ŠMSM duomenimis, spalio 1 d. užsieniečiai sudarė daugiau kaip 15 proc. visų Lietuvos studentų. Daugiausia jų atvyksta iš Ukrainos, Pakistano ir Bangladešo. Ministerija siūlo įtvirtinti privalomą lietuvių kalbos mokymą užsienio studentams ir atnaujintuose tarptautiškumo prioritetuose akcentuoti saugumą bei atsakingą priėmimą.
„Pats, kaip procentas, nėra riziką indikuojantis. Gal, aišku, svarbiausia tai yra susitelkti, kad iš kokios šalies užsienietis bebūtų priimamas, aukštoji mokykla atrinktų pasirengusius studentus“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje kalbėjo ŠMSM Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė.
Pasak Migracijos departamento direktorės Indrės Gasperės, šiuo metu Lietuvoje studijuoja apie 13,9 tūkst. užsieniečių. Tuo metu šiemet priimta 1 216 sprendimų panaikinti studentams išduotus leidimus laikinai gyventi, daugiausia Pakistano (292) ir Bangladešo (273) piliečiams. 84,6 proc. atvejų leidimai panaikinti nutraukus studijas.
Migracijos klausimo nelaiko politiniu šou: strategijos nebuvimas atnešė iššūkių
„Mums yra svarbiausia, kad asmuo, užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, būtent būtų tuo pagrindu, kuriuo jis ir atvyko“, – posėdyje kalbėjo Migracijos departamento direktorė.
Departamento vadovė taip pat nurodė, kad apie 80 proc. užsienio studentų vykdo savarankišką veiklą. Todėl svarstoma galimybė kartu su Vidaus reikalų ministerija riboti tokios veiklos galimybes, jeigu ji trukdo pagrindiniam atvykimo tikslui – studijoms.
„Pastebėjome, kad studijų institucijos netgi organizuoja studijų procesus lanksčiomis sąlygomis, kad studentai užsieniečiai galėtų palankiau dirbti ir suderinti savo studijas. Tai 80 proc. jų tą ir daro“, – pažymėjo ji.
Griežtina studentų atranką
Susiję straipsniai
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovas Alvidas Šarlauskas pabrėžė, kad užsienio studentai prisideda prie universitetų tarptautiškumo, Lietuvos įvaizdžio ir ekonomikos. Jis teigė, kad aukštosios mokyklos jau griežtina atranką, taiko papildomus reikalavimus ir riboja priėmimą iš didesnės rizikos šalių. Kartu ragino vengti visiems vienodų ribojimų.
„Mes tikrai truputį nerimaujame dėl kilusios problematikos ir dėl to, kad galime pakliūti į situacijas, kai tas santykis pradės keistis nepalankia linkme“, – kalbėjo A. Šarlauskas.
Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius Artūras Vasiliauskas taip pat ragino išlaikyti atvirumą užsienio talentams. Pasak jo, universitetas sugriežtino anglų kalbos vertinimą ir įvedė papildomus reikalavimus studentams iš kai kurių šalių, tačiau sudėtingos migracijos procedūros apsunkina jų atvykimą.
„Aukštasis mokslas negali egzistuoti be tarptautiškumo, tai kaip oras šiais laikais yra“, – teigė A. Vasiliauskas.
Vilniaus kolegijos direktorės pavaduotoja studijoms Rita Liepuonienė teigė, kad pastaraisiais metais išaugus užsienio studentų skaičiui, aukštosios mokyklos sustiprino jų atranką ir bendradarbiavimą su Migracijos departamentu.
„Tikrai labai atsižvelgiame į pastabas ir pasiteisino būtent sustiprinta atranka“, – sakė ji.
R. Liepuonienė taip pat atkreipė dėmesį į užsienio studentų integracijos sunkumus dėl lietuvių kalbos nemokėjimo. Anot jos, studentų apklausos parodė, kad tai trukdo socialinei ir akademinei adaptacijai, todėl Vilniaus kolegijoje nuo šių metų įvestas privalomas 10 kreditų lietuvių kalbos mokymas.
„Studentai pažymi, kad jiems (kalbos nemokėjimas – ELTA) trukdo integruotis ir adaptuotis, todėl įtraukėme bent jau Vilniaus kolegijoje nuo šių metų privalomą dešimties kreditų lietuvių kalbos mokymą“, – teigė R. Liepuonienė.
Studentų sąjunga: ribojimai apsunkintų pragyvenimą
Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja teigė, kad organizacija sulaukia užsienio studentų skundų dėl galimos diskriminacijos priimant į aukštąsias mokyklas. Anot jos, kai kurios aukštosios mokyklos atsisako priimti studentus dėl jų kilmės, o dalis institucijų reikalauja iš anksto sumokėti už visą studijų laikotarpį, tačiau neužtikrina kokybiško studijų proceso.
„Kai kurios aukštosios mokyklos ne tik kad pastiprino savo priėmimo procesus, bet iš tikrųjų diskriminuoja studentus pagal jų kilmę oficialiai to nepasakydamos“, – kalbėjo ji.
I. Vengrovskaja taip pat atkreipė dėmesį į atvejus, kai užsienio studentams esą organizuojamos nuotolinės studijos, nors tokios studijos Lietuvoje nėra akredituotos.
Ji nepritarė ir galimiems studentų galimybių dirbti ribojimams, pabrėždama, kad daliai jų darbas būtinas pragyvenimui.
„Studentai nedirba tiesiog tam, kad surinktų patirtį, o dirba tam, kad išgyventų. Tokia yra šių dienų mūsų realybė“, – sakė LSS prezidentė.
Anot jos, problemų sprendimo reikėtų ieškoti ne baudžiant studentus, o peržiūrint visą priėmimo ir migracijos sistemą.
„Kodėl kaltas yra studentas? Ieškoti to sprendimo reikėtų ne per bausmes, o per visą sistemos sutvarkymą“, – ragino I. Vengrovskaja.
Diskusijos dėl užsienio studentų priėmimo ir kontrolės suaktyvėjo viešojoje erdvėje keliant klausimus dėl galimo piktnaudžiavimo studento statusu, migracijos kontrolės ir aukštųjų mokyklų atsakomybės.
Institucijos ieško būdų užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai iš tiesų siektų studijuoti, tačiau universitetai perspėja, jog pernelyg griežti ribojimai gali sumažinti šalies patrauklumą užsienio studentams ir talentams.