Šiemet Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto organizuotoje iššūkių laboratorijoje dalyvavo 30 studentų iš Agrotechnologijų ir Sveikatos priežiūros fakultetų. Susibūrę į šešias komandas, jie dvi dienas intensyviai dirbo ieškodami sprendimų, kurie galėtų būti pritaikomi realiame agromaisto sektoriuje.
Kai alaus gamybos šalutiniai produktai tampa vertinga žaliava Pirmąją vietą pelnė Sveikatos priežiūros fakulteto studenčių komanda „BANGOS“, pristačiusi žiedinės ekonomikos principais grįstą idėją – alaus gamybos šalutinių produktų, tokių kaip salyklo išspaudos, panaudojimą vabzdžių lervoms auginti. Taip mažos pridėtinės vertės žaliavos galėtų būti paverčiamos vertinga vabzdžių biomase, atveriančia galimybes alternatyvių baltymų gamybai. Komandos moderatorius – Sveikatos priežiūros fakulteto docentas Ruslan Bikmurzin.
Susiję straipsniai
Komandos pasirinkta kryptis atspindi vieną aktualiausių šiuolaikinės bioekonomikos klausimų – kaip efektyviau panaudoti jau turimus išteklius, mažinti atliekų kiekį ir kurti didesnės pridėtinės vertės produktus. Inovacijos vis dažniau gimsta skirtingų sektorių sandūroje.
Europos maisto inovacijų ekosistemos dalis „HACK AgriFood’26“ organizuotas remiantis „EIT Food“ inicijuota iššūkių laboratorijų koncepcija. „EIT Food“ yra Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) žinių ir inovacijų bendrija, jungianti verslo, mokslo ir aukštojo mokslo atstovus.
Šios europinės iniciatyvos tikslas – spartinti maisto sistemos transformaciją, kad ji taptų sveikesnė, tvaresnė ir atsparesnė ateities iššūkiams. Dėmesys skiriamas inovatyvių produktų kūrimui, tvariam išteklių naudojimui, verslumui ir naujų technologijų pritaikymui visoje maisto vertės grandinėje – nuo žemės ūkio iki vartotojo.
Šios temos atsispindėjo ir Vilniuje vykusioje iššūkių laboratorijoje. Studentai nagrinėjo tvarių pakuočių kūrimo, alternatyvių baltymų, maisto produktų maistinės vertės didinimo ir kitus agromaisto sektoriui aktualius klausimus.
Nuo kūrybinės idėjos iki verslo sprendimo Svarbi „HACK AgriFood’26“ dalis buvo ekspertų pranešimai ir praktinės konsultacijos, padėjusios studentams geriau suprasti inovacijų kūrimo procesą.
Renginį pradėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos Inovacijų departamento vadovas, VILNIUS TECH profesorius doc. dr. Artūras Jakubavičius pranešime „Inovacijos – verslo darymas galva“ kalbėjo apie inovacijų ir verslo ryšį.
Tarptautinę perspektyvą renginiui suteikė iš Graikijos prisijungusi Komunikacijos ir kompiuterių sistemų instituto programinės įrangos kūrėja Aimilija Seimenė. Ji pristatė verslo modelio CANVAS kūrimo ir analizės galimybes pasitelkiant virtualiąją realybę.
Praktine verslo patirtimi dalinosi UAB „7PACK“ direktorė Simona Taraškevičė, pristačiusi įmonės sėkmės istoriją. UAB „ACORUS Calamus“ strateginės plėtros vadovė Indrė Šilinikienė aptarė naujų produktų kūrimą, o Lietuvos klasterių asociacijos prezidentas Gytis Junevičius pristatė pagrindinius veiksmingo idėjų pristatymo principus.
Apie platesnes inovacijų plėtros galimybes kalbėjo EIT bendruomenės atstovas Lietuvoje, Gamybos inovacijų slėnio generalinis direktorius Gintaras Vilda. Jo pranešimas „Nuo idėjos iki rinkos: EIT bendruomenės galimybės agro-maisto inovatoriams“ buvo skirtas Europos inovacijų ekosistemos teikiamoms galimybėms.
Didžiąją renginio dalį studentai skyrė kūrybinėms dirbtuvėms, idėjų validavimui, prototipų kūrimui ir pasirengimui pristatyti savo sprendimus vertinimo komisijai.
Verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas – inovacijų pagrindas Studentų komandoms talkino mentoriai iš „Švenčionių vaistažolių“, „7PACK“, „ACORUS Calamus“, „Leipurin“, „Agrolito“, „Kauno grūdų“, Lietuvos inovacijų centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir kitų organizacijų.
Skirtingų sektorių specialistų dalyvavimas leido studentams pažvelgti į savo sumanymus ne tik iš akademinės, bet ir iš verslo perspektyvos. Mentorių konsultacijos padėjo įvertinti idėjų aktualumą, galimus technologinius sprendimus ir jų pritaikymo galimybes.
Komandų darbą moderavo Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų, Elektronikos ir informatikos, Sveikatos priežiūros bei Verslo vadybos fakultetų dėstytojai. Toks tarpdisciplininis bendradarbiavimas ypač svarbus šiuolaikiniame agromaisto sektoriuje, kuriame technologiniai sprendimai reikalauja skirtingų sričių kompetencijų.
Inovacijų kultūra prasideda dar studijų metais Vilniaus kolegijoje organizuojama iššūkių laboratorija atspindi vis didesnę praktinio, į realių problemų sprendimą orientuoto mokymosi svarbą aukštajame moksle.
Studentams tai galimybė išbandyti savo žinias aplinkoje, kurioje nėra iš anksto parengtų atsakymų, o sprendimo sėkmė priklauso nuo gebėjimo bendradarbiauti, kritiškai vertinti informaciją, eksperimentuoti ir argumentuotai pristatyti savo idėją.
Verslo atstovams tokie renginiai suteikia galimybę susipažinti su jaunųjų specialistų požiūriu į sektoriaus problemas, o aukštosioms mokykloms – stiprinti ryšį tarp studijų, taikomųjų tyrimų ir realių darbo rinkos poreikių.
Nors per dvi dienas sukurtos idėjos dar nėra rinkai parengti produktai, jos gali tapti atspirties tašku tolesniems tyrimams, prototipų tobulinimui ar naujoms verslo iniciatyvoms.
Šeštus metus Vilniaus kolegijoje organizuojamas „HACK AgriFood“ rodo, kad jaunųjų inovatorių ugdymas gali būti svarbi platesnės agromaisto sektoriaus transformacijos dalis.
Reikšmingi pokyčiai ne visuomet prasideda nuo didelių investicijų ar sudėtingų technologijų. Kartais jų pradžia – netikėta idėja, skirtingų sričių žmonių bendradarbiavimas ir drąsa pažvelgti į įprastą problemą kitaip.