Savo srities ekspertas nebūtinai moka perteikti žinias, o andragogo profesija plačiajai visuomenei tebėra menkai pažįstama. Galimybės įgyti šios srities kompetencijų taip pat ribotos.
Šios temos gvildentos spalio 15 d. Vilniuje vykusioje „Epale“ konferencijoje „Mokymasis visą gyvenimą: kaip išlaikyti žmogišką ryšį ir kurti teigiamus pokyčius“.
Daug dėmesio sulaukusioje diskusijoje apie andragogo vaidmenį dalyvavo VU magistrantė Rosita Vasiliauskytė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja, „Epale“ ekspertė Renata Jankevičienė ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos vadovė Inga Jagelavičiūtė.
Susiję straipsniai
Atsidavę savo profesijai, bet menkai pripažinti
R. Vasiliauskytės magistro tyrimas sukasi apie andragogų profesinę tapatybę. Kalbėdamasi su šios srities specialistais, ji pastebėjo neatitikimą tarp jų kompetencijų ir profesijos statuso Lietuvoje. „Labiausiai nustebino, kokie atsidavę savo darbui yra šie žmonės. Jie labai užsiėmę, geba daug ką nuveikti, yra puikūs mokytojai.
Tačiau kartu išryškėjo ir kita pusė. Nors andragogo darbo rezultatas tikrai matomas – žmogus įgyja naujų žinių, įgūdžių, drąsos keisti specialybę, tačiau pati profesija lieka tarsi antrame plane. Vertiname tai, ko suaugęs žmogus išmoko, bet rečiau susimąstome, kas ir kaip jam padėjo mokytis. Tai sisteminis prieštaravimas“, – pasakojo R. Vasiliauskytė.
Šis neatitikimas atsispindi ir kasdienėje kalboje. Žmonės pritaria mokymosi visą gyvenimą idėjai, tačiau nemaža dalis nežino, kas yra andragogas.
Patricijos Adamovič nuotr.
„Epale“ ekspertė R. Jankevičienė pabrėžė, kad andragogikos principai praverčia gerokai plačiau nei vien suaugusiųjų švietimo srityje – visur, kur žmonės mokosi vieni iš kitų.
„Andragoginių veiklų galime rasti kiekviename kolektyve – subūrę naują komandą, žmonės vieni kitus moko. Andragogika gali būti atskira profesija, bet jos pagrindai turėtų būti svarbūs visiems, kurie dirba su suaugusiųjų auditorijomis, buria komandas ar imasi mentorystės.
Juk suaugusieji skirtingi: vienaip kalbame su suaugusiųjų mokymo centro lankytojais, kitaip – su senjorais, trečiojo amžiaus universiteto klausytojais“, – sakė R. Jankevičienė. Kas užtikrina mokymo kokybę?
Suaugusiuosius moko įvairių sričių specialistai, o galimybės pasirengti būtent šiam darbui lieka ribotos. Kas turėtų padėti jiems įgyti reikalingų kompetencijų?
„Nebėra studijų, kurias baigęs žmogus įgytų andragogikos bakalauro ar magistro laipsnį“, – kalbėjo Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos vadovė. Andragogikos žinių poreikis niekur nedingo, tačiau aiškaus kelio joms įgyti trūksta. I. Jagelavičiūtė atkreipė dėmesį, kad profesijos ribos kartais nėra aiškios net patiems švietėjams. „Šios profesinės veiklos rėmai platūs. Yra daug specializacijų ir kompetencijų, įvairių pavadinimų. Net ir mes, andragogai ir pedagogai, kartais vartojame žodį „mokytojas“ – jis labai platus ir apima skirtingus mokymosi etapus, nuo vaikų iki suaugusiųjų.“
Patricijos Adamovič nuotr.
Asociacija sulaukia įvairių sričių specialistų klausimų apie andragogikos kursus.
„Šiuo metu kalbame apie trumpalaikius andragogikos pagrindų kursus, tačiau galimybių tikrai turėtų būti daugiau. Žmonėms reikia atsakyti į klausimus, kokiais metodais dirbti su suaugusiųjų auditorija, kaip atsižvelgti į skirtingą jos amžių. Jauni suaugusieji ir trečiojo amžiaus universiteto klausytojai – skirtingos kartos, o andragogo uždavinys yra jose susigaudyti“, – kalbėjo I. Jagelavičiūtė.
R. Jankevičienė pateikė pavyzdį, kaip andragogų rengimas gali turėti ilgalaikį poveikį.
„Prieš maždaug dešimtmetį su Vytauto Didžiojo universitetu įgyvendinome projektą, po kurio iki šiol turime apie dešimt andragogų. Pora jų vadovauja trečiojo amžiaus universiteto fakultetams ir jau augina savo žmones“, – džiaugiasi „Epale“ ekspertė.
