Keliolikos metų patirtį turinti kaunietė mokytoja kaltinama tuo, kad mokiniui sukėlė fizinį skausmą, tėvai prašo atlyginti ir neturtinę žalą. Tuo metu jos advokatas portalui Lrytas pasakojo, kad dar prieš incidentą nukentėjęs mokinys pedagogę išplūdo necenzūriniais žodžiais, ragino „čiulpti lytinį organą“, kėlė chaosą.
Savo ruožtu mokyklos tėvų atstovė Roberta Ažukaitė mokytoją apibūdina tik geriausiais žodžiais – jos teigimu, muziką dėstanti pedagogė net niekada nėra pakėlusi balso. Mokytojos pusėn stojanti tėvų bendruomenė moterį pasibaigus teisminiam procesui ragina ir pačią pakovoti dėl savo orumo.
„Tai galėtų būti ženklas, kad kažkas turėtų keistis, gal kažkokios darbo grupės turėtų būti sudarytos, ir reikėtų galvoti, kad tokių incidentų nebūtų ir mokytojai galėtų sėkmingai dirbti savo darbą“, – kalbėjo Vaišvydavos mokyklos tėvų atstovė.
Prašau žodžio: iš darbo išprašyta mokytoja – tai neteisinga
Mokyklos direktorė Deimantė Kudirkienė aiškino, kad ugdymo įstaiga dar prieš mokinio mamai kreipusis į teismą bandė spręsti situaciją. Kol teismo verdikto nėra, pedagogė tęsia darbą, bet nuo savo vertinimų mokyklos vadovė kol kas susilaiko.
Nukentėjusią pusę ginanti teisininkė pabrėžė, kad konfliktą taikiai bandyta spręsti dar mokykloje, bet daugiau detalių apie incidentą nepateikė.
Susiję straipsniai
Kuo kaltina?
Teisme atsidūrusi muzikos mokytoja Ramunė Lukoševičiūtė yra kaltinama fizinio skausmo sukėlimu vienam iš mokinių. Kaip rašė portalas „Kauno diena“, 2025-ųjų pabaigoje gavę penktoko mamos, kuri yra užsienietė, turinti vienos iš Skandinavijos šalių pilietybę, pareiškimą, teisėsauga pradėjo bylą.
Vaiko mama tikina, kad muzikos mokytoja jam sukėlė skausmą, sugriebusi už kaklo išvilko iš klasės, taip jį pažemino.
Mokytojos advokatas Simas Tokarčakas portalui Lrytas pasakojo, kad pedagogei lemtingą dieną teko vesti vieną pamoką dviem klasėms – tarp mokinių įvyko konfliktas, kurį jai teko tramdyti.
„Ten buvo sujungta pamoka, ketvirtokai ir penktokai, jie konfliktavo tarpusavyje. Mokytoja paprašė nustoti, keletą kartų sudrausmino. Tada nukentėjusysis kažkuriuo momentu atsistojo iš savo vietos ir mokytojai pasakė keletą necenzūrinių žodžių. Net nenoriu jų garsiai įvardinti.
Ką ten čiulpti, jūs turbūt puikiai suprantate. Dar išvadino ir kitokiais žodžiais – pedofile, s**a“, – teigė advokatas.
R. Lukoševičiūtė maištautoją netrukus nusprendė išvesti iš klasės.
„Kadangi vaikas mokytojos prašymu nesutiko keliauti pas direktoriaus pavaduotoją, mokytoja jį tiesiog nusivedė. Iš klasės išsivedė ir už rankos nusivedė iki pavaduotojos“, – pasakojo S. Tokarčakas.
Tai, pridūrė jis, liudija ir užfiksuotas vaizdo įrašas. Pasak advokato, kai žinai pilną istorijos paveikslą, tikrai galima kelti klausimus, ar tai, ką padarė mokytoja, iš tiesų yra nusikalstama veika.
„Nes tie žodžiai tikrai buvo labai įžeidūs. Įsivaizduokite – pedagogas prieš dvi klases, prie visų vaikų išgirsta savo atžvilgiu tokius žodžius.
Nors kiekvienam žmogui tai nėra malonu, mes turime suprasti, kad mokytojas tarp vaikų turi autoritetą – jis jį gali labai lengvai prarasti. Ypač, kai yra tokie šiuolaikiniai vaikai, toje klasėje yra ir keletas vaikų su specialiaisiais poreikiais, tai labai greitai tą anarchiją galima įvesti, jeigu tu nesiimsi jokių veiksmų.
Dėl to mano klientė ir norėjo nusivesti tą vaiką“, – teigė mokytojos atstovas.
Nukentėjusioji pusė, pridūrė S. Tokarčakas, siekia prisiteisti ir piniginę sumą.
„Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tai tas 1000 eurų yra jų nurodoma neturtinė žala“, – nurodė advokatas.
Mokykla ėmėsi savų priemonių
Kauno Vaišvydavos mokyklos l.e.p direktorė D. Kudirkienė portalui Lrytas tvirtino, kad su nukentėjusio vaiko mama po incidento ji kalbėjosi ir pati, mokykla veikė pagal visus numatytus algoritmus.
„Su mama mes kalbėjome, buvo aptarta situacija, kalbėjome su mokytoja. Visi veiksmai buvo atlikti ir mama priėmė sprendimą kreiptis į teisėsaugą“, – pasakojo D. Kudirkienė.
Kas turėjo nutikti, kad mamai pokalbio su mokyklos vadovybe vis tiek neužteko? Pasak direktorės, susitikimas buvo įprastas, nekonfliktiškas.
„Čia tik mama galėtų atsakyti, kas jos netenkino ir kodėl ji pasirinko būtent šį būdą aiškintis. Aš negaliu atsakyti.
Visi veiksmai, kurie būtini iš mokyklos pusės, buvo atlikti – vaikams buvo ir psichologo pagalba mokykloje teikiama, buvo pokalbiai apie elgesį, pokalbiai su tėvais, su mokytoja pokalbiai. Mokytoja paaiškino savo versiją, tai viskas buvo atlikta“, – kartojo D. Kudirkienė.
Oficialaus skundo iš nukentėjusio mokinio mamos mokykla iki šiol nėra gavusi. Smurtu kaltinama mokytoja ugdymo įstaigoje dirba iki šiol.
„Laukiame sprendimo ir tada žiūrėsime dėl tolimesnio darbo“, – sakė mokyklos vadovė.
Pati D. Kudirkienė situacijos vertinti nelinkusi – tikina, jog viską išsiaiškins teismas.
„Aš esu linkusi tikrai nesvarstyti, kas čia teisus, o kas ne – viską išspręs teismas. Laukiu teismo išaiškinimo, aš negaliu pasakyti, kad viena ar kita pusė yra teisi“, – aiškino direktorė.
Tiesa, ji negalėjo patvirtinti, ar nukentėjusio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų yra užsieniečiai.
„Duomenų apie mamą ir šeimą tikrai neteiksiu“, – nurodė D. Kudirkienė.
Tėvų bendruomenė palaiko
Mokyklos tėvų atstovė, žmogaus teisių srityje dirbanti R. Ažukaitė teigė šią muzikos mokytoją neblogai pažįstanti – pas ją jau ne vienerius metus mokosi ir jos pačios atžalos.
Pedagogę ji apibūdino kaip puikią, menišką asmenybę.
„Kuri kaip tik yra iš tų jautresnių, ramesnių, kuri eina per meną, ir tikrai pakankamai švelniai vaikus moko. Kadangi mūsų mokykloje yra ir darželio grupės, ji ir mano mažesnį vaiką moko, tai visi – ir mažiukai, ir didesni – tikrai tą mokytoją myli, tėvai irgi sutaria gerai.
Tikrai nėra buvę jokių blogų situacijų – visur dalyvauja, vaikai paruošti, ir apskritai tai tas žmogus, kuris balso nekelia jokiose situacijose – nei pamokose, nei apskritai bendravime. Dėl to ši situacija šokiruoja“, – Lrytas kalbėjo R. Ažukaitė.
Anot jos, kai įvyko incidentas, tėvai tarpusavyje dar svarstė, kas iš mokytojų čia galėtų būti.
„Tai šita mokytoja net svarstyme nebuvo, kad taip galėtų nutikti būtent su šiuo žmogumi“, – pabrėžė mokyklos tėvų atstovė.
Tiesa, pastebėjo R. Ažukaitė, nors tai buvo jungtinė pamoka ne vienai klasei, mokytojo padėjėjo klasėje tuo metu nebuvo, mokytojai teko su daugybe vaikų tvarkytis pačiai.
„Kadangi egzistuoja įtraukusis ugdymas, tokių vaikų ten yra, bet pasirodo, kad matematikos, lietuvių kalbos pamokose jie yra lydintys, o tokiose „švelnesnėse“ pamokose kaip muzika ar dailė, bent jau mūsų mokykloje nebuvo skirta.
