2025– 2026 m. mokykloms skirta rekordinė suma vadovėliams įsigyti: po beveik 25 mln. Eur kasmet. Tai dvigubai daugiau nei įprastai būdavo skiriama vadovėliams iš mokymo lėšų pirkti.

Jeigu mokykloje trūksta vadovėlių, reikėtų klausti mokyklos vadovų, kodėl taip nutiko, nes valstybė skiria pakankamai lėšų vadovėliams įsigyti. Jeigu nepavyksta gauti informacijos iš mokyklos administracijos, reikėtų kreiptis į mokyklos steigėją – savivaldybę ar kitą steigėją, jeigu mokykla privati“, – komentavo ŠMSM.

Pasak ministerijos, iki šių mokslo metų išleisti beveik visi planuoti vadovėliai.

„Vien šiemet leidyklos išleido 26 planuotus vadovėlius, o iš viso nuo 2023 metų – 204 vadovėlius, parengtus pagal atnaujintas bendrąsias programas. Iki 2026 metų pabaigos leidyklos planuoja išleisti dar tris vadovėlius: informatiką III gimnazijos kl., pilietiškumo pagrindų 10 kl. ir vokiečių kalbos 8 kl.

Taip pat šiais mokslo metais bus parengta skaitmeninė mokymo priemonė fizikai mokyti, ja galės naudotis III–IV gimnazijos klasės. Nacionalinė švietimo agentūra rengia vadovėlius lenkų gimtajai kalbai mokyti 1–4 kl., mokyklas jie pasieks nuo 2027 metų rugsėjo“, – informavo ŠMSM.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė prieš rugsėjį teigė, kad vadovėlių aprūpinimo klausimas artėja prie sprendimo.

„Situacija dabar jau yra gera, nes esame tarsi finišo tiesiojoje dėl vadovėlių aprūpinimo“, – sakė ministrė.

Mama pasibaisėjo situacija sūnaus mokykloje: mokytoja jau turi būti D. Copperfieldo lygio Sureagavo ministerija (4)