Ar DI gali atstoti andragogą?
Dirbtinis intelektas gali pateikti atsakymą, tačiau suaugusiųjų mokymosi procese kyla ir kitas klausimas: ar žmogus moka jį įvertinti, suabejoti ir susieti su savo patirtimi? R. Jankevičienė pabrėžė, kad technologijų pažanga nepanaikins žmogaus vertės.
Patricijos Adamovič nuotr.
„Kai pradėjome dirbti su dirbtiniu intelektu, jo paprašėme įvardyti žinomus filosofus. Jis atsakyme nurodė ir dainininką Andrių Mamontovą. Nuo tada dirbtinis intelektas labai pasikeitė, tačiau klausimas liko: ar jis galėtų pakeisti mus? Tikrai ne. Čia ir yra žmogiškasis ryšys ir mokymasis bendruomenėje“, – įsitikinusi ekspertė.
Jos teigimu, mokantis būtina išsaugoti kritinį mąstymą ir kūrybiškumą – ne tik priimti gautus atsakymus, bet ir juos tikrinti, kelti klausimus, mąstyti savarankiškai.
I. Jagelavičiūtė pabrėžė, kad technologijos turėtų padėti, bet ne tapti mokymosi proceso alternatyva.
„Jos padeda rasti žinių, mokytis, įvertinti, apmąstyti, pasidalyti su grupe. Tačiau jos neturėtų pakeisti mokytojo ar andragogo. Net ir nuotoliniu būdu besimokančios grupės susitinka gyvai – dalyvauja renginiuose, eina į žygius, užsiima savanoriška veikla.“
Kokių andragogų reikės ateityje?
Technologijoms keičiantis, andragogo darbe išlieka tai, ko neįmanoma sutraukti į metodų rinkinį – gebėjimas suprasti, kas yra priešais tave, ir padėti žmogui mokytis iš savo patirties.
R. Vasiliauskytė pabrėžė, kad tam reikia skirti dėmesio pačiam mokymosi procesui: ne tik tam, ką žmogus sužinojo, bet ir tam, ką išgyveno, kaip tai suprato ir ką iš to pasiims.
„Andragogas visada yra čia ir dabar, mato žmogų, kuris yra šalia, žino jo patirtį, būseną. Mokymosi patirtis labai svarbi. Reikia galvoti, kaip naudosime refleksiją ir tai, ką specialistas išmoko iš savo patirties. Žmogus žmogui šioje sistemoje labai svarbus“, – sakė ji.
Patricijos Adamovič nuotr.
Paklaustos, kokių savybių prireiks ateities andragogams, pašnekovės minėjo dalykus, kurių neįmanoma išmokti iš vieno vadovėlio.
„Šios srities specialistas turi niekada nenustoti mokytis ir išsaugoti kritinį mąstymą. Priešingu atveju nebeužteks žinių ir įgūdžių, negalėsime tobulėti ir žengti koja kojon su progresu.“, – sakė I. Jagelavičiūtė. „Andragogas turi gebėti klausytis. Pirmiausia išgirsti žmogų, kad toliau galėtų jį nukreipti ir padėti susikurti savo mokymosi kelią“, – akcentavo R. Jankevičienė.
O kaip prie besikeičiančio pasaulio ir skirtingų besimokančiųjų prisitaikyti pačiam andragogui? R. Vasiliauskytė šią profesiją apibūdino kaip nuolat kintančią, reikalaujančią lankstumo ir kūrybiškumo.
„Manau, kad dabar ir ateityje svarbiu bus lankstumas ir prisitaikymas prie to, kad esame čia ir dabar, nes viskas labai sparčiai keičiasi. Tai gyva profesija, svarbu prisitaikyti prie laikmečio ir susidurti su labai skirtingo amžiaus, gebėjimų, poreikių žmonėmis. Todėl turėsime žvelgti labai plačiai ir kūrybingai“, – kalbėjo magistrantė.
„Epale“ yra Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma. Tai yra daugiakalbė, atviros narystės Europos bendruomenė, vienijanti suaugusiųjų mokymo specialistus – suaugusiųjų pedagogus ir instruktorius, konsultacijas ir pagalbą teikiančius darbuotojus, tyrėjus ir mokslininkus, politikos formuotojus ir kitus.
Projektas „Epale“ finansuojamas iš programos „Erasmus+“ lėšų. Lietuvoje projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.