Kaip aš supratau, po šio incidento jau yra ir muzikos pamokoje tas papildomas mokytojas. Tai šitoje situacijoje aš neįsivaizduoju, kaip kitaip buvo galima išspręsti problemą. Ar visus vaikus reikėjo išvesti iš klasės ir tą vieną ten palikti, ar vis dėlto tą vieną, kuris išdykavo, reikėjo išvesti iš klasės?
Man atrodo, vieningai sutarsime, kad turbūt reikėjo tą vieną vaiką išvesti iš klasės, kas ir buvo padaryta, maksimaliai suvaldyta situacija“, – dėstė R. Ažukaitė.
Anot pašnekovės, tai yra nemaloni situacija visai švietimo sistemai, nes tai jau nėra pirmas atvejis Lietuvoje, kai mokytojas paduodamas į teismą.
„Tai galėtų būti ženklas, kad kažkas turėtų keistis, gal kažkokios darbo grupės turėtų būti sudarytos, ir reikėtų galvoti, kad tokių incidentų nebūtų ir mokytojai galėtų sėkmingai dirbti savo darbą“, – kalbėjo Vaišvydavos mokyklos tėvų atstovė.
Jai pačiai neseniai teko bendrauti su mokytoja – ši, teigė R. Ažukaitė, labai stipriai išgyvena, nemiega naktimis.
„Situacija tikrai yra žmogui labai nemaloni – nesvarbu, kad jis nieko nepadarė, jog visuomenė, kolegos palaiko, žmonės šitą situaciją mato kaip neteisingą iš jos pusės, tačiau tai dar reikia išgyventi. Dar tų teismų, panašu, laukia ne vienas ir ne du.
Teisiasi teisme dėl 1000 eurų, tai procesai tikrai brangiau kainuos, nei tas 1000 eurų, kurių nori to vaiko šeima“, – svarstė pašnekovė.
Apskritai tėvų pareiga, tęsė ji, yra savo vaikus mokyti gero etiketo su žmonėmis -ypač su pedagogais. Todėl vietos tam tikroms diskusijoms čia tikrai yra.
„Šitas dalykas tikrai yra problema, tačiau į visą šitą problemų sūkurį įvedė ne kas kitas, o suaugę žmonės – šeima. Kažkaip situaciją jau reikia spręsti, ji kažkaip turi baigtis.
O šiaip mes, tėvai, raginame mokytoją po viso proceso tikrai dėl garbės ir orumo irgi, kaip sakoma, atsiteisti, nes tik tokiu būdu galima apskritai kažką pakeisti mūsų šalyje, jog šitie dalykai šiek tiek keistųsi, kad kažkokios galbūt ir taisyklės dokumentuose pasikeistų.
Tas pats sudrausminimas – juk čia nebuvo kalba apie smurtą, bet kažkokios sankcijos vaikams, kurie lipa ant galvų per pamokas, turi būti. Į tą procesą, žinoma, turi būti įtraukti ir tėvai, ir čia mūsų visų bendras darbas. Nes tai, kas vyksta, yra žalinga“, – pripažino R. Ažukaitė.
Prakalbo ir nukentėjusios pusės teisininkė
Prokurorė Sigita Blum LNK žinioms tikino, kad vaikas į ligoninę nebuvo patekęs, bet buvo nuvestas pas medikus apžiūrėti sužalojimų. Jų neaptikta.
Pati mokytoja savo kaltės nepripažįsta, tačiau teisme tikino, kad konfliktas su šiuo mokiniu – jau ne pirmas.
Nukentėjusią pusę ginanti teisininkė Deimantė Mecelytė portalui Lrytas nurodė, kad saugodama mažamečio vaiko interesus negali atskleisti konkrečių įvykio detalių ir aplinkybių. Ji pakartojo, kad mokytoja yra kaltinama fizinio skausmo sukėlimu mažamečiam vaikui.
„Ikiteisminis tyrimas gavus pareiškimą nėra automatiškai pradedamas – jis pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nėra Baudžiamojo proceso kodekse numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradėtas.
Tik kai tyrimo metu surenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir, kad ją padarė konkretus asmuo, tuomet su kaltinamuoju aktu byla perduodama į teismą“, – aiškino teisininkė.
D. Macelytė taip pat pažymėjo, kad prieš kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigas, iškart po įvykio su mokyklos administracija buvo vykęs ne vienas susitikimas konfliktui išspręsti taikiai.
„Dėl neturtinės žalos – prašyti ją atlyginti turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jam tokia žala buvo padaryta. Įstatymai numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatyme numatytais atvejais.
Neturtinė žala grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bei atitinka pagal teismų praktiką panašiais atvejais priteistiną žalos dydį“, – nurodė teisininkė.