„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis pabrėžia, kad piktavaliai vaikų dažniausiai tyko ten, kur šie ir leidžia daugiausia laiko – mėgstamose platformose, socialiniuose tinkluose. Vienas iš būdų, kaip tėvams patiems nustatyti, kokias programėles vaikas gali naudoti, kokį turinį matyti ir kiek laiko praleisti internete, yra ir speciali „Telia Safe“ funkcija.
Kur slepiasi didžiausi pavojai?
Pasak D. Povilaičio, kai kalbame apie vaikų pažeidžiamumą ir erdves, kuriose jie yra nesaugiausi, pirmiausia reikėtų atsigręžti į tai, kur jie ir praleidžia daugiausia laiko – tai socialiniai tinklai ir įvairios žaidimų platformos.
Susiję straipsniai
„TikTok“, „Instagram“, „Snapchat“, „Roblox“, „Fortnite“, – visos šios platformos suprojektuotos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų dėmesį — tai verslo modelis, o ne šalutinis efektas, ir manyčiau, kad prie to dirba ir psichologai“, – aiškino „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas.
Jis taip pat išskyrė ir vieną jaunimo ypač pamėgtą internetinį užsiėmimą – „Discord“.
„Tai platforma, kur vaikas vienu paspaudimu gali atsidurti suaugusiųjų sukurtame serveryje ir net nežinoti, su kuo iš tikrųjų bendrauja.
Tuo metu „Roblox“ — labai plačiai sukčių naudojamas žaidimas, ypač skirtas jaunesniems vaikams“, – aiškino D. Povilaitis.
Paklaustas, ko iš esmės siekia sukčiai, bandydami įvelti į savo pinkles būtent vaikus, kibernetinio saugumo specialistas akcentavo, kad piktavalių tikslai gali būti labai įvairūs ir apimti skirtingas sritis.
Vienas iš argumentų, pažymėjo pašnekovas – finansinis.
„Vaikai turi prieigą prie tėvų mokėjimo kortelių ar mobiliojo ryšio sąskaitos, ypač žaidimuose, kur pirkimas atrodo kaip natūrali žaidimo dalis. Vaikas žaidžia, spaudžia mygtukus, o pinigai nuskaičiuojami — kartais jis to net nesupranta, ypač, jei tėvai žaidimui duoda savo telefoną“, – paaiškino „Telia“ atstovas.
Tačiau neretai sukčiai gali turėti ir kur kas rimtesnių ir pavojingesnių tikslų.
„Pavyzdžiui, tai pedofilai — suaugęs žmogus komunikuoja su vaiku apsimesdamas bendraamžiu ar draugu, kol pasiekia savo tikslą“, – pridūrė D. Povilaitis. Sukčiai, pabrėžiama, taip pat gali taikytis į vaiko asmens duomenis, tėvų informaciją, prisijungimo prie paskyrų duomenis, ir taip galiausiai juos pavogti.
Įvardijo dažniausius scenarijus
„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas taip pat įvardijo, kokie sukčiavimo prieš vaikus būdai fiksuojami dažniausiai. Vienas iš jų, kartojo D. Povilaitis, yra būtent pedofilija – kai prisidengę netikra tapatybe piktavaliai bendrauja su vaiku, prašo nuotraukų ar net susitikimo.
„Taip pat šantažas — vaikas kažką atskleidžia, o po to seka gąsdinimas ir pinigų reikalavimas. Taip pat sukčiavimas per žaidimus — arba tai tėvų kortelės duomenys, arba brangios prenumeratos per SMS, kurių vaikas net nesupranta užsisakęs.
Egzistuoja ir netikri konkursai — „laimėk prizą“, pateik duomenis. Prizo nėra, o duomenys panaudojami“, – vardijo ekspertas.
Kaip užkirsti kelią tokiai nelaimei? D. Povilaičio teigimu, svarbiausia tėvams yra žinoti, kokiose platformose jų vaikas žaidžia ir lankosi, su kuo bendrauja. Taip pat kontroliuoti, kiek laiko ir kur jis apskritai praleidžia virtualioje erdvėje.
„Paaiškinti, kad jeigu suaugęs žmogus internete nori bendrauti — apie tai pasakytų. Jei kas nors prašo nuotraukų, asmeninės informacijos ar pinigų — nedelsdamas pasakytų tėvams“, – patarė pašnekovas.
Svarbų vaidmenį čia gali atlikti ir pasitelkti technologiniai sprendimai, kuriuos siūlo ir „Telia“ – vaikų saugumui užtikrinti ji rekomenduoja specialią funkciją „Telia Safe“.
„Telia Safe“ šeimos funkcija leidžia tėvams nustatyti, kokias programėles vaikas gali naudoti, kokį turinį matyti ir kiek laiko praleisti internete.
Naršymo apsauga blokuoja žinomas kenksmingas svetaines“, – paaiškino D. Povilaitis.