Be kita ko, pabrėžiama, kad paauglių bendravimas virtualioje ir realioje erdvėje šiandien yra persipynęs. „Paaugliai pasakodami apie įvairiausius dalykus sako: „Aš kalbėjausi su draugu“ arba „Draugas man pasakė“. Ir tai gali reikšti tiek gyvą kontaktą, tiek susirašinėjimą, pavyzdžiui, Instagrame ar Snapchate.
Ne visada yra labai paprasta atskirti, kada sunkumai, apie kuriuos pasakoja paaugliai, yra susiję su socialiniais tinklais, o kada tai yra tik fizinėje erdvėje vykstantys dalykai“, – aiškina J. Smiltė Jasiulionė.
Tiesa, kai paaugliai kreipiasi būtent dėl socialiniuose tinkluose patiriamų sunkumų, viena dažniausių problemų – elektroninės patyčios. Jaunuoliai pasakoja apie žeminantį elgesį, grėsmę reputacijai, pasklidusią netikrą informaciją ar apie juos sukurtą ir paviešintą turinį.
„Kas valdo ką?“ Specialistai apie vaikų santykį su ekranais ir pavojingus signalus
„Taip pat pasakoja apie nepageidaujamą kontaktą, kai žmogus iš pradžių bendrauja ir atrodo visai malonus, bet paskui paaiškėja, kad jis kažko tikisi, prašo, reikalauja“, – pasakoja psichologė.
Dvi realybės persipynė
Susiję straipsniai
Anot J.S. Jasiulonės, keičiasi ir jaunų žmonių bendravimo įpročiai – daliai vaikų šiandien kur kas paprasčiau parašyti žinutę nei pasikalbėti gyvai ar telefonu. Vis dėlto psichologė pabrėžia, kad virtualus pasaulis neturėtų būti vertinamas vien neigiamai.
„Jaunų žmonių gyvenime šie dalykai visiškai neatsiskiria. Fizinė ir virtuali erdvės yra persipynusios, nes tie patys žmonės yra čia pat fiziškai, o vakare jie jau bus kažkur socialiniame tinkle arba kartu žais žaidimą“, – aiškina J. Smiltė Jasiulionė.
Pašnekovė pripažįsta, kad socialinių tinklų kontekste kalbama ir apie nerimą, depresiją bei su kūno įvaizdžiu susijusius sunkumus.
Tačiau kartu primena, kad virtuali erdvė gali suteikti ir vertingų patirčių – padėti palaikyti ryšius su kitose šalyse gyvenančiais žmonėmis ar atrasti įdomų turinį, plėsti akiratį.
Informacijos burbulai – pavojingi
Socialiniuose tinkluose matomi nepriekaištingo gyvenimo ir išvaizdos vaizdai neretai neigiamai paveikia paauglių savivertę. Pasak psichologės J. S. Jasiulionės, ypač pažeidžiami gali būti tie jaunuoliai, kurie jau ir taip nepasitiki savimi ar yra nepatenkinti savo kūnu.
„Jeigu jaučiuosi nepatenkinta savo kūnu, o tai labai dažnai būna paauglystėje, socialiniuose tinkluose matau daug tobulo gyvenimo, pagražintų nuotraukų. Dalį paauglių tai tikrai gali vesti ir į valgymo sutrikimus, ir į savo kūno alinimą“, – aiškina specialistė.
Vis dėlto, anot jos, didžiausia problema slypi ne pavienėse nuotraukose, o socialinių tinklų algoritmuose, kurie vartotojams nuolat siūlo panašų turinį.
Pavyzdžiui, savo išvaizda nepatenkintas paauglys, pradėjęs domėtis mitybos ar sporto rekomendacijomis, gali vis dažniau matyti tokio pobūdžio įrašus, nors ne visi juose pateikiami patarimai yra naudingi jo fizinei ar emocinei sveikatai.
„Socialinių tinklų algoritmas pastebi, kad kažkoks turinys yra įdomus, ir jo rodo labai daug. Tada paauglys, kuris nepasitiki savo kūnu, pradeda stebėti mitybos rekomendacijas, sportavimo dalykus, nebūtinai labai sveikus jam. Jis to turinio pradeda matyti daug ir tada ta žala arba našta savivertei didėja“, – pasakoja psichologė.
J. S. Jasiulionė pabrėžia, kad vien naudojimasis socialiniais tinklais savaime nereiškia neigiamų pasekmių. Tačiau nuolatinis panašaus turinio srautas gali sustiprinti jau turimus sunkumus, o platformų veikimo principai, kuriais siekiama kuo ilgiau išlaikyti vartotojų dėmesį, didina riziką patekti į žalingo turinio informacinius burbulus.
Irmanto Gelūno nuotr.
Bausmė vietoj pagalbos
Patyčias internete patiriantys vaikai ne visada išdrįsta apie tai prabilti suaugusiesiems. Anot psichologės, viena priežasčių – baimė, kad tėvai, sužinoję apie problemą, tiesiog uždraus naudotis socialiniais tinklais ar pamėgtu žaidimu.
„Vaikai dažnai sulaukia atsakymų: „Tai nėra ko ten sėdėti“, „Tada viskas, trinam šitą programėlę“, „Tau nebereikia šito žaidimo“. Atimti iš vaiko tai, kuo jis naudojasi, jam svarbius bendravimo kanalus, tarsi padidina jo saugumą, bet vaikas dažnai tai patiria kaip bausmę“, – aiškina psichologė.
Tokiu atveju vaikas ne tik susiduria su patyčiomis, bet ir praranda galimybę naudotis jam svarbia bendravimo su bendraamžiais erdve. Todėl, jei apie patiriamus sunkumus nedrįsta pasikalbėti su artimaisiais, svarbu ieškoti pagalbos kitur – kreiptis į kitus patikimus žmones ar emocinės paramos tarnybas.
Psichologė taip pat atkreipia dėmesį į naują galimybę kovoti su žalingu turiniu internete. Visai neseniai „Vaikų linijai“ suteiktas patikimo pranešėjo statusas pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Tai leidžia organizacijai tiesiogiai kreiptis į interneto platformas dėl galimai neteisėto turinio.
„Vaikai gali kreiptis, užpildyti specialią formą, jeigu patiria elektronines patyčias ar susiduria su kitu Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančiu turiniu. Mes, kaip organizacija, įvertiname gautą pranešimą ir kreipiamės tiesiogiai į platformas. Į patikimų pranešėjų pranešimus jos paprastai reaguoja prioritetine tvarka“, – pasakoja J. Smiltė Jasiulionė.
Tai reiškia greitesnį pranešimų nagrinėjimą ir didesnę tikimybę, kad įstatymus ar platformų taisykles pažeidžiantis turinys bus greičiau pašalintas. Svarbiausia, kad su internete patiriamais sunkumais vaikai neliktų vieni ir žinotų, kur gali kreiptis pagalbos.