25 metus mokykloje dirbanti direktorė: svarbu sudaryti galimybes augti ne tik mokiniams, bet ir mokytojams

Istorijos mokytojos ekspertės kvalifikaciją turinti I. Bagdonienė švietimo srityje dirba jau 25-uosius metus. Tapti mokytoja ji svajojo nuo mokyklos laikų, o pirmąsias pamokas vedė baigusi ketvirtą istorijos studijų kursą. Vėliau baigė pedagogikos ir švietimo vadybos studijas, dirbo direktoriaus pavaduotoja, o pastaruosius septynerius metus vadovauja „Vyturio“ progimnazijai.

Direktorės pareigos I. Bagdonienės nuo klasės neatitolino – ji ir toliau veda istorijos pamokas. Pasak jos, tai padeda geriau suprasti mokinius ir kolegų kasdienybę.

„Žinau, ką reiškia ruoštis pamokai, motyvuoti skirtingus vaikus, ieškoti metodų, reaguoti į situaciją klasėje. Todėl ir stebėdama kolegų pamokas galiu į jas žvelgti ne vien vadovės akimis. Man labai patinka matyti, kaip auga kolegos, kartu su jais diskutuoti apie pamoką, o jauniems mokytojams – patarti ir padrąsinti“, – pasakoja direktorė.

Vienas svarbiausių „Vyturio“ progimnazijos siekių – pastebėti ne tik mokinių rezultatus, bet ir individualią pažangą. Tam taikoma vaiko individualios pažangos (VIP) stebėjimo sistema, padedanti sekti lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimus bei nustatyti, kam reikia papildomos pagalbos.

„Man labai svarbu, kad šie duomenys neliktų tik lentelėse. Juos analizuojame mokinio, klasės ir visos mokyklos lygmeniu, o mokytojai pagal tai koreguoja ugdymo procesą, diferencijuoja užduotis, numato papildomą pagalbą, keičia mokymo metodus“, – aiškina I. Bagdonienė.

Mokykla fiksuoja ir gerėjančius akademinius rezultatus. 2025 m. ketvirtokų matematikos nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) surinktų taškų vidurkis siekė 70,3 proc., palyginti su 52,9 proc. metais anksčiau. Skaitymo rezultatas padidėjo nuo 48 iki 72,2 proc. Vis dėlto, anot direktorės, vaiko augimą ne visada galima išmatuoti testais.

„Kartais didžiausia vaiko pažanga visai neatsispindi pažymyje. Vienam tai gali būti pirmą kartą drąsiai išsakyta nuomonė, kitam – gebėjimas išspręsti konfliktą be suaugusiojo pagalbos, dar kitam – supratimas, kad nesėkmė nėra pabaiga ir galima bandyti dar kartą. Man atrodo, kad mokykla turi gebėti pastebėti ir tokią pažangą“, – sako pašnekovė.

Vaikų pastangos vertinamos ne tik žodžiais. Kiekvieną pusmetį padėkos raštais apdovanojami ryškią asmeninę pažangą padarę mokiniai, pagerbiami aktyviausi bibliotekos skaitytojai, daugiausia skaitanti klasė, savanoriaujantys vaikai ir skaitymo pavyzdį rodantys mokytojai. Padėkų sulaukia ir į vaikų mokymąsi aktyviai įsitraukę tėvai, o mokslo metų pabaigoje vyksta visai bendruomenei skirtas Padėkos vakaras.

Viena ryškiausių galimybių „Vyturio“ mokiniams atrasti savo stiprybes – muzika. Progimnazijoje veikia chorai, vaikai gali mokytis groti smuiku, kanklėmis, ukulelėmis, gitara, pučiamaisiais ir kitais instrumentais. Vien jaunių chore „Vyturys“ ir jaunučių chore „Vyturėliai“ dainuoja 145 mokiniai. Pasak direktorės, muzikuodami kartu vaikai mokosi klausytis kitų, bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę, tačiau ne mažiau svarbi yra galimybė patiems patirti sėkmę.

„Ne kiekvienas mokinys bus stipriausias matematikoje ar kalbose, tačiau galbūt būtent muzikoje jis atras savo stiprybę ir pajus: „Aš galiu.“ Toks patyrimas labai stiprina vaiko savivertę, motyvaciją ir pasitikėjimą savo gebėjimais“, – įsitikinusi I. Bagdonienė.

„Vyturio“ progimnazijoje vyksta ir daugiau pokyčių. Nuo rugsėjo renovuojant mokyklą ugdymas jau perkeltas į laikinas patalpas, o 2027 m. rugsėjį tikimasi sugrįžti į atnaujintą, skirtingų poreikių vaikams pritaikytą pastatą. Kartu plečiamos ugdymo galimybės: steigiamos STEAM klasės su gamtos mokslų ir matematikos moduliu, kuriose daugiau dėmesio bus skiriama eksperimentams, tyrinėjimams ir praktiniam žinių taikymui. Pasak direktorės, siekiama ir keisti vaikų požiūrį į matematiką, kad ji neatrodytų pernelyg sunki ar neįdomi.

