Dar pavasarį Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui penkeriems metams išsinuomoti įmonės „Ozo biurai“ patalpas, į kurias laikinai persikeltų renovuojamų sostinės mokyklų mokinių ugdymas. Tam iš sostinės biudžeto skirta apie 21 mln. eurų.
Į naujas patalpas nuo šių mokslo metų pradžios laikinai jau persikėlė dalis mokinių – biuruose įrengtos ir klasės, ir net valgyklos.
Visgi naujieji „kaimynai“ jau pykdo ramybės norinčius Ozo parko gyventojus – su portalu Lrytas kalbėjusi vilnietė tikina, kad dėl šalia perkraustytų moksleivių atsirado labai daug triukšmo, trūksta parkavimo vietų, formuojasi dar didesnės spūstys, kurios jau ir taip nedžiugino.
Kartu su mokslo metais grįžta ir spragos: nusivylimą reiškia tiek mokytojai, tiek mokiniai
Sostinės kunigaikščio Gedimino progimnazijos vadovas Rimantas Remeika neneigia, kad tam tikrų iššūkių dėl šio pokyčio kyla, tačiau jie esą pamažu sprendžiami.
„Aš įsivaizduoju, kad gyventojams, kurie ten nusipirko butus, dabar yra šioks toks šokas. Bet čia jau ne mano sprendimas, ir mes patys čia laikinai – dar kokį mėnesį, ir viskas“, – Lrytas sakė jis.
Susiję straipsniai
Tvirtino, kad kito būdo nėra
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas dar kovo pabaigoje aiškino, kad pagrindinis sprendimo laikinai iškelti mokinius motyvas – intensyvūs naujų mokyklų statybos darbai bei rekonstrukcija, dėl kurių tenka ieškoti vietos ten besimokantiems.
„Vilnius išgyvena beprecedentę mokyklų rekonstrukcijų plėtrą. Ne tik statomos naujos mokyklos, bet ir iš esmės rekonstruojamos senosios. (…) Darant tokius darbus yra neįmanoma vaikų palikti pačioje mokykloje, kad jie mokytųsi viename kampe, o žmonės su pneumatiniu kūju – vaikščiotų kitame“, – apie situaciją Eltai tuomet komentavo V. Mitalas.
Vicemeras patikino, jog konkursą laimėjusi įmonė „Ozo biurai“ įsipareigojo patalpas įrengti taip, kad šios atitiktų bendruosius sklandaus ugdymo standartus.
„Mes nekalbame apie tai, kad biurų kabinetuose atsisės vaikai ir mokysis. Tos visos patalpos bus pritaikytos iš esmės švietimui, bus atlikti baigiamieji darbai, kurie atitinka higienos normas – šviesa, sanitariniai mazgai, poilsio vietos, sporto salės, valgyklos, persirengimo kambariai sportui, tiksliųjų mokslų eksperimentams reikalingos vietos“, – apie projekto sąlygas kalbėjo V. Mitalas.
Tiesa, tokiam sprendimui nestigo ir kritikos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis poreikį nuomotis viešąjį konkursą laimėjusios įmonės patalpas pavasarį vadino savivaldybės narių neveiksnumo praėjusios kadencijos metu rezultatu.
„Suma yra didelė. Realiai, per tuos penkis metus mes sumokėsime tiek, kiek kainuoja vienos mokyklos pastatymas. Aš taip ir sakiau, kad „suprantate, kad šita nuomos kaina – tai kaina už neveiksnumą“, – Eltai sakė A. Nemunaitis.
„Iš tikrųjų prisidengiama labai gražia idėja, kad, va, imti ir sutvarkyti infrastruktūrą Vilniuje. Čia dabar kalbama apie tai, kad yra sugalvota Vilniuje renovuoti keletą mokyklų. Mano galva, yra blogai, kad viskas daroma vienu metu“, – pridūrė savivaldybės tarybos opozicijos narys.
A. Nemunaičiui abejonių tuomet kėlė savivaldybės investicija į naujų patalpų nuomą.
„Aš pats žmogus esu iš verslo – mačiau, kad biurai Vilniuje yra tušti, tai man kyla klausimas, ar čia nėra kažkoks verslo gelbėjimas. Sąlygos palankios – sutartis pasirašoma keturiems–penkeriems metams, beveik 25 eurai už kv. m – galima neskubėti su remontais, nes tai yra garantuotas pirkinys“, – kalbėjo jis.
Tačiau V. Mitalas tąkart pabrėžė – kito būdo užtikrinti sklandų ir nenutrūkstamą moksleivių ugdymą nėra.
„Mes neturime kur kitur jų perkelti. Vilniuje moksleivių skaičius auga – būtent dėl to mes tokį sprendimą priimame. Mūsų mokyklos yra pilnos. (...) perkelti net ir nedidelę Šeškinės pradinę mokyklą, kurioje mokosi apie trys šimtai vaikų, į kažkurią kitą vietą, tiesiog yra neįmanoma – nėra tokių patalpų Vilniaus mieste“, – aiškino Vilniaus vicemeras.
Savivaldybei jau turi penkis prašymus
Biurų patalpose sostinės Ozo gatvėje turėtų mokytis iš viso keturių mokyklų moksleiviai – dalis jų čia jau ir pradėjo savo mokslo metus. Tačiau atėjus rugsėjui savo nepasitenkinimą pradėjo reikšti kai kurie aplinkinių namų gyventojai.
Su Lrytas bendravusi vilnietė Jovita (vardas pakeistas, – aut. past.) pasakojo, kad moksleivių perkėlimas vietiniams gyventojams kelia nemažai iššūkių – padidėjo ir triukšmas, ir spūstys.
„Kreipiuosi kaip Ozo parko teritorijoje gyvenanti gyventoja, norėdama išreikšti didelį nepasitenkinimą dėl mokyklų perkėlimo į teritoriją šalia gyvenamųjų namų ir dėl to ženkliai pablogėjusios gyventojų gyvenimo kokybės.
Suprantu, kad mokyklų klausimą būtina spręsti, tačiau nesuprantama, kodėl sprendžiant vieną problemą nebuvo tinkamai įvertintos pasekmės žmonėms, kurie šioje teritorijoje gyvena“, – portalui Lrytas rašė Jovita.
Ji išvardijo ir neseniai čia atsiradusius iššūkius.
„Šiuo metu gyventojai susiduria su ženkliai padidėjusiu triukšmu rytais ir popietėmis, dar didesniu parkavimo vietų trūkumu, nes jas užima mokyklų darbuotojų, mokinių tėvų ir kitų lankytojų automobiliai, spūstimis rytais ir vakarais, kai vaikai atvežami ir pasiimami, chaotišku automobilių sustojimu ir padidėjusiu eismo intensyvumu, didesniu žmonių ir transporto srautu gyvenamojoje teritorijoje, prastesne gyventojų poilsio, ramybės ir bendro gyvenimo aplinkos kokybe.
Ypač susirūpinimą kelia tai, kad šalia esantiems verslo centrams toks papildomas žmonių srautas gali būti ekonomiškai naudingas, o aplinkinių namų gyventojams tenka visos neigiamos pasekmės – triukšmas, spūstys, parkavimo problemos ir sumažėjusi gyvenimo kokybė.
Kyla pagrįstas klausimas, ar prieš priimant sprendimą dėl mokyklų perkėlimo buvo realiai įvertintas poveikis aplinkiniams gyventojams, transporto srautams, parkavimo galimybėms ir gyvenamosios teritorijos infrastruktūrai“, – svarstė vilnietė.
Gyventojai, pabrėžė skaitytoja, nebuvo pasirinkę ir „neprašė tokio pokyčio“.
„Susidaro įspūdis, kad savivaldybė, spręsdama mokyklų patalpų problemą, pasirinko patogiausią sprendimą, tačiau nepakankamai įsigilino į tai, kaip jis paveiks šalia gyvenančius žmones.
Gyventojų gyvenimo kokybė neturėtų būti kaina, kurią tenka sumokėti sprendžiant miesto infrastruktūros problemas“, – pabrėžė Jovita.
Savivaldybės atstovams moteris iškėlė ir penkis konkrečius prašymus.
„Prašau paaiškinti, kokiu pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl mokyklų perkėlimo į šią teritoriją. Informuoti, ar prieš priimant sprendimą buvo vertinamas poveikis aplinkiniams gyventojams, transporto srautams ir parkavimui. Pateikti informaciją, kokių konkrečių priemonių bus imtasi siekiant sumažinti triukšmą, spūstis ir parkavimo problemas.
Įvertinti, ar dabartinė mokyklų veiklos vieta ir organizavimas yra tinkami gyvenamosios teritorijos atžvilgiu. Atsižvelgti į aplinkinių gyventojų interesus ir įtraukti juos į sprendimų, susijusių su šios teritorijos naudojimu, svarstymą“, – vardijo Jovita.
Sako, kad aplinkybes įvertino
Vilniaus savivaldybės atstovai portalui Lrytas aiškino, kad priimant sprendimą dėl mokinių perkėlimo tikrai buvo atsižvelgta į situaciją ir skirtingus bendruomenės interesus, įskaitant mokinių, aplinkinių gyventojų poreikius, transporto srautus.
„Savivaldybė, siekdama didinti kokybiško ir šiuolaikinius ugdymo standartus atitinkančio ugdymo prieinamumą, ne tik stato naujas ugdymo įstaigas, bet ir nuosekliai investuoja į esamų ugdymo įstaigų atnaujinimą.
Nusprendus renovuoti Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnaziją, Vilniaus Šeškinės pradinę mokyklą, Vilniaus „Vyturio“ pradinę mokyklą ir Vilniaus Fabijoniškių gimnaziją, buvo skelbiamas viešas patalpų, į kurias galės persikelti šios ugdymo įstaigos, nuomos konkursas. Nuoma leidžia užtikrinti sklandų ugdymo procesą, kol įstaigos bus renovuotos.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pritarus, su UAB „Ozo biurai“ sudaryta 5 metų nuomos sutartis dėl patalpų V. Gerulaičio g. 1 ir J. Balčikonio g. 9. Į jas renovacijos laikotarpiui laikinai persikelia renovuojamų mokyklų mokiniai ir mokytojai“, – atsakyme nurodė savivaldybės atstovė Indrė Naureckaitė.
