Per šį laiką visą moliūgo gyvybės ciklą – nuo irimo iki naujo vaisiaus – pavyko stebėti tik vieną kartą. Tačiau ir nesėkmingi bandymai tapo prasminga ugdymosi patirtimi: vaikai stebėjo pokyčius, kartu su mokytojomis ieškojo jų paaiškinimų ir mokėsi suprasti, kad laukiamą rezultatą gali pakeisti šalnos ar kitos augalui nepalankios sąlygos.
Etnokultūrinė kryptis ir vaikų patirčių įvairovė
Puoselėdami lietuvių tradicijas, tautinius šokius, dainas ir raštus, kartu matome, kokiame įvairiame pasaulyje auga vaikai. Mūsų įstaigą lanko ir iš užsienio grįžusių šeimų vaikai, kuriems Helovinas yra pažįstama kultūrinė patirtis. Dirbdama direktoriaus pavaduotoja ugdymui, ieškojau sprendimo, kuris leistų atliepti šias vaikų patirtis ir išlaikyti įstaigos etnokultūrinę kryptį.
Ieškodama šios dermės, suformavau projekto idėją ir numačiau jo ugdymo kryptį – susieti moliūgo gyvybės ciklo tyrinėjimą su etnokultūra ir bendruomenės veiklomis. Mano pasiūlytą idėją įgyvendina įstaigos mokytojos: jos organizuoja veiklas, pritaiko jas vaikų amžiui ir gebėjimams, padeda stebėti bei aptarti vykstančius procesus. Vaikai tyrinėja moliūgo formą, spalvą ir sandarą, stebi jo irimą, sėklų dygimą ir naujo augalo augimą.
Šios patirtys suteikia galimybių lyginti, kelti klausimus ir ieškoti paaiškinimų. Moliūgų žibintų puošyba baltų ornamentais ir tautinių juostų raštais susieja kūrybines veiklas su savojo krašto kultūros pažinimu. Taip projekto idėja tampa vaikų ugdymosi patirtimi ir savita įstaigos rudens tradicija.
Toks pasirinkimas dera su Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse įtvirtintu sociokultūrinio kryptingumo principu, siejančiu tautinių vertybių puoselėjimą su atvirumu kultūrinei įvairovei. Gairėse taip pat pabrėžiami patirtinis ugdymasis, integralumas ir refleksija. Projekte šias nuostatas siejame su konkrečia, vaikams suprantama patirtimi.
Moliūgo istorija tęsiasi pasibaigus rudens veikloms
Priešpaskutinė spalio savaitė įstaigoje skiriama STEAM veikloms, kurios pradeda ilgalaikį „Moliūgo Jono“ tyrinėjimą. Jo idėją įkvėpė Willo Hubbello knyga „Pumpkin Jack“. Projektui pasakojimas išverstas į lietuvių kalbą, o jo veikėjui Džekui suteiktas Jono vardas. Istorija apie pamažu yrantį moliūgą ir iš jo sėklų išaugančius naujus augalus tapo pagrindu vaikams pažinti gamtos procesus per tiesioginę patirtį.
Daugiausia dėmesio projekte skiriama moliūgo gyvenimo ratui ir natūraliai vykstantiems pokyčiams: irimui, pelėsio atsiradimui, sėklų dygimui, augimui, žydėjimui ir naujo vaisiaus susidarymui. Vaikai stebi moliūgą, pildo stebėjimų kalendorių, lygina pastebėtus pokyčius ir kartu su mokytojomis ieško jų paaiškinimų. Kalendorius padeda sugrįžti prie ankstesnių pastebėjimų ir susieti skirtingus moliūgo gyvenimo etapus. Rudenį prasidėjęs tyrinėjimas tęsiasi ilgiau nei STEAM savaitė ir leidžia patirti, kad gamtos pažinimui reikia laiko, kantrybės ir atidumo.
Šiame procese svarbūs mokytojos klausimai ir vaikui paliktas laikas pagalvoti. Mokytoja gali paklausti, ką vaikas pastebėjo šiandien, kas pasikeitė nuo ankstesnio stebėjimo ar kokių pokyčių jis tikisi toliau. Tokie klausimai padeda susieti stebėjimą su samprotavimu. Sugrįžus prie stebėjimų kalendoriaus, galima palyginti vaiko spėjimą su užfiksuotais pokyčiais ir kartu aptarti, ar jis pasitvirtino.
Ko moko netikėti rezultatai
Per projekto metus patyrėme ir sėkmę, ir nusivylimą. Moliūgas buvo subliuškęs, sudygusį daigą buvo pakandusios šalnos. Pernai Jonas nustebino išdygęs jau vasario mėnesį. Visą ciklą nuo moliūgo irimo iki naujo vaisiaus iki šiol pavyko stebėti tik kartą. Šios patirtys primena, kad augalas vystosi veikiamas aplinkos sąlygų, o iš anksto suplanuota veikla negarantuoja laukiamo rezultato.
Aptardami netikėtą rezultatą, padedame vaikams ieškoti jo paaiškinimų. Su vaikais galima svarstyti, ką iš tiesų stebėjome, ką tik spėjame ir ką kitą kartą norėtume patikrinti. Šalnų pakąstas daigas skatina aiškintis temperatūros poveikį augalui, o vasarį pasirodęs daigas – kelti klausimus apie dygimui palankias sąlygas. Vieno stebėjimo nepakanka visoms priežastims nustatyti, tačiau jis gali paskatinti naują klausimą ir kitą bandymą.
Laukto rezultato nesulaukęs vaikas gali nusivilti. Šį jausmą svarbu priimti ir kartu padėti suprasti, kas įvyko. Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, dalies jų negalime numatyti ar pakeisti. Mokytojos padedami, vaikai mokosi priimti netikėtą rezultatą, ieškoti jo paaiškinimų ir bandyti dar kartą. Svarbu palaikyti vaiko smalsumą ir parodyti, kaip galima tęsti pažinimą, kai pirminis sumanymas nepavyksta.
Vertinant tokį projektą svarbu matyti vaikų mokymosi procesą: ar vaikas pastebi pokytį, ar gali jį parodyti arba papasakoti, ar remiasi ankstesniais stebėjimais, keldamas naują klausimą. Tai orientyrai, padedantys aptarti vaiko pažangą. Vien užaugusių moliūgų skaičius šios patirties neatskleistų.
Bendras objektas ir įvairūs būdai mokytis
Moliūgo tema sujungia skirtingas ugdymosi sritis. Vaikai sveria ir matuoja daržoves, lygina jų dydžius, sudaro sekas iš gamtinės medžiagos, pasakoja, kuria ir tyrinėja. Mokytojos veiklas parenka pagal vaikų amžių, galias ir interesus. Tas pats objektas leidžia vienam vaikui pažinimą pradėti nuo spalvos ar formos, kitam – skaičiuoti, lyginti ir ieškoti dėsningumų. Kiekvienam vaikui svarbu sudaryti galimybę savo pastebėjimus išreikšti jam prieinamu būdu.
Vaikai tyrinėja daržovių laboratorijoje, žaidžia moliūgų boulingą, dalyvauja estafetėse ir rudens skonių mugėje. Per mugę jie vaišinasi kartu su šeimomis paruoštais patiekalais ir lankosi kaimyninėse grupėse. Mokytojos ir jų padėjėjos kartu su vaikais spaudžia moliūgų sultis, gamina kokteilius. Per menines veiklas vaikai kuria atspaudus daržovių spaudais, išbando įvairias piešimo priemones. Ši įvairovė rodo, kiek skirtingų patirčių galima susieti su tuo pačiu pažinimo objektu.
Bendrystę stiprina tėvų, vaikų ir mokytojų moliūgų žibintų dirbtuvės. Baltų ornamentais ir tautinių juostų raštais dekoruoti žibintai nušviečia taką į įstaigą ir suteikia progą geriau pažinti savojo krašto raštus. Patyriminis renginys „Moliūgėli, nušviesk takelį į darželį“ suburia bendruomenę, o jam pasibaigus pažinimą pratęsia ilgalaikis Jono stebėjimas.
Šiemet vėl pradėdami „Jono ratą“, remiamės ankstesnių bandymų patirtimi ir laukiame naujų atradimų. Klausimas apie Heloviną padeda atrasti mūsų įstaigai tinkamas ugdymo galimybes, kuriose dera pagarba savosioms tradicijoms, skirtingos vaikų patirtys ir nuoseklus gamtos pažinimas. Toliau stebime, pildome kalendorių ir aiškinamės, kas vyksta. Kokią istoriją šįkart pasakoja moliūgas Jonas, sužinome kartu su vaikais.