Kaip portalui Lrytas penktadienį nurodė mokyklos direktorius Eduardas Vaičiulis, mokinys per pamoką „nesuvaldė emocijų“.
„Situacija yra tokia, kokia yra – įvyko tiesiog emocijų nevaldymas, mokinys sudavė mokytojai pamokos metu ir pabėgo iš gimnazijos.
Tėvai iškviesti, policija iškviesta, greitoji medicinos pagalba iškviesta, vaiko teisės informuotos, švietimo skyrius informuotas. Situaciją dabar vertina specialistai“, – komentavo E. Vaičiulis.
Prasidėjus mokslo metams – pagalba mokytojams: pradės veikti pirmoji mobilioji linija
Kodėl tarp mokytojos ir mokinio įvyko toks aštrus konfliktas, gimnazijos vadovas tikino nežinantis.
„Iš tikrųjų, ne“, – nurodė jis.
Susiję straipsniai
Smurtautojui, informavo E. Vaičiulis, yra 17 metų.
„Yra buvę tiesiog emocijų nevaldymo“, – paklaustas, ar tai pirmas kartas, kai vaikinas griebiasi smurto, aiškino mokyklos direktorius.
Gydytojai sužeistai mokytojai šiuo metu skyrė nedarbingumą, nes pedagogei stipriai sužeista lūpa.
„Kai tik sužinojome, iš karto visus iškvietėme ir informavome“, – patikino E. Vaičiulis.
Pasak direktoriaus, tokių incidentų, kad į mokyklą reikėtų kviesti policiją ar kitas tarnybas, iki šiol nebuvę.
Portalui Delfi direktorius taip pat pridūrė, jog šeimai pasiūlyta ieškotis nuotolinio ugdymo įstaigos.
Sureagavo vaiko teisių gynėjai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities skyriaus vedėja Rita Latakienė portalui Lrytas atsiųstame komentare nurodė, kad vaiko teisių gynėjai apie įvykį sužinojo gavę pranešimą iš mokyklos.
„Artimiausiu metu susisieksime su šeima ir pačiu vaiku. Išklausius tiek moksleivio nuomonę, tiek pasikalbėjus su jo tėvais, bus įvertinta, ar šeimai reikia pagalbos, ir jeigu toks poreikis bus, paslaugos bus inicijuotos.
Anksčiau vaiko teisių gynėjams nėra tekę inicijuoti šiai šeimai pagalbos“, – informavo R. Latakienė.
Pasak specialistės, vaiko teisių gynėjai pastebi, jog aiškinantis smurtines situacijas, pagalba būna reikalinga ne tik nukentėjusiems įvykio dalyviams, bet ir smurtavusiems.
„Tad, kai kalbame apie situacijas, kuriose smurtą prieš suaugusįjį panaudojo vaikas, visuomet svarbu surasti priežastis, kurios galimai paskatino vaiką taip elgtis.
Vertėtų prisiminti, kad aplinka, kuri supa vaiką, yra labai reikšminga jo elgesiui, bendravimui, gebėjimams. Tad dažniausiai siekiant padėti vaikui, ypatingą dėmesį reikalinga skirti ir jo šeimai, iš kurios vaikas susirenka įvairias patirtis, atliepia matomą pavyzdį, atkartoja jam pažįstamus elgesio modelius.
Tad tiek šeimoje, tiek mokykloje, svarbu skirti dėmesio prevenciniams pokalbiams su vaiku, mokant jį empatijos, pagarbos kitam žmogui ir taikių būdų, kaip spręsti įvairias situacijas. Suaugusiųjų rodomas asmeninis pavyzdys, atidumas vaiko savijautai ir elgsenai bei savalaikė pagalba, pastebėjus pirmuosius nerimą keliančius ženklus – geriausi būdai ugdyti vaiko socialinius įgūdžius ir koreguoti jo elgesį norima linkme.
Kiekvienas bet kurios ugdymo įstaigos bendruomenės narys – tiek moksleivis, tiek mokytojas – turėtų mokytis ir dirbti harmoningoje bei visapusiškai saugioje aplinkoje, tad tėvų, mokytojų ir pagalbą teikiančių specialistų bendra užduotis yra padėti kurti ir palaikyti tokią mokymosi ir darbo aplinką, o iškilus tam tikrų iššūkių, pavyzdžiui, dėl mokinių bendravimo ar elgesio su aplinkiniais, svarbu ieškoti veiksmingų priemonių, kurios padėtų spręsti susidariusias situacijas ir motyvuotų vaikus bei jų šeimos narius priimti reikalingą pagalbą“, – nurodė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.