Vilniaus Baltupių progimnazijos direktorė Ligita Visockienė teigia palaikanti mokytojų teisę streikuoti ir tikisi, kad jų keliami klausimai sulauks Vyriausybės dėmesio.
„Palaikau mokytojų teisę streikuoti ir būti išgirstiems, nes mokytojai streikuoja ne dėl to, kad nenorėtų dirbti – priešingai. Didžioji dalis jų kasdien prisiima didžiulę atsakomybę už vaikų ugdymą, emocinę savijautą, pažangą ir ateitį. Tačiau atsakomybę turi lydėti ir tinkamos darbo sąlygos, pagarba profesijai bei realūs sprendimai“, – Eltai sakė L. Visockienė.
Jos vadovaujamoje progimnazijoje streikuoja 57 darbuotojai – mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir keli mokinio padėjėjai.
Alytuje mokytojai streikuoja: protestas „Grąžinkime saugumą į mokyklą“ po etikos mokytojos atleidimo
Pasak direktorės, 5–8 klasių mokiniai mokosi savarankiškai arba nuotoliniu būdu su streike nedalyvaujančiais mokytojais, o 1–4 klasių mokiniams, atvykusiems į mokyklą, organizuojamos įvairios veiklos ir užimtumas.
Tuo metu Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė teigia palaikanti mokytojų vieningumą ir siekį užsitikrinti socialines garantijas, tačiau abejoja paties streiko, kaip socialinio dialogo priemonės, būtinybe.
Susiję straipsniai
„Aš visada buvau tas vadovas, kuris palaikė mokytojų streikus ir jų siekį užsitikrinti socialines garantijas. Ir šiuo atveju aš palaikau mokytojus dėl jų vieningumo, palaikau jų norą siekti savo tikslų, bet streiko, kaip socialinio dialogo formos, šiuo atveju nepalaikau“, – Eltai sakė Z. Stripeikienė.
Ji teigia pritarianti kitos profesinės sąjungos pozicijai ir mano, kad dabartinėmis ekonominėmis bei geopolitinėmis sąlygomis, įvertinus jau numatytą mokytojų atlyginimų didėjimą, papildomų kelių procentų reikalavimo buvo galima atsisakyti.
Panevėžio progimnazijoje streikuoja 63 darbuotojai, tarp jų – mokytojai ir mokinio padėjėjai. Dėl streiko dauguma pamokų nevyksta, į mokyklą atvykusiems mokiniams organizuojama priežiūra.
Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos direktorė Erika Poškevičienė teigia nenorinti vertinti streikuojančių mokytojų reikalavimų, tačiau ragina profesines sąjungas siekti didesnio vieningumo.
„Norėčiau, kad profesinių sąjungų vienybė, apskritai vieningumas, būtų tas dalykas, kuris mus jungia. Taip pat manau, kad profesinių sąjungų vieningi reikalavimai būtų patogesnis kelias visai valstybei“, – Eltai sakė E. Poškevičienė.
Jos vadovaujamoje gimnazijoje streikuoja 17 mokytojų. Siekiant užtikrinti mokinių užimtumą, mokykla į pagalbą pasitelkia tėvus ir kitus socialinius partnerius.
„Šiandien turime keletą tėvų: kai kurie iš jų yra pedagogai, kažkada baigę atitinkamas studijas, kiti turi savo verslus ir pasakoja apie savo profesijas. Tokiu būdu jie tiesiog kitaip praturtina mokinių patirtį“, – kalbėjo direktorė.
E. Poškevičienė pripažįsta, kad streikas sukelia nepatogumų kasdienėje mokyklos veikloje, tačiau pabrėžia, jog mokytojai turi teisę pasinaudoti šia demokratinės visuomenės forma.
„Žaidžia su žmonėmis kaip su baudžiauninkais“
Vilniaus Žvėryno gimnazijos ir Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika sako, kad pagrindinė streiko priežastis yra ne vien kelių procentų atlyginimų didinimas, bet ir, jo vertinimu, valstybės nevykdomi įsipareigojimai.
„Pats principas, kad valstybė žaidžia su žmonėmis kaip su baudžiauninkais. Kažką prižada, o po to niekada netęsia arba pamiršta. Pats principas, jeigu valstybė turi kažkokius įsipareigojimus, juos turi vykdyti, ar jie būtų dideli, ar maži“, – pirmadienį žurnalistams teigė gimnazijos direktorius.
Jis taip pat kritikavo mokytojų atlyginimų skaičiavimo principą, teigdamas, kad skelbiami vidutiniai darbo užmokesčio rodikliai neatskleidžia realaus atlyginimo už vieną etatą, nes dalis pedagogų dirba daugiau nei vienu etatu.
Pirmadienį Žvėryno gimnazijoje streikuoja apie 95 proc. mokytojų. Iš 63 mokyklos pedagogų streike nedalyvauja tik trys, o ugdymo procesas pirmadienį laikinai sustabdytas – mokiniai į mokyklą neatvyko.
Kaip skelbė ELTA, neradus sutarimo dėl mokytojų algų, LŠDPS pirmadienį pradėjo neterminuotą streiką. Ryto duomenimis, prie jo prisijungė 222 švietimo įstaigos.
Pasak švietimo profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko, pedagogai tikisi, kad Vyriausybė reaguos ir greitai imsis spręsti mokytojų darbo užmokesčio klausimų.
LŠDPS reikalauja bent 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. Pasak A. Navicko, kitų reikalavimų profesinė sąjunga nekelia.
Tiesa, su profsąjunga ketvirtadienį susitikusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė, jog nepavyks įgyvendinti jų keliamo lūkesčio dėl didesnio pedagogų darbo užmokesčio augimo.
Kaip skelbta, Vyriausybė yra numačiusi 7,56 proc. pedagogų darbo užmokesčio didėjimą. Iš viso mokytojų darbo užmokesčiui 2027 metais numatyti 240,5 mln. eurų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį teigė nematantis galimybių rasti kompromisą su streiką planuojančia profesine sąjunga. Anot Vyriausybės vadovo, valstybės finansinės galimybės neleidžia skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams didinti.
ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.



