Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo 846 antros–ketvirtos klasių mokiniai iš visų dešimties Lietuvos apskričių. Taip pat apklausti 785 mokinių tėvai ir 54 mokytojai. Bendras fizinio raštingumo įvertinimas apskaičiuotas 744 vaikams.
Tyrimo metu vertinta vaikų fizinė kompetencija, kasdienis aktyvumas, motyvacija ir pasitikėjimas savimi, žinios bei supratimas apie fizinį aktyvumą.
Pristatydama rezultatus Ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos prezidentė, LSU doktorantė Audronė Vizbarienė nurodė, kad vidutinis mokinių fizinio raštingumo įvertinimas siekė 70,3 balo iš 100 galimų. 37,2 proc. vaikų pateko į pradedančiųjų ir progresuojančiųjų lygmenis, o likusieji pasiekė pakankamą arba aukštesnį lygį.
Susiję straipsniai
„Daugiau kaip 37 proc. vaikų pagal bendro fizinio raštingumo balą vis dar yra pradedančiųjų ir progresuojančiųjų lygmenyje“, – penktadienį Seime vykusiame forume „Vaikų fizinis raštingumas: tyrimai, patirtys ir perspektyvos“ sakė A. Vizbarienė.
Pasak jos, geriausiai vaikams sekėsi motyvacijos ir pasitikėjimo savimi srityje – daugiau kaip 61 proc. mokinių pateko į aukščiausią lygmenį. Tuo metu daugiausia sunkumų kilo vertinant žinias ir supratimą apie fizinį aktyvumą.
„Raudonas vėliavas mums kelia žinios ir supratimas. 40 proc. vaikų yra pradedančiųjų lygmenyje. 34 proc. yra progresuojančiųjų lygmenyje“, – teigė A. Vizbarienė.
Tyrimo duomenimis, tik 46 proc. ketvirtokų žino, kiek laiko per dieną reikėtų būti fiziškai aktyviems, kad padažnėtų kvėpavimas ir širdies plakimas.
Kasdienis vaikų aktyvumas vertintas ir pagal jų pačių atsakymus. Tik 13,2 proc. mokinių nurodė, kad bent 60 minučių per dieną aktyviai judėjo visas septynias savaitės dienas. Vidutiniškai vaikai tiek laiko judėjo 4,1 dienos per savaitę.
Analizuojant veiksnius, susijusius su vaikų fiziniu raštingumu, nustatyta, kad stipriausiai su juo siejasi aktyvūs žaidimai laisvalaikiu.
„Aktyvus žaidimas yra stipriausiai susijęs veiksnys su vaiko fiziniu raštingumu“, – pažymėjo ji.
Pasak A. Vizbarienės, tyrimas suteikia atskaitos tašką, pagal kurį ateityje bus galima stebėti Lietuvos vaikų fizinio raštingumo pokyčius ir vertinti, kokios priemonės padeda juos gerinti.
Forumo „Vaikų fizinis raštingumas: tyrimai, patirtys ir perspektyvos“ metu Seime pristatomi pirmojo Lietuvoje nacionalinio pradinių klasių mokinių fizinio raštingumo tyrimo rezultatai, aptariamos jų pritaikymo galimybės švietimo politikoje, mokyklų praktikoje ir vaikų sveikatos stiprinimo srityje.