„Būtent vaikų fizinis raštingumas yra mūsų ilgalaikės nacionalinio saugumo strategijos pirmoji eilutė“, – penktadienį Seime vykusiame forume „Vaikų fizinis raštingumas: tyrimai, patirtys ir perspektyvos“ sakė D. Nausėdienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad 2024 m. bent 60 minučių per dieną fiziškai aktyvūs buvo vos 14 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių. Nors šis rodiklis šiek tiek geresnis nei 2018 m., pirmosios ponios teigimu, vaikų fizinio aktyvumo problema išlieka akivaizdi.
D. Nausėdienė taip pat nurodė, kad per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai išaugo antsvorio turinčių mokinių dalis, o Lietuvos sporto universiteto (LSU) organizuotų moksleivių fizinio parengtumo patikrų duomenimis, nustatytas fizinio parengimo normas įvykdo tik dešimtadalis vaikų.
Atskleidė, kam ligoninės jau pasiruošę, o kur dar liko spragų: atsargų nepakaktų karo atveju
„Todėl akivaizdu, kad turime šia tema rūpintis labiau ir, svarbiausia, greičiau. Delsimas, sprendimų atidėliojimas šioje kelionėje – mūsų visų priešininkas“, – kalbėjo ji.
Pirmoji ponia išskyrė Nacionalinę vaikų fizinio aktyvumo stiprinimo programą, kuriai užtikrintas trejų metų nepertraukiamas finansavimas. Per šį laikotarpį numatoma įtraukti ne mažiau kaip 400 švietimo įstaigų, 60 tūkst. vaikų ir 1,2 tūkst. mokytojų. Taip pat keliamas tikslas per ketverius metus ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą padidinti bent 40 proc.
D. Nausėdienė pabrėžė, kad būtina sukurti nuoseklią fizinio ugdymo sistemą nuo ikimokyklinio amžiaus iki mokyklos baigimo, stiprinti specialistų vaidmenį ir užtikrinti vienodas galimybes sportuoti nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios vietos ar šeimos finansinių galimybių.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į technologijų keliamus iššūkius.
Susiję straipsniai
„Mes pralaimime kovą algoritmams, kurie prikausto mūsų vaikus prie ekranų. Vien draudimais to nesustabdysime. Turime pasiūlyti kai ką stipresnio“, – sakė pirmoji ponia, ragindama skatinti gyvus žaidimus, bendravimą ir bendruomenines iniciatyvas.
Skatina daugiau dėmesio skirti fizinio ugdymo kokybei
LSU rektorė Diana Rėklaitienė pabrėžė, kad fizinio raštingumo ugdymas prasideda vaikystėje ir turi lydėti žmogų visą gyvenimą.
„Fizinis raštingumas, kaip jau buvo paminėta, tikrai nėra vien gebėjimas sportuoti ir atlikti tam tikrus fizinius pratimus. Tai žmogaus motyvacija, pasitikėjimas savimi, žinios, supratimas ir gebėjimai, leidžiantys visą gyvenimą išlikti fiziškai aktyviam“, – teigė ji.
Rektorė ragino daugiau dėmesio skirti fizinio ugdymo kokybei ir prieinamumui. Anot jos, vaikams turi būti užtikrintas pakankamas fizinio ugdymo pamokų skaičius, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pradinėse klasėse užsiėmimus turėtų vesti atitinkamą išsilavinimą bei profesines kompetencijas turintys specialistai.
D. Rėklaitienė taip pat atkreipė dėmesį į fizinio ugdymo mokytojų ir trenerių darbo sąlygas. Pasak jos, specialistams reikalingas ne tik viešas pripažinimas, bet ir reali valstybės, švietimo įstaigų bei savivaldybių parama.
„Vien gražių padėkos žodžių švenčių progomis nepakanka. Mokytojams ir treneriams būtinas realus valstybės, švietimo įstaigų ir savivaldybių palaikymas: tinkamos darbo sąlygos, pakankami ištekliai, šiuolaikiška infrastruktūra, profesinio tobulėjimo galimybės ir pagarba jų kompetencijoms“, – kalbėjo LSU rektorė.
Ji taip pat pabrėžė, kad fizinis raštingumas turėtų tapti ne tik švietimo ir sporto specialistų rūpesčiu, bet ir vienu iš valstybės prioritetų.
Svarbu ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžė, kad vaikų judėjimas svarbus ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei savijautai bei pasitikėjimui savimi.
Politikės teigimu, pirmasis nacionalinis pradinių klasių mokinių fizinio raštingumo tyrimas leidžia remtis moksliniais duomenimis ir geriau suprasti, kokius vaikų gebėjimus reikia stiprinti.
„Tikroji šio tyrimo vertė atsiskleis tada, kai jo išvados taps konkrečiais sprendimais mokyklose“, – teigė ji.
Forumo „Vaikų fizinis raštingumas: tyrimai, patirtys ir perspektyvos“ metu Seime pristatomi pirmojo Lietuvoje nacionalinio pradinių klasių mokinių fizinio raštingumo tyrimo rezultatai, aptariamos jų pritaikymo galimybės švietimo politikoje, mokyklų praktikoje ir vaikų sveikatos stiprinimo srityje.