Skelbiama, kad egzamine iš viso dalyvavo 3 249 moksleiviai iš 263 klasių. Jo metu mokiniai tikrino gebėjimus atskirti faktus nuo manipuliacijų, atpažinti dirbtinio intelekto (DI) sukurtą turinį, įvertinti informacijos šaltinių patikimumą ir suprasti socialinių tinklų algoritmų veikimą.
„Šis egzaminas parodė, kad moksleiviai ne tik nori, bet ir geba kritiškai vertinti informacijos srautus, atpažinti sukčiavimo schemas ar dirbtinio intelekto klastotes. Ypač dėkojame mokytojams, kurie ugdo informacijai atsparią visuomenę“, – pranešime teigia Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.
Anot organizatorių, egzamino užduotys buvo parengtos remiantis realiais pastarųjų metų dezinformacijos pavyzdžiais ir informacinio saugumo grėsmėmis.
Susiję straipsniai
Moksleiviai analizavo DI generuotą turinį, vadinamąsias giliąsias klastotes (deepfake), vertino naujienų šaltinių patikimumą bei nagrinėjo socialinių tinklų „TikTok“, „X“ ir „Facebook“ algoritmų veikimą.
Taip pat dėmesys skirtas informacinių burbulų susidarymui ir vadinamajai „slopagandai“ – masiniam pigaus, dirbtiniu intelektu kuriamo propagandinio turinio platinimui.
Prieš egzaminą vykusioje paskaitoje moksleiviai buvo supažindinti ir su DI pokalbių robotų veikimo principais bei jų pateikiamos informacijos patikimumo problemomis.
Be to, aptartos grėsmės, kylančios paaugliams socialiniuose tinkluose ir internetiniuose žaidimuose. Organizatorių teigimu, priešiškų valstybių tarnybos vis dažniau mėgina įtraukti nepilnamečius į įvairias veiklas, siūlydamos jiems uždarbį už nesudėtingas užduotis.
Moksleiviams taip pat pristatyta, kaip atpažinti įtartinus pasiūlymus, išsaugoti galimus įrodymus ir prireikus kreiptis pagalbos į suaugusiuosius ar atsakingas institucijas.