Apie tai, kas iš tiesų kuria mokyklos vertę ir ko galime pasimokyti iš lyderės pozicijoje atsidūrusios Estijos portalo Lrytas laidoje „Kas naujo švietime“ diskutavo verslininkas, į „Forbes 30 under 30“ sąrašą patekęs Mykolas Karpičius bei švietimo organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masliauskaitė.
Tik 10 procentų tiki švietimo reputacija
Prasta švietimo sistemos reputacija šalyje, kaip išskiria L. Masliauskaitė, verčia tėvus abejoti pačia sistema ir skatina ieškoti kitos, „geriausios“ mokyklos.
Ar prestižinė mokykla lemia vaiko sėkmę? Ekspertai – apie tai, kas iš tiesų svarbu
„Visai neseniai „RepSense“ atliko įvaizdžio tyrimą, tai tik 10 proc. visuomenės Lietuvoje galvoja, kad švietimo reputacija yra gera. Ir tik 21 proc. galvoja, kad nepaisant to, kokią mokyklą pasirinksi, gausi tokius pačius rezultatus.
Mes nepasitikime, kad artimiausia mokykla yra ta geriausia mokykla, į kurią mums reikia eiti. Mes bandome kitais būdais surasti mokyklą, kuri mūsų akimis yra geriausia mokykla“, – įvardijo „Švietimas #1“ vadovė
Kalbėdama apie pačią „prestižo“ sąvoką, pašnekovė tiki, kad tai ganėtinai subjektyvu, todėl, kad ryškių kriterijų tam paprasčiausiai nėra.
„Man atrodo, kad kiekvienas suvokiame labai subjektyviai. Vieni kalba apie aukštus egzaminų rezultatus, kiti – apie socioekonominę padėtį. Tėvų bendruomenės kartais irgi yra labai stiprios, įsitraukusios į veiklas“, – tikina L. Masliauskaitė.
Susiję straipsniai
Taip pat pašnekovė ragina nesieti mokyklos „prestižiškumo“ su egzaminų rezultatais ar tyrimais. Ji siūlo kitokį, praktiškesnį rodiklį, ypač pastebimą regionuose:
„Jeigu tu matai, kad yra regione dvi mokyklos ir kadangi regionuose mažėja vaikų skaičius, jei vienoje mokykloje vaikų skaičius nuolat auga, tai suprask, jog vietos bendruomenė tą mokyklą vertina kaip gerą mokyklą.
Taip yra dėl to, kad ten yra daug neapčiuopiamų faktorių, kuriuos tėvai bei mokiniai labai greitai pajaučia“, – pasakoja moteris.
Asmeninės pašnekovų patirtys
Kalbėdamas apie asmeninę patirtį 2018 metais Pagirių gimnaziją Vilniaus rajone baigęs į „Forbes 30 under 30“ sąrašą patekęs verslininkas M. Karpičius prisimena, kad švietimo įstaigoje jautėsi itin stiprus bendruomeniškumas.
„Mokykloje, kurioje aš mokiausi, mes visi startavome dar nuo darželio. Įsivaizduokite, ta pati laida ėjo nuo 4–5 metukų iki 18 metų. Todėl čia labai svarbus buvo bendruomeniškumas. Ir tai yra didžiulis laimėjimas apskritai bet kokioje mokykloje, kad yra tie patys žmonės ir per daug nesikeičia“, – prisimena verslininkas.
Vis dėlto dėl stipraus tarpusavio ryšio gali kilti ir problemų ateityje – sunkesnė integracija, didesnė konkurencija.
„Aš ne vieną ir ne du atvejus žinau iš savo mokyklos, kur žmonės, kurie jautėsi, kad gali padaryti labai daug, išėję į pasaulį pamatė, kad tokių kaip jie yra ne vienas, ne du ir ne trys“, – sako M. Karpičius.
Paklaustas, ar mano, kad verslumą bei tam tikrus norus nulėmė mokykla, pašnekovas nesutinka. Jis dalijasi, kad nors nei šeimoje, nei mokykloje, vyras nebuvo mokomas verslumo, noras pasakoti istorijas bei eiti šiuo keliu atsirado natūraliai.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją prieš dešimtmetį baigusi L. Masliauskaitė dėkoja tiek sutiktiems žmonėms, tiek mokytojams, nes būtent jie vienais ar kitais gyvenimo etapais padarė labai didelę įtaką.
„Manau, kad mokykla turi labai didelę įtaką žmogaus gyvenime, bet tai nėra absoliučiai vienintelis faktorius, kuris lemia vaiko sėkmę. Moksleivis gyvena aplinkoje, kurioje yra daugybė kitų žmonių. Ir čia labai didelę įtaką daro aplinka, kurioje tu būni, tavo bendraminčiai, draugai ir tavo tėvai“, – tvirtina L. Masliauskaitė.
Socialinę mokyklos naudą akcentuoja ir M. Karpičius, teigdamas, kad tikroji mokyklos paskirtis – nėra egzaminų rezultatai bei pamokos.
„Švietimo sistema yra didžiulės skalės mechanizmas, reikalaujantis finansų ir mokytojų, kurių dabar labai aiškiai trūksta.
Jeigu mes paklaustume kokių 100 žmonių apie ką yra mokykla, tikriausiai visi atsakytų labai panašiai – mokykla yra apie socialinius įgūdžius. Tai yra apie kontaktą, bendravimą, suvokimą, kas yra draugas, ko aš bijau, kas man patinka ar nepatinka.
„Mokykla yra didelė dalis gyvenimo, bet ne dėl pamokų ar egzaminų, o dėl socialinių faktorių“, – pastebi verslininkas.
Estijos sėkmės receptas: trys esminės pamokos Lietuvai
Tarptautinėse švietimo ekspertų ir tyrėjų analizėse bei tyrimuose Lietuva šiuo metu rikiuojasi maždaug 20-oje vietoje Europoje, o kaimynai estai – pirmi. L. Masliauskaitė atskleidė Estijos sėkmės formulę, kurią sudaro trys esminiai komponentai.
Pirmasis ir pats svarbiausias Estijos laimėjimas, ekspertės manymu, yra ilgalaikis bei vieningas valstybės susitarimas, kad švietimas yra svarbiausias prioritetas. L. Masliauskaitė pabrėžia, kad estai, lygiai kaip ir suomiai, sugebėjo nuosekliai siekti tikslo link, nepaisant vyraujančios geopolitinės situacijos ar besikeičiančios valdžios. Specialistė tokį šalies sprendimą lygina su Lietuvos siekimu tapti Europos Sąjungos, NATO nare:
„Mes kažkada susitarėme, kad norime tapti ES, NATO nariais, kad mums tai, kaip visuomenei yra svarbu.
Ir mes tą padarėme, nepaisant to, kad keitėsi ir politinės, ir geopolitinės aplinkybės. Kai mes susitarsime, kad švietimas Lietuvoje yra prioritetas, tada visi kartu judėsime tikslo link“, – sako specialistė.
Antrasis Estijos žingsnis – sumanus pritaikymas: „Atgavę nepriklausomybę estai pasižiūrėjo, kas yra geriausio regione, kopijavo suomius ir darė geriau. To mūsų kultūrai irgi labai trūksta – tokio lengvo kopijavimo ir inovacijų, pritaikant vietinei rinkai“.
Ne mažiau svarbu gebėti ir sprendimus paremti tiksliai duomenimis – čia, anot pašnekovės, Estija rodo puikų pavyzdį.
„Estai renka duomenis, juos analizuoja ir, remiantis duomenimis, priima sprendimus. Mes Lietuvoje, deja, turime daug informacijos, bet mažai susistemintų duomenų. Ir tų duomenų didžioji dalis dar negali būti analizuojami“, – tikina „Švietimas #1“ vadovė.
L. Masliauskaitė priduria, kad sutvarkius duomenis bus galima taikyti individualizuotus sprendimus: „Šiandien operuojame statistiniais vidurkiais, todėl natūralu, kad kažkoks siūlomas sprendimas gali netikti nei Vilniui, nei regionui dėl to, kad statistinis vidurkis dažniausiai neegzistuoja“.
Nepasiturinčių vaikų rezultatai atsilieka du metus
Analizuodama socialinę atskirtį švietime, L. Masliauskaitė pateikė neraminančius skaičius: „Matome, kad, pavyzdžiui, penkiolikmečių iš sudėtingesnių šeimų ar aplinkos gebėjimai pagal matematikos rezultatus atsilieka maždaug du metus nuo vaikų, kurie yra iš labiau pasiturinčių šeimų“.
Šiai problemai spręsti ji siūlo perimti Skandinavijos šalių filosofiją. Pavyzdžiui, Suomijoje, kaip pažymi specialistė, geriausia mokykla yra artimiausia mokykla.
„Turime čia to siekti, nes nepaisant mūsų gyvenamosios vietos, kiekvienas Lietuvos vaikas nusipelnė geriausio švietimo Europoje“, – yra įsitikinusi L. Masliauskaitė.
Į ką atsižvelgti tėvams, šiuo metu renkantiems mokyklą savo vaikams? Moteris pataria pirmiausia atsižvelgti į emocinę aplinką.
„Reikia rinktis ten, kur atrodo, kad emocinė būklė bus geriausia. Dėl to, kad akademines žinias galima įgyti įvairiais būdais, o emocijos yra tai, kas susiję ir su mūsų sveikata – tiek emocine, tiek fizine. Todėl labai svarbu tiesiog gerai jaustis“, – pataria specialistė.
Ko nepakeis dirbtinis intelektas?
Svarstydami apie ateities švietimą ir sparčiai plintantį dirbtinį intelektą (DI), pašnekovai pabrėžia, kad keičiasi pati mokyklos esmė. M. Karpičius ragina žvelgti realistiškai:
„Nerealu galvoti, kad DI nepakeis, ar ne? Čia veikiau ko mes jam leisime nepakeisti. Toks turėtų būti klausimas teisingesnis. Būkime teisingi, žiūrint į dabartines tendencijas, panašu, kad su viskuo DI ateityje susitvarkys“.
Verslininko įsitikinimu, vertingiausia, ką moksleivis gali gauti mokykloje, yra socialiniai įgūdžiai ir drąsa komunikuoti.
„Socialinis įgūdis bendrauti ir nebijoti pasakyti, kaip jautiesi, man atrodo, ir yra esmė, ką tu turėtum išmokti mokykloje. Nes dabar žmonių, kurie gali išeiti į gatvę ar tame pačiame susitikime turėti drąsos pasakyti, ką jie iš tiesų galvoja, yra labai mažai“, – tikina M. Karpičius.
L. Masliauskaitė pritaria, kad šiuolaikinėje mokykloje egzaminas nebegali būti pagrindinis tikslas.
„Geros mokyklos tikrai neruošia tik egzaminui, nes egzaminas – viso labo tik momentinis taškas pasižiūrėti, kaip sekėsi tas žinias išmokti ir pritaikyti.
Bet natūralu, kad šiuolaikinėje ir dabartinėje mūsų švietimo sistemoje turime visko. Ir turime greičiau mokytis iš tų geriausių mokyklų tam, kad vaikai iš tikrųjų vaikai būtų pasiruošę ateities pasauliui“, – pataria specialistė.