Pagal EK planus, vaikai nuo 13 metų prieigą prie socialinių tinklų turės tik prižiūrint tėvams, o asmeninę paskyrą galės susikurti tik sulaukę 15 metų. Priemonių tikslas, anot vienos svarbiausių Europos Sąjungos (ES) institucijų, akivaizdus – kylant vis naujoms grėsmėms užtikrinti nepilnamečių saugumą internete.
Plačiau apie šią iniciatyvą ir konkrečius veiksmus portalui Lrytas papasakojo EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė.
Nurodė, kaip tramdys platformas
Ką slepia vaiko ekranas? Ženklai, kurių tėvams nereikėtų ignoruoti
Kaip jau skelbta anksčiau, dėmesį EK sukoncentravo ne tik į socialinius tinklus, bet ir į internetinių žaidimų platformas bei dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotus.
„(Šios technologijos – ELTA) nebuvo kuriamos atsižvelgiant į vaikų gerovę ir raidą“, – pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Platformos sukurtos taip, kad patrauktų dėmesį. Algoritmai mokosi iš mūsų elgesio ir tuo naudojasi, kad verstų mus spausti, reaguoti ir toliau slinkti turinį. Pernelyg dažnai šios priklausomybę skatinančios funkcijos yra verslo plano dalis“, – Europos Parlamente Strasbūre kalbėjo U. von der Leyen.
Paklausta, kaip bus tikrinama, ar vaiko paskyrą iš tiesų prižiūri tėvai, kai tai dar yra būtina, E. Striungytė prakalbo ir apie tam tikras „mini paskyras“.
Susiję straipsniai
„EK pristatytu teisės aktu EU KIDS siekiama didinti vaikų saugumą internete visoje ES. Pasiūlymu socialinių tinklų platformoms draudžiama pasiekti jaunesnius nei 13 metų vaikus ir nustatomas visoje ES taikomas minimalus nepilnamečių amžius, nuo kurio jie gali susikurti savarankišką paskyrą – 15 metų.
Vaikams nuo 13 iki 15 metų būtų numatyta tėvų ar globėjų kontrolė – jie galėtų sukurti vadinamąsias „mini paskyras“, prie kurių vaikai galėtų prisijungti per globėjo paskyrą“, – kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja.
Anot E. Striungytės, paslaugų teikėjai turės įsitikinti, kad asmuo, kuriantis paskyrą, tikrai yra vienas iš tėvų arba globėjų.
„Tėvai turėtų patys pažymėti, kad yra vaiko tėvai arba globėjai, o paslaugų teikėjai – šią deklaraciją patikrinti. Tam valstybės narės galėtų pasiūlyti nemokamą ir privatumą saugantį būdą, susijusį, pavyzdžiui, su gyventojų ar švietimo duomenų registrais“, – aiškino specialistė.
Svarbu suprasti, tęsė E. Striungytė, kad kalbama ne apie tapatybės nustatymą, o apie amžiaus patvirtinimą. Naujiems vartotojams amžiaus patikrinimas būtų privalomas.
„Tuo tarpu jau esantiems vartotojams, kurių amžių galima gana patikimai numatyti, pavyzdžiui, nes jau naudoja platformą pakankamai ilgai, papildomo amžiaus patikrinimo nereikės. Tad dauguma suaugusiųjų nepajus skirtumo. Nepatvirtinus amžiaus žmonės turės prieigą prie saugesnės ir mažiau funkcionalumų turinčios paslaugos versijos, amžiaus patvirtinimas būtų reikalingas tik norint išjungti šias saugesnes funkcijas“, – dėstė EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja.
E. Striungytės teigimu, EK yra pristačiusi techninį sprendimą patikimam ir privatumą saugančiam amžiaus patvirtinimui, kuris nereikalauja pateikti platformoms asmens tapatybės dokumentų ar biometrinių duomenų.
„Toks sprendimas platformai tik patvirtina, kad vartotojas atitinka nustatytą amžiaus ribą – tai reiškia, kad nei platforma, nei amžių patvirtinantis subjektas negali susieti šios informacijos su konkrečiu asmeniu. Sprendimas gali būti naudojamas kaip atskira programėlė ar būti integruotas į nacionalinę skaitmeninės tapatybės dėklę“, – akcentavo pašnekovė.
Kaip bus siekiama nustatyti, kad visos ES šalys laikysis nurodymų ir į pokyčius nežiūrės pro pirštus? EK atstovės Lietuvoje teigimu, pasiūlytas teisės aktas yra reglamentas – tai reiškia, kad, kai jis būtų priimtas, šis teisės aktas galiotų tiesiogiai visose ES valstybėse narėse ir turėtų pirmumą nacionalinės teisės atžvilgiu.
„Tai taip pat reiškia, kad nereikės laukti, kol kiekviena valstybė narė jį atskirai perkels į nacionalinę teisę. Platformų priežiūra būtų vykdoma pagal jau veikiančią Skaitmeninių paslaugų akto ir Dirbtinio intelekto akto struktūrą: pavyzdžiui, didžiausių platformų priežiūrą tiesiogiai vykdytų EK.
EK jau yra pateikusi dešimt preliminarių išvadų dėl Skaitmeninio paslaugų akto pažeidimų, susijusių su nepilnamečių apsauga, įskaitant dėl „TikTok“ nesaugių paskyrų, „TikTok“, „Facebook“ ir „Instagram“ priklausomybę keliančio dizaino, „Facebook“, „Instagram“ bei pornografijos platformų netinkamos amžiaus patikros“, – vardijo E. Striungytė.
Kaip aiškino EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja, pareiga įrodyti, kad laikomasi naujų taisyklių, pirmiausia visgi tenka paslaugų teikėjams. Anot E. Striungytės, pačios platformos turės pademonstruoti, kad jų paslaugos tinkamos atitinkamo amžiaus vartotojams ir sukurtos taip, kad būtų saugios vaikams.
„Didžiosios platformos turės pateikti Europos Komisijai atitikties planą, kuriame turės aprašyti, kaip užtikrina reikalavimų laikymąsi. Šio plano įgyvendinimą vertins nepriklausomi auditoriai, o audito rezultatai bus perduodami Europos Komisijai.
Jeigu būtų nustatyta, kad platforma reikalavimų nesilaiko, Europos Komisija gali įpareigoti platformą pašalinti nustatytą pažeidimą (t.y., pašalinti žalingą platformos dizaino funkciją) ir skirti baudas, siekiančias iki 6 proc. pasaulinės apyvartos.
Pasiūlymu nustatomos pagreitintos vykdymo užtikrinimo procedūros paslaugų teikėjų atžvilgiu, jei jie nesilaikytų teisės akto EU KIDS. Pagal jas Europos Komisija turėtų užbaigti tyrimus per 90 dienų“, – nurodė pašnekovė.
Paklausta, kodėl apskritai šie EK sprendimai priimami būtent dabar, E. Striungytė pabrėžė, jog šiandien turime eilę įrodymų apie internete kylančias grėsmes ir žalą mūsų vaikams, jų fizinei ir psichinei sveikatai.
„Speciali „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad vaikai Europoje prie ekranų darbo dienomis praleidžia po 4,5 val., o savaitgaliais – po 6 val. 92 proc. europiečių palaiko geresnę vaikų apsaugą internete. Specialios ekspertų grupės šių metų liepą pristatytos išvados sako, kad ypač jautrus periodas yra iki 13 metų, o nuo 13 metų vaikai palaipsniui vysto savo autonomiškumą.
Kita vertus, matome greitų ir efektyvių sprendimų poreikį, kylantį ir iš ES valstybių narių. Šešios šalys jau pranešė Europos Komisijai apie nacionalinius ribojimus vaikams, dar eilė šalių tokius ribojimus svarsto. Tačiau skiriasi amžius ir ribojimų apimtys. Jei liktume prie skirtingų taisyklių, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Graikijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, tai reikštų, kad vaikai vienoje šalyje saugomi, o kitoje – ne.
Tai visos Europos problema, todėl reikalingi ir europiniai sprendimai. Be to, tai daugiau nei ribojimai, kurie patys vieni problemos nesprendžia – tai visų pirma didesnis virtualios erdvės saugumas mūsų vaikams“, – įsitikinusi EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja.
Ką siūlys ir tėvams?
Kaip jau skelbta anksčiau, naujieji EK planai dėl vaikų saugumo internete taip pat taikosi ir į vadinamuosius dirbtinio intelekto robotus. Tik kaip iš esmės suvaldyti DI įrankius, kai yra tiek įvairių platformų ar programėlių, kurios nebūtinai yra labai saugios ir net legalios?
„EU KIDS aktas konkrečiai taikomas vadinamiesiems „dirbtinio intelekto kompanionams“ (DI sistemoms, skirtoms bendrauti su vartotoju ir galinčioms su juo kurti emocinį ryšį) bei bendro pobūdžio pokalbių robotas.
Tokios paslaugoms numatomi konkretūs saugumo reikalavimai: būtų draudžiamas priklausomybę skatinantis dizainas, įskaitant funkcijas, kurios imituoja emocinį ar tarpasmeninį ryšį taip, kad galėtų skatinti vartotojo priklausomybę. Pokalbių istorija pagal nutylėjimą negalėtų būti saugoma, o prieš pateikiant sistemą rinkai ji turėtų būti ištestuota ir vėliau nuolat stebima.
Kietiems dirbtinio intelekto įrankiams jau dabar taikomos taisyklės ir pagal Dirbtinio intelekto aktą, juos prižiūri EK bei nacionalinės priežiūros institucijos“, – paaiškino E. Striungytė.
Visgi, kai kalbame apie socialinius tinklus ir vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų, neišvengiamai didelį vaidmenį čia atlieka ir tėvai. EK atstovė Lietuvoje sutinka, kad tiek vaikų, tiek mokytojų, tiek ir tėvų švietimas čia yra be galo svarbus. Pagrindinis vaidmuo šioje srityje, tęsė pašnekovė, neabejotinai tenka valstybėms narėms – jos turės parengti nacionalines strategijas.
„Apimančias skaitmeninio raštingumo ugdymą, prieinamą ir konfidencialią pagalbą vaikams bei tėvams, informavimą apie galimas rizikas. O ES gali papildyti ir padėti“, – tikino E. Striungytė.
EK dėl tėvų įtraukimo į šios problemos sprendimą planų turi ir daugiau.
„EK yra numačiusi specialų švietimo paketą mokykloms, įskaitant ir mokytojų bei švietimo lyderių kompetencijų, susijusių su virtualia erdve, auginimą. Taip pat EK remia Saugaus interneto centrų (Lietuvoje – Draugiškas internetas) veiklą – jie vykdo informavimo ir sąmoningumo didinimo veiklas, teikia pagalbą vaikams, tėvams ir mokytojams bei sudaro galimybę pranešti apie neteisėtą ar žalingą turinį. EK taip pat skiria finansavimą vaikų užimtumo veikloms per programą „Erasmus+“, o vaikų saugumo internete tyrimams – per programą „Europos Horizontas“.
Tačiau tėvų vaidmuo neapsiriboja vien švietimu. Reglamentas numato ir konkrečius įrankius tėvams: reguliuojamos platformos turės suteikti tėvams galimybę vaiko paskyroje nustatyti laiko limitus, peržiūrėti ir valdyti saugumo nustatymus bei pranešti apie žalingą turinį.
Pačios platformos irgi turės aktyviai informuoti tėvus apie šių įrankių egzistavimą ir skatinti jais naudotis“, – teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja.