Pristatytame tyrime „Giluminė ateities transformacija – tik pasiekus einamąją darną: dėl švietimo kokybės gerinimo krypčių“ mokslininkai analizavo Lietuvos švietimo sistemą. Nagrinėjami pastaraisiais metais daug diskusijų keliantys valstybinių matematikos brandos egzaminų rezultatai, o vėliau pereinama prie platesnių švietimo sistemos iššūkių: ugdymo proceso nuoseklumo, mokymo turinio apimties ir gylio, pokyčių valdymo ir mokytojų trūkumo.
Susiję straipsniai
„VU Idėjų kalvė – Lietuvos atsparumo idėjų kalvė. Ką atspari visuomenė turėtų gebėti? Būti atspari dezinformacijai, melagienoms, populizmui. To paties reikalauja ir dirbtinio intelekto buvimas – kad būtume kritiški ir mokėtume mąstyti“, – sako Idėjų kalvės koordinatorė dr. Guoda Azguridienė.
Matematikos brandos egzaminų analizė Viešojoje erdvėje, ypač brandos egzaminų laikotarpiu, dažnai girdima prieštaringų jų turinio vertinimų. Keliama prielaida, kad mokiniams sunku išlaikyti egzaminus dėl pernelyg sudėtingų užduočių. Ar iš tiesų turime švietimo kokybės problemų? Į šį klausimą atsakymo ieškojo VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša teigė, kad kartu su kolega Gediminu Jakštu atliktame tyrime buvo išanalizuota daugiau kaip 700 matematikos egzaminų užduočių, pateiktų 2004–2024 m. Pasak profesoriaus, mokslininkai siekė nustatyti, kokio mąstymo reikia egzaminų užduotims išspręsti, kaip keitėsi jų sudėtingumas ir ar tikrinamos žinios atitinka bendrosiose ugdymo programose numatytus tikslus.
„Ar egzistuoja dermė tarp to, ką numato programa, ir to, ką mes tikriname egzaminuose?“ – vieną iš nagrinėtų klausimų įvardijo prof. R. Norvaiša.
Matematikai rėmėsi žinių gylio vertinimo metodu (angl. Depth of Knowledge, DOK), kuris naudojamas daugelyje pasaulio šalių siekiant įvertinti egzaminų užduočių ir ugdymo programų dermę. Šis metodas leidžia suskirstyti užduotis į keturis lygius: nuo paprasčiausių (DOK 1), kurioms išspręsti pakanka prisiminti formulę ar atlikti nesudėtingą veiksmą, iki sudėtingesnių (DOK 3–4), kurioms reikia giliau mąstyti, analizuoti ir savarankiškai ieškoti sprendimo.
„Kokios tendencijos per 21 metus? Galima trumpai pasakyti, kad yra mažiau sudėtingų užduočių ir daugiau paprastų užduočių“, – sako prof. R. Norvaiša.
Tačiau nustatyta, kad mokinių tikimybė išlaikyti egzaminą statistiškai reikšmingai sumažėjo – nuo maždaug 49 iki 24,9 proc. Be to, tyrimo duomenys nepatvirtino prielaidos, kad kasmetinius egzamino rezultatų svyravimus lemia vien didėjantis egzaminą laikančių mokinių skaičius.
Tyrėjai nustatė, kad tikimybė sėkmingai išspręsti užduotis mažėjo visais sudėtingumo lygmenimis, įskaitant pačias paprasčiausias užduotis. Tai liudija, kad silpsta ne tik strateginis mąstymas, bet ir baziniai skaičiavimo įgūdžiai. Taigi tyrimo rezultatai rodo, kad prastų egzaminų rezultatų negalima paaiškinti pernelyg sudėtingomis ar sunkėjančiomis užduotimis. Priežasčių reikėtų ieškoti pačioje švietimo sistemoje. Tikėtina, kad tai galioja ne tik matematikos atveju.
Pasak profesoriaus, matematikos programa yra vienas iš nedermės šaltinių – trūksta atitikties tarp joje numatytų tikslų ir to, kas tikrinama valstybiniuose brandos egzaminuose.
Pabrėžta ugdymo proceso darnos svarba VU Ugdymo mokslų instituto docentė Sandra Kairė atkreipė dėmesį į vieną iš tyrime įvardytų problemų – dėl nedarnaus ugdymo proceso mokiniams sunku mokytis, o mokytojams – mokyti.
Teigiama, kad trūksta kokybiškų vadovėlių ir metodinės medžiagos, esama spragų egzaminų užduotyse ir juos organizuojant, o ugdymo turinys, vertinimo tvarka ir kiti reikalavimai keičiasi pernelyg dažnai, pokyčių tarpusavyje nesuderinant. Visa tai neigiamai veikia mokinių ir mokytojų fizinę bei psichikos sveikatą, mažina motyvaciją, trukdo mokiniams apsispręsti dėl tolesnės veiklos ir atgraso nuo mokytojo profesijos.
„Kai kalbame apie darnumą, svarbu pabrėžti du esminius dalykus. Pirmiausia kalbame apie žmogaus gebėjimą naudoti išteklius ilgalaikiams tikslams. Antrasis aspektas, kuris be galo svarbus kalbant apie darnumą, – tai išteklių neeikvojimas“, – teigia VU docentė.
Pasak doc. S. Kairės, tai, kaip organizuojamas mokymas ir visas ugdymo procesas, turi įtakos jauno žmogaus mokymuisi. Kalbant apie mokytojų darbą, vienas svarbiausių aspektų yra tai, kokios sąlygos jiems sudaromos. Nuo ugdymo proceso darnos labai priklauso, kaip mokytojas dirbs su mokiniais ir kaip vyks visas mokymosi procesas. Kitas svarbus ugdymo darnos aspektas, docentės teigimu, yra dėmesys pačiam mokiniui.
„Gana drąsiai pasakysiu: mes kalbame apie ruošimą ateičiai, bet prisiminkime vieno iš XX a. filosofų Johno Dewey mintį, kad nėra nieko baisiau, nei vaikui mokykloje pasakyti, kad mes tave paruošime ateičiai. Prie ko aš linkstu? Kad ugdymo darna turėtų būti orientuota į mokymosi darną ir į tai, kas rūpi jaunam žmogui čia ir dabar, kokios aktualios jos ar jo temos, kokie didžiausi rūpesčiai“, – teigia doc. S. Kairė.
Idėjų kalvės koordinatorė dr. G. Azguridienė atkreipė dėmesį, kad valstybiniai egzaminai netikrina mokinių mąstymo įgūdžių, trūksta dėmesio kritiniam mąstymui. Anot jos, problema ta, kad mokytojai „ne iš gero gyvenimo“ orientuojasi ne į ugdymo programas, o į egzaminus.
Be to, tyrėjai siūlo siaurinti matematikos ugdymo programą. Pasak dr. G. Azguridienės, tuomet mokytojai turėtų daugiau laiko giliau mokyti dalyko.
„To (kritinio mąstymo – past.) reikia visuomenei, kitaip nesame atsparūs“, – teigia Idėjų kalvės koordinatorė.
Švietimo kokybei gerinti – sisteminiai sprendimai Tyrėjai siūlo siekti didesnės dermės tarp ugdymo programų turinio ir to, kas tikrinama egzaminuose, mažinti pamokose perteikiamų žinių apimtį ir jų santykinę svarbą vertinant mokinių pasiekimus, o daugiau dėmesio skirti dalyko aiškinimui ir mokymui taikyti įsisavintą medžiagą.
Taip pat siūloma kurti atvirą egzaminų užduočių duomenų bazę, į kurią mokslininkai ir mokytojai galėtų kelti užduotis ir rašinių temas, o egzaminams užduotys galėtų būti parenkamos iš šios bazės. Teigiama, kad tokia sistema būtų gerokai skaidresnė, užduotys – kokybiškesnės, būtų sutaupoma išteklių ir sumažinama įtampa. Be to, viešai prieinamos užduotys taptų vertingu ištekliumi mokytojams.
Tyrėjai pabrėžia ir grįžtamojo ryšio svarbą. Mokinių egzaminų darbai su pažymėtomis klaidomis ir jų taisymais kartu su apibendrinimais bei rekomendacijomis turėtų būti grąžinami mokytojams. Tai leistų jiems išanalizuoti, ko mokiniai nesupranta, ir remiantis šia informacija koreguoti mokymą. Pasak tyrėjų, be šios procedūros neįmanoma pasiekti sistemos darnos.
„Aišku, keičiantis politikams, atsiranda rizika, kad pasikeis švietimo sistemos kryptis. Bet, kita vertus, tas nacionalinis susitarimas, kuris buvo padarytas, turi tam tikrą tęstinumą, bent jau dėl atlyginimų. Mes manome, kad dabar pats laikas įvertinti, kas buvo pasiekta, kas nebuvo pasiekta. Ir, kadangi yra laiko ir nereikia daryti paknopstomis, pradėti galvoti, ką įtraukti, kokius valstybės įsipareigojimus įtraukti, kurie yra jos galioje, pavyzdžiui, biurokratijos reikalavimų sumažinimą“, – sakė dr. G. Azguridienė.
VU Idėjų kalvė – mokslininkų atsakas į valstybei svarbius iššūkius 2026 m. VU įsteigė Idėjų kalvę. Tai dar vienas būdas įgyvendinti VU atsakomybę visuomenei – atliepti ilgalaikes ir nuolatines jos problemas, ypač siekiant stiprinti Lietuvos atsparumą.
Ši minties laboratorija skirta esminiams šaliai kylantiems iššūkiams analizuoti, kritiniam mąstymui ir argumentuotai diskusijai skatinti.
„VU Idėjų kalvė – tai dar vienas būdas įgyvendinti VU atsakomybę visuomenei. Ji analizuos esminius šaliai kylančius iššūkius, skatindama argumentuotą kalbėjimą, siūlys moksliniais tyrimais grįstus sprendimus. VU intelektinis potencialas ir tyrėjų kompetencijos apima daugumą šalies gyvenimo sričių.
Sutelksime specializuotą žinojimą ir, laikydamiesi neutralumo einamosios politikos atžvilgiu, imsimės ilgalaikių aktualių klausimų, svarbių valstybės ateičiai ir jos būklei. Pirmoji pasirinkta tema – geresnė švietimo kokybė – labai aktuali universitetui kaip sistemos dalyviui. Jaučiame atsakomybę ne tik už aukštojo mokslo, bet ir už kitų švietimo grandžių kokybę“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.