Anot jos, ruošiantis laikinam pokyčiui ir analizuojant transporto priemonių srautus, eismo įvykių statistiką, viešojo transporto judėjimo galimybes, buvo priimti keli esminiai sprendimai.
Jeigu reikės, pabrėžiama, sąlygos bus gerinamos ir toliau.
„Jau padažninti 49 autobusų maršruto reisai, kad vaikai į ugdymo įstaigą atvyktų viešuoju transportu, taip pat įrengtos kiss&ride specialios parkavimo vietos tiems, kurie veš vaikus patys, kad jie, neužimdami gyventojų parkavimo vietų, turėtų galimybę greitai sustoti ir išleisti vaikus prie mokyklos. Taip pat su nuomojamomis patalpomis yra išnuomotos ir parkavimo vietos mokyklų darbuotojams.
Situacija aplinkinėje teritorijoje bus stebima ir vertinama. Esant poreikiui, būtų imtasi eismo organizavimo pakeitimų, kurie padėtų spręsti kylančias problemas“, – komentavo Vilniaus savivaldybės atstovė.
Direktorius: iššūkių yra
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos vadovas R. Remeika įsitikinęs, kad biurų patalpos mokiniams pritaikytos „maksimaliai, kiek įmanoma“.
„Tai yra biuro pastatas, kur keturi aukštai pertvarkyti į klases, į kabinetus, į valgyklas“, – Lrytas aiškino mokyklos direktorius.
Į Ozo gatvėje esančių biurų kompleksą šiuo metu perkelta apie 600 vien šios progimnazijos mokinių.
„Aš nepastebiu chaoso – iš pradžių buvo nesusipratimų ir nesusiderinimų dėl autobusų reisų, nes vaikai važiuoja maždaug iš dviejų taškų – vieni nuo Lukiškių aikštės, o kita dalis nuo Žvėryno, ir važiuoja 49 autobusu.
Iki šios savaitės pirmadienio buvo šiek tiek nesuderinti reisai, per mažai jų buvo, vaikai nespėdavo. Nuo pirmadienio padarė kas 8 minutes tris autobuso reisus, kas kol kas mus tenkina. Ir Kalvarijų gatve važiuoja 1G autobusas, kuris irgi tenkina žmones“, – dėstė R. Remeika.
Visgi dalį vaikų, pridūrė jis, atveža ir patys tėvai, o tai vietos gyventojams gali kelti susierzinimą.
„Čia gali sukelti tam tikro nepatogumo gyventojams. Gatvelės yra labai siauros, tai čia, manau, gyventojai yra teisūs. (...) Gali būti triukšmas, kol jie išeina iš tos mokyklos arba įeina, tai aš įsivaizduoju, kad gyventojams, kurie ten nusipirko butus, dabar yra šioks toks šokas. Bet čia jau ne mano sprendimas, ir mes patys čia laikinai – dar kokį mėnesį, ir viskas“, – komentavo R. Remeika.
Netrukus mokiniai jau turėtų grįžti į kunigaikščio Gedimino progimnazijos patalpas.
„Ten stogą mes jau baigiame pakelti – viskas“, – nurodė progimnazijos vadovas.
Mokinių vietą turėtų užimti Šeškinės ir „Vyturio“ pradinių mokyklų moksleiviai, kurie čia, anot direktoriaus, mokysis dvejus metus.
„Mes čia labai laikinai – pusantro mėnesio ir viskas“, – kalbėjo R. Remeika.
Direktorius pastebėjo, kad vaikams visada įdomu atsidurti naujose vietose ir patirti iššūkių – neigiamos jų reakcijos jis pats dabar teigė nepastebėjęs.
„Jie labai linksmi“, – tikino R. Remeika.
„Bet, aišku, yra iššūkių. Šalia yra valstybinis miškas, kuris neaptvertas nuo mokyklos – vaikai eina į tą miškelį, erkės, visa kita – tokius dalykus dar reikia atidirbti, ir bandome tuos iššūkius spręsti“, – aiškino Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos vadovas.
Lrytas komentaro kreipėsi ir į „Ozo biurų“ atstovus – straipsnį tikimės papildyti.
Kaip rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu įpareigojo savivaldybės administraciją iki 5 metų terminui išsinuomoti nuo 1 000 kv. m iki 20 000 kv. m negyvenamųjų patalpų su galimybe pakeisti patalpų išplanavimą, kad jos atitiktų reikalavimus bendrojo ugdymo funkcijoms vykdyti.
Patalpų nuomos mokesčio dydis beveik 350 tūkst. eurų per mėnesį už visą nuomojamą plotą – beveik 14 tūkst. kv. m ploto negyvenamąsias patalpas. 100 automobilių stovėjimo vietų nuoma Vilniaus miesto savivaldybei kainuos beveik 3,2 tūkst. eurų per mėnesį. Savivaldybės administracijai reikės padengti ir komunalinių mokesčių išlaidas.