Kita kryptis – finansinis raštingumas. Ateityje jo modulius norima įtraukti į visas pradines klases, o mokymą tęsti ir vyresnėse. Dalis progimnazijos mokinių finansinio raštingumo mokosi jau ne vienus metus.

„Ypač įdomu stebėti mūsų dabartinius septintokus, kurie su ta pačia mokytoja ir finansinio raštingumo moduliu keliauja nuo pradinių klasių. Čia labai aiškiai matome tęstinumo vertę – mokiniai turi pagrindą, vartoja sąvokas, geba samprotauti ir spręsti realias situacijas. Tai parodo, kad nuoseklus ugdymas duoda rezultatą ne per vienerius metus, o per ilgą laiką“, – pasakoja I. Bagdonienė.

Kitas I. Bagdonienei rūpimas klausimas – pedagogų pritraukimas ir profesinis augimas. Anot jos, svarbu ne tik rasti naujų specialistų, bet ir padėti jiems įsitvirtinti bei pasilikti mokykloje. „Vyturyje“ jau yra darbuotojų, kurie mokytojo profesiją atrado pradėję nuo kitų pareigų.

„Turime žmonių, kurie dar studijuodami pedagogiką pradėjo dirbti mokinio padėjėjais, taip iš arti pažino mokyklą, vaikus, kasdienius iššūkius, o vėliau nusprendė žengti toliau ir tapti mokytojais. Turime ir tokių kolegų, kurie pradėję nuo mokinio padėjėjo darbo būtent mokykloje atrado save ir pasirinko pedagogikos studijas“, – pasakoja direktorė.

Progimnazijoje praktiką atlieka Klaipėdos universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai – dalis jų vėliau čia įsidarbina. Pradedantiesiems mokytojams skiriami mentoriai, o kelti kvalifikaciją padeda ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras. Dėmesio skiriama ir darbo krūviui bei perdegimo prevencijai – pasak vadovės, šiandien pedagogams tenka spręsti ne tik mokymosi, bet ir emocinius, socialinius bei kitus vaikams kylančius sunkumus.

„Man labai svarbu, kad jaunas mokytojas jaustų, jog jo nereikia „tikrinti, ar jis jau pasiruošęs“. Jį reikia palydėti, padrąsinti, suteikti erdvės išbandyti save ir kartu būti šalia, kai reikia pagalbos. Manau, kad žmogus pasilieka ten, kur jaučiasi reikalingas, girdimas ir kur mato galimybę augti“, – sako I. Bagdonienė.

Patirties „Vyturio“ mokytojai semiasi ir už savo mokyklos ribų. Progimnazija priklauso 20 Lietuvos mokyklų vienijančiam VIP tinklui ir įtraukųjį ugdymą plėtojančiam „Kolegialiam tinklui 3 × Į + U“. Bendradarbiaudami su kitomis mokyklomis pedagogai dalyvauja stažuotėse, stebi ir aptaria vieni kitų pamokas, dalijasi patirtimi. Anot direktorės, taip užsimezga ir ilgalaikiai profesiniai ryšiai – prireikus galima tiesiog paskambinti kolegai ir pasitarti.

„Kartais vienas geras kolegos sprendimas gali duoti daugiau nei ilgas teorinis mokymas, nes jis jau yra išbandytas realioje mokyklos kasdienybėje. Gali pamatyti ne tik gražią idėją, bet ir visą kelią – kas pavyko, kur kilo sunkumų, ką teko keisti ir kodėl“, – aiškina I. Bagdonienė.

Direktorės manymu, viena didžiausių Lietuvos švietimo stiprybių – kūrybingi, iniciatyvūs mokytojai ir vadovai, norintys tobulėti ir ieškantys naujų sprendimų. Tačiau jų darbą apsunkina dažni švietimo politikos pokyčiai, verčiantys mokyklas nuolat prisitaikyti prie naujų reformų ir reikalavimų.

„Jeigu šiai energijai suteiksime daugiau stabilumo, pasitikėjimo ir aiškios ilgalaikės krypties, galime padaryti labai daug. Žmonėms nereikia nuolatinių revoliucijų – dažnai jiems reikia erdvės gerai dirbti, matyti savo darbo prasmę ir jausti, kad jų profesine patirtimi pasitikima“, – sako direktorė.

Profesinio bendradarbiavimo svarbą I. Bagdonienė mato ir mokyklų vadovų darbe. Neseniai ji prisijungė prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo, kuriame tikisi rasti bendraminčių ir kartu ieškoti sprendimų.

„Vadovo darbas turi savo specifiką – yra sprendimų, atsakomybių ir situacijų, kurias iki galo gali suprasti tik kitas vadovas, pats kasdien susiduriantis su panašiais iššūkiais. Todėl iš Švietimo vadovų klubo pirmiausia tikiuosi profesinės bendrystės, atviro dialogo ir erdvės augti kartu. Man įdomu sutikti žmones, kurie nebijo kalbėti ne tik apie tai, kas pavyko, bet ir apie tai, kas nepasiteisino“, – dalijasi direktorė.