Portalo Lrytas kalbinti mokyklų vadovai sako, kad išeičių tenka ieškoti įvairių – kai kur mokiniai išsiųsti mokytis nuotoliniu būdu namuose, tačiau yra ir tokių mokyklų, kur net ir toks ugdymo būdas dabar nebeįmanomas.
Keisis mitingo data, jungtųsi ir kitų profesijų atstovai
Vykstant neterminuotam mokytojų streikui, LŠDPS ketino dar šį ketvirtadienį surengti protestą prie Seimo. Visgi dabar jį ketinama perkelti ir gerokai praplėsti, portalui Lrytas patvirtino LŠDPS pirmininkas A. Navickas.
Valdžios pažadus mokytojams vadina manipuliacija: situacija absurdiška
„Pasitarę su kitomis profesinėmis sąjungomis nutarėme turbūt bendrą mitingą daryti ir su medikais, pareigūnais, galbūt socialiniais darbuotojais gruodžio 1 dieną. Toks dabar yra planas – dar galutinai nesusitarta, jungsimės 15 valandą nuotoliu ir derinsime tą datą, bet dabar projektuojame, kad gruodžio 1 darytume prie Seimo visos profsąjungos kartu“, – nurodė A. Navickas.
Kokių tiksliai sričių atstovai prisijungtų prie mokytojų – kol kas neaišku, dabar vyksta derinimosi procesas. Ar tai reikštų, kad prasiplėstų ir reikalavimai valdžiai?
Susiję straipsniai
„Turbūt mūsų reikalavimai būtų mūsų, kitos sritys turi savo reikalavimus, kur irgi nesusitaria su Vyriausybe. Bet manome, kad paprasčiau netgi techniškai organizuoti, parodant tokį solidarumo jausmą ir bendrumą, organizuojant kartu“, – tvirtino LŠDPS pirmininkas.
Situacija sudėtinga
Pirmadienį nuo 8 valandos ryto visoje Lietuvoje prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas.
„Streikuoja beveik visi, išskyrus tris mokytojus. Vadinasi, apie 95 proc. mokytojų“, – Lrytas pirmadienį nurodė Vilniaus Žvėryno gimnazijai vadovaujantis Rimantas Remeika.
Anot jo, dabar nestreikuoja tik dvi matematikos mokytojos ir vienas šokių mokytojas.
„Šiandien pamokos nevyksta, o į ateitį bandysime žiūrėti, ką čia mes galime padaryti. Labai sudėtinga yra dirbti, kai kiekvieną dieną žmonės prisijungia prie streiko, ir aš, pavyzdžiui, nežinau, kiek rytoj streikuos ar nestreikuos.
Tai tiesiog derinamės, kalbamės su savivaldybe, kaip užtikrinti bent minimalią kažkokią ar vaiko priežiūrą, ar dar kažką, nes apie ugdymą kalbėti šiandien neįmanoma Žvėryno gimnazijoje“, – tikino R. Remeika.
Paklaustas, ar mokytojai bent įspėjo, kiek laiko ketina nevesti pamokų, direktorius svarstė, kad ir tai šiuo metu – neaišku.
„Pagal jų priimtą poziciją, streikas tęsis, kol susitars su valstybe. Kiek tai užtruks – aš negaliu pasakyti“, – teigė R. Remeika.
Tėvų pasipiktinimo dėl mokytis negalinčių vaikų, anot Žvėryno gimnazijos vadovo, kol kas nėra, bet pripažįsta – jei streikas užsitęs, problemų veikiausiai kils.
„Šiandien dar to pasipiktinimo nėra – tėvai supranta tą situaciją, kad valstybė negali elgtis kaip darželio smėlio dėžėje, kai vieną dieną pažada viena, paskui sako kita. Nes mokytojai tapo tam tikrų pažadų įkaitais – žadėjo viena, o pasirodo, kad jie nevykdo tų pažadų.
Tėvai irgi tai supranta, tai kol tas streikas tęsis vieną, dvi ar tris dienas, manau, nebus tokių didelių žalų padaryta. Bet jeigu užsitęs ilgesnį laiką – taip, tada bus ir pasipiktinimų, ir man labai gaila tų vaikų, kurie negaus tam tikrų žinių, ir visa kita“, – kalbėjo R. Remeika.
Sudėtinga situacija dabar – ir abiturientams, skaičiuojantiems mėnesius iki egzaminų.
„Žmonės griebiasi šiaudo – daugelis samdo korepetitorius, kas išgali. Kas neišgali, yra „Eduka“ elektroniniai vadovėliai, tam tikros užduotys. Bando kitaip gelbėtis iš situacijos“, – komentavo gimnazijos vadovas.
Nuotolinis ugdymas čia šiuo metu – visiškai neįmanomas.
„Nuotolinis ugdymas galėtų būti, jeigu aš turėčiau bent 15 dirbančių mokytojų. Tada aš galėčiau organizuoti nuotolinį ugdymą. Dabar to nėra, ir apie tai net negalime kalbėti“, – tikino R. Remeika.
Vadinasi, pamokos vienoje iš prestižinių sostinės mokyklų gali apskritai nevykti ir kelias savaites.
„Turbūt. Tarsimės su savivaldybe, kaip mes organizuosime ugdymą ir ką darysime. Yra galbūt įvairių būdų, bet kol nepasikalbėjome su steigėjais, negalėčiau prognozuoti, kaip toliau dirbsime“, – sakė Žvėryno gimnazijos direktorius.
„Jau pripratome“
Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijoje dalis mokytojų taip pat nedirba, bet direktorius Artūras Čepulis į situaciją žiūri gana ramiai.
„Aš tikiuosi, kad tik savaitę streikuosime. Kas tik neramina, kad trimestras baigiasi, tai galvojame gal savaite laiko pailginti trimestrą, jei steigėjas leis. O šiaip – nežinau, jau ramiai reaguojame, jau pripratę gal prie tų neramumų ir streikų.
Tai labai didelio chaoso, nesusipratimo ir įtampos kažkaip šįkart nėra“, – teigė A. Čepulis.
Pasak direktoriaus, mokykla dirba, bet ugdymo procesas – gerokai pakoreguotas.
„Pasikoreguoti teko taip, kad 5–12 klasės išėjo į nuotolį, nes didžioji dalis mokytojų streikuoja. Yra nestreikuojančių dalykininkų, tai nuotolyje. O dėl pradinukų – penkios klasės nestreikuoja, o keturios klasės streikuoja.
Bet mes turime mokinio padėjėjus, ir tie vaikai, kurie ateina į mokyklą, mes jiems užtikriname priežiūrą, pagalbą ir visa kita, išskyrus tai, kad pamokos nevyksta. Vyksta kitos veiklos“, – pabrėžė Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos vadovas.
Iš viso čia dirba 62 pedagoginiai darbuotojai ir 12 nepedagoginių, iš jų streikuoja 30 pedagoginių darbuotojų ir 2 nepedagoginiai darbuotojai. Kiek žada protestuoti? Pasak A. Čepulio – situacijos labai skirtingos.
„Kai kurie grįžta jau ketvirtadienį, kai kurie savaitę, o yra dalis nusiteikusių iki pabaigos. Tai turbūt bus labai skirtingai“, – sakė direktorius.
Prioritetas – grįžti kuo greičiau
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazijos vadovė Justina Zaleckienė portalui Lrytas nurodė, kad Žiežmarių gimnazijoje ugdymo procesas šiuo metu visiškai sustabdytas bent dviem dienoms.
„Pas mus streikuoja apie 90 procentų mokytojų, kartu su švietimo pagalbos specialistais. Kiti darbuotojai nestreikuoja, dirba. Bet kadangi streikuojantys mokytojai atsakingi už ugdymo procesą, tai organizuoti ugdymo proceso nei nuotoliu, nei pakeičiant tvarkaraštį šiuo metu neįmanoma.
Tai aptarėme jų nuotaikas, planus – jie nusiteikę streikuoti tol, kol pasieks rezultatą. Nežinau, kokios ten procedūros bus su Vyriausybe, kaip jie tą intensyviai sieks padaryti, bet mūsų tikslas ir noras, kad kuo greičiau galėtume grįžti į ugdymo procesą“, – komentavo J. Zaleckienė.
Kartu jau planuojama ir kas bus tokiu atveju, jei per dvi dienas ugdymas į senas vėžes taip ir nesugrįš.
„Jeigu per šias dvi dienas su Vyriausybe profsąjunga nesusitars, mes turbūt neturėsime galimybės ir iki penktadienio atstatyti ugdymo proceso. Tai labai tikiuosi, kad kuo greičiau įvyks derybos ir galbūt profsąjungai pavyks pasiekti savo tikslus“, – kalbėjo direktorė.
Paklausta, ar bendruomenėje yra kokios sumaišties, J. Zaleckienė tikino, kad streikui mokykla ruošėsi, visus apie jį informavo dar anksčiau.
„Mes jau penktadienį, kai sužinojome informaciją apie tokį didelį skaičių streikuojančių pedagogų, iš karto informavome visomis priemonėmis visus tėvus, mokinius, taip pat pasidarėme nuorodą, jeigu būtų būtinybė užtikrinti tėvams, kurie atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, teikia paslaugas, pasidarėme tokią apklausą, tai užpildė tik vieno mokinio tėvai.
Tai priežiūrą tokių tėvų vaikams mes garantuosime gimnazijoje, jei bus tokia situacija, jog reikėtų“, – akcentavo mokyklos vadovė.
Šiandien mokinių gimnazijoje nėra. Bendruomenė, anot J. Zaleckienės, dabar taip pat laukia informacijos, kas vyks po dar dviejų dienų.
„O mes tiesiog stengsimės tą informaciją kuo greičiau susisteminti, bendradarbiauti su steigėju, su Švietimo skyriumi, ir ieškoti galimybių, ką daryti. Gal semtis kokios patirties iš kitų mokyklų, kaip jiems sekasi šitoje situacijoje.
Labiausiai nesinori imituoti ugdymo proceso, nes jeigu, tarkime, būtų tik kelių dalykų mokytojai, kurie turėtų galimybę vesti tas pamokas, tai juk irgi nebūtų ugdymo proceso užtikrinimas. Tai suprantu, kad bendruomenės dalis kol kas dar kantriai laukia informacijos, ir mes ja dalinsimės, kai žinosime“, – aiškino Žiežmarių gimnazijos direktorė.
Dabar prioritetas, tęsė ji – atstatyti ugdymo procesą kiek įmanoma labiau.
„Bet tai ne nuo mūsų priklauso. Tai dabar lyg įkaitai mes visi esame šios situacijos, bet labai tikiuosi susikalbėjimo, sprendimų, kurie reikalauja politinės atsakomybės, ir kad kuo greičiau visi galėtų grįžti į įprastą ugdymo procesą. Labai to noriu“, – tvirtino J. Zaleckienė.
Dėl ko streikuoja?
Naujausiais LŠDPS duomenimis, prie streiko nuo pirmadienio jungiasi 222 švietimo įstaigos. Pasak profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko, streikuojantys pedagogai tikisi, kad Vyriausybė reaguos ir greitai imsis spręsti mokytojų darbo užmokesčio klausimų.
„Šiandien streiką pradėjo apie 220 švietimo įstaigų ir apie 4 tūkst. mokytojų. Tai vienas didžiausių mūsų organizuotų streikų. Turbūt mokytojus piktina visi tie pažadai, kurie buvo duoti mokytojo profesiją padaryti prestižinę, patrauklią, o atlyginimus padidinti daugiau kaip 30 procentų, palyginti su šalies vidurkiu. Tų pažadų neįgyvendinimas rodo, kad mokytojai su tuo nesutinka ir įsitraukia į streiką“, – Eltai teigė A. Navickas.
„Mes tikimės, kad Vyriausybė labai greitai reaguos ir supras, kad mokytojai tikrai nenori čia streikuoti. Taip gausiai išreikšta pozicija turbūt leis greitai išspręsti problemą. Toks mūsų lūkestis“, – akcentavo jis.
Nuo pirmadienio dalyje švietimo įstaigų streiko metu bus nutraukiamas ugdymo procesas – dalis mokytojų nepasirodys darbe.
LŠDPS reikalauja bent 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. Pasak A. Navicko, kitų reikalavimų profesinė sąjunga nekelia.
Tiesa, su streikuoti ketinančia profsąjunga ketvirtadienį susitikusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė, jog nepavyks įgyvendinti jų keliamo lūkesčio dėl didesnio pedagogų darbo užmokesčio augimo.
Kaip skelbta, Vyriausybė yra numačiusi 7,56 proc. pedagogų darbo užmokesčio didėjimą. Iš viso mokytojų darbo užmokesčiui 2027 metais numatyti 240,5 mln. eurų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį teigė nematantis galimybių rasti kompromisą su streiką planuojančia profesine sąjunga. Anot Vyriausybės vadovo, valstybės finansinės galimybės neleidžia skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams didinti.
Primename, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.
Sako, kad streikas – „ne apie pinigus“
Sprendimas prisijungti prie neterminuoto LŠDPS streiko priimtas siekiant duotų pažadų ištesėjimo, sako streikuojančių Vilniaus miesto ugdymo įstaigų atstovai. Pasak jų, tikimasi, kad su Vyriausybe pavyks susitarti ir artimiausiu metu grįžti prie įprasto ugdymo proceso.
„Tai, ko gero, vienintelis būdas, jog mus išgirstų, nes derantis šiaip negirdi. Čia yra kiekvieno žmogaus, matyt, asmeninis įsitikinimas. Aš savo komandai, savo profesinei organizacijai sakau, kad jau pats pasiekimas, jog mes susiorganizavome, kad mes streikuojame, kad esame komanda, yra didžiulis, didžiulis pasiekimas.
Ir šitas streikas tikrai nėra apie pinigus. Šitas streikas yra apie požiūrį, apie pažadų laikymąsi ir apie, sakyčiau, jaunimą, kuris galbūt ateis į mokyklas mokyti“, – Eltai teigė LŠDPS Vilniaus Baltupių progimnazijos profsąjungos pirmininkė, anglų kalbos mokytoja Jūratė Gabiūnaitė.
Pasak jos, Vilniaus Baltupių progimnazijoje streikuoja 57 darbuotojai.
„Šįsyk mes streiką pradėjome labai, labai ramiai: be protestų, be mitingų, be gražių lozungų. Paprasčiausiai visą savaitgalį dirbome, bendravome, rengėme susirinkimus. Buvo nuspręsta vyresniuosius (moksleivius – ELTA) išleisti mokytis nuotoliniu būdu. Jie gavo užduotis visai savaitei, kad galėtų mokytis. O mūsų mokytojai ramiai namuose dirba, ruošiasi grįžimui po streiko“, – dėstė J. Gabiūnaitė.
Vilniaus Žvėryno gimnazijoje ugdymo procesas buvo sustabdytas, šioje mokykloje streikuoja 53 darbuotojai.
„Streikuoja ne tik profesinės sąjungos nariai, ne tik mokytojai – yra streikuojančių ir švietimo pagalbos specialistų, ir ne profesinės sąjungos narių. Kitaip sakant, dirba tik trys mokytojai ir keli švietimo pagalbos specialistai. Mokykla tuščia, ugdymo procesas sustabdytas“, – Eltai teigė LŠDPS Žvėryno gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė Odeta Jonykienė.
„Kadangi streikas neterminuotas, mes negalime atsakyti į klausimą, kiek tai truks. Kiekvieną dieną pateiksime skaičius, kiek yra streikuojančių, ir administracija priims sprendimą, ką toliau daryti. Kol kas mes nežadame sustoti, bet labai tikimės, kad įvyks derybos, profesinė sąjunga susitiks su premjeru ir susitarsime. Juk streikas yra kraštutinė priemonė. Mes streikuojame ne dėl įdomumo, ne dėl žaidimo, o todėl, kad šiuo metu yra tokia situacija, kai reikia laikytis susitikimų, susitarimų. O kaip išprašyti to susitarimo?“ – pridūrė ji.
Tuo metu LŠDPS Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro (VPVPMC) profsąjungos pirmininkė Renata Dovgialo tikino, kad daugiau švietimo įstaigos darbuotojų prie streiko prisijungs antradienį, mat pirmadienį buvo numatytas Tolerancijos dienos minėjimui skirtas renginys.
„Mūsų darbuotojų yra 157. Šiuo metu profesinėje organizacijoje yra 87 nariai, iš jų 50 streikuoja, bet nuo rytojaus prisijungs dar keli nariai, apie 10, nes mes turime tam tikrų atsakomybių ir negalime visiškai išeiti iš darbo. Žodžiu, kažkas prisijungs dabar, kažkas – vėliau“, – Eltai teigė R. Dovgialo.
„Yra toks renginukas, suplanuotas iš anksto, kuriam buvo labai ruoštasi. Mes niekaip negalėjome jo nukelti ir nusprendėme, kad kai kurie nariai, darbuotojai, lieka ir vis tiek praveda tą renginį tiems, kurie čia yra. Aišku, jų labai mažai, nes pačiame gimnazijos ugdymo procese iš visų mokytojų dirba tik visas trečias aukštas – tik trys kabinetukai. Ir tai pamokos labai sutrumpintos, sudėtas specialus tvarkaraštis. Man atrodo, po trijų pamokų čia apskritai nieko nebebus“, – pabrėžė ji.
Mokyklų bendruomenių reakcijos – įvairios
Tiesa, R. Dovgialo pripažįsta, kad VPVPMC bendruomenė įvairiai reagavo į dalies darbuotojų sprendimą streikuoti. Pasak jos, šioje situacijoje sunku komunikuoti su bendruomene, mat švietimo įstaigos vadovybė streiko klausimu stinga komunikacijos.
„Bendruomenė reaguoja įvairiai. Patys profesinės organizacijos nariai palaiko, tik dėl tam tikrų priežasčių ne visi prisijungia. Tas teigiamas požiūris ir solidarumas tikrai jaučiasi tarp narių, bet ne visoje bendruomenėje. Tai įvairiai“, – dėstė ji.
„Nuraminti bendruomenę dabar labai sudėtinga, nes pati, kaip pirmