Lietuva – ne išimtis. 2025 m. mūsų penkiolikmečių skaitymo rezultatas siekė 464 taškus ir buvo artimas EBPO vidurkiui – 461 taškui. Tačiau nuo Europos lyderės Estijos vis dar atsiliekame beveik dvejais mokymosi metais. Be to, per beveik 20 metų Lietuvos rezultatas iš esmės nepasikeitė: 2006 m., kai mūsų šalis pirmą kartą dalyvavo PISA tyrime, jis siekė 470 taškų, o dabar – 464.
„Didžiausią nerimą kelia tai, kad daugiau nei kas ketvirtas Lietuvos penkiolikmetis nepasiekia net bazinio skaitymo lygio. Tai reiškia, kad didelė dalis mokinių į tolesnį mokymąsi ateina neturėdami pakankamai tvirtų gebėjimų suprasti ir atsirinkti informaciją“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė.
PISA baziniu laiko tokį lygį, kai mokinys jau geba suprasti pagrindinę vidutinės apimties teksto mintį, rasti reikiamą informaciją ir, kai to aiškiai prašoma, įvertinti teksto paskirtį bei formą. 2025 m. šio lygio nepasiekė 28 proc. Lietuvos penkiolikmečių.
Susiję straipsniai
Daugėja skubančių skaitytojų
PISA duomenys rodo, kad keičiasi ne tik mokinių rezultatai, bet ir tai, kaip jie skaito. 2018–2025 m. EBPO šalyse tiksliai ir sklandžiai skaitančių mokinių dalis sumažėjo maždaug 7 procentiniais punktais, o vadinamųjų „skubančių skaitytojų“ – tų, kurie tekstą peržvelgia itin greitai, bet dažniau atsako neteisingai – dalis beveik padvigubėjo: nuo 6,6 iki 11,4 procentinių punktų.
Kuo daugiau skaitymui reikia laiko ir susikaupimo, tuo mokiniams sekasi sunkiau. PISA rodo, kad prasčiau atliekamos užduotys su ilgesniais tekstais ir tokios, kuriose neužtenka rasti atsakymą, bet reikia informaciją palyginti, įvertinti ar susieti su kitomis teksto dalimis. Taip pat pastebima, kad testo pradžioje mokiniams sekėsi geriau nei vėliau. Kuo ilgiau reikėjo išlaikyti dėmesį ir dirbti su tekstu, tuo mokinimas sekėsi sunkiau. EBPO tai sieja su silpnėjančiu gebėjimu ar noru ilgiau susikaupti.
„Lietuvoje mažėja ir aukščiausius skaitymo lygius pasiekiančių mokinių dalis: 2022 m. jų buvo 5 proc., o 2025 m. – 4 proc. Tai mokiniai, kurie geba ne tik suprasti sudėtingą tekstą, bet ir palyginti kelių šaltinių informaciją, pastebėti prieštaravimus ir pagrįstai vertinti, kuo galima pasitikėti. Todėl turime žiūrėti ne tik į tai, kiek vaikų nepasiekia bazinio lygio, bet ir kodėl taip mažai jų pasiekia aukščiausią“, – sako L. Tilvytė.
Kai kurioms šalims pavyksta atsilaikyti geriau
Net stipriausios Europos šalys skaitymo nuosmukio neišvengė, tačiau jų rezultatai vis dar gerokai aukštesni nei Lietuvos. 2025 m. Airijoje bazinį skaitymo lygį pasiekė 84 proc. penkiolikmečių, Estijoje – 83 proc., Lietuvoje – 72 proc. Kitaip tariant, Airijoje ir Estijoje bazinių gebėjimų nepasiekia maždaug kas šeštas mokinys, Lietuvoje – daugiau nei kas ketvirtas.
„Airija į prastėjančius skaitymo rezultatus sureagavo dar prieš daugiau nei dešimtmetį. Ten buvo aiškiai susitarta, kad bus siekiama mažinti silpnai skaitančių mokinių dalį ir didinti stipriausiųjų skaičių. Todėl nuo 2012 m. pradinėse mokyklose kalbai ir raštingumui buvo skirta papildoma valanda per savaitę. Kartu mokytojai gavo daugiau pagalbos ir konkrečių būdų, kaip stiprinti skaitymą. Mokyklose atsirado už tai atsakingi žmonės, o mokinių pažanga pradėta reguliariai stebėti. Tad jei vaikui skaityti sekasi sunkiau, stengiamasi tai pastebėti kuo anksčiau ir suteikti jam konkrečią pagalbą“ , – sako L. Tilvytė.
Panašus principas taikomas ir Anglijoje. Ten šešerių metų vaikams atliekamas nacionalinis skaitymo pagrindų patikrinimas, kuris padeda mokytojui iš karto pamatyti, kam reikia papildomos pagalbos. Jei vaikas nustatyto lygio dar nepasiekia, kitais metais jo gebėjimai tikrinami dar kartą.
Estijoje taip pat nuosekliai stebimi mokinių pasiekimai skirtinguose ugdymo etapuose. Šalies duomenų sistemos leidžia matyti ne tik egzaminų ir testų rezultatus, bet ir mokinio pažangą laikui bėgant. Nors Estijos skaitymo rezultatai nuo 2015 m. taip pat krito, ji tebėra tarp pirmaujančių šalių Europoje.
„Svarbiausia šių pavyzdžių pamoka – nelaukti, kol skaitymo spragos pasimatys po kelerių metų. Vaiko pažangą reikia stebėti nuosekliai, kad kuo anksčiau pamatytume, kur jis pradeda strigti, ir galėtume suteikti konkrečią pagalbą. Lygiai taip pat svarbu nepamiršti ir stipresnių mokinių – jiems reikia didesnio iššūkio ir daugiau galimybių augti“, – sako L. Tilvytė.
PISA 2025 atkreipia dėmesį ir į tai, kaip mokyklose naudojami duomenys. Jų turime vis daugiau, tačiau vien surinkti testų, egzaminų ar apklausų rezultatus neužtenka. Svarbiausia, ar jie padeda priimti sprendimus: pastebėti, kuriam vaikui reikia pagalbos, suprasti, ar pasirinktas būdas veikia, ir prireikus jį keisti.
„Lietuvoje dažnai gerai žinome bendrą šalies, savivaldybės ar mokyklos vidurkį, bet daug svarbiau matyti konkretaus vaiko kelią. Kur jo skaitymo gebėjimai sustojo? Kokia pagalba buvo suteikta? Ar ji davė rezultatą? Duomenys turi baigtis ne ataskaita, o veiksmu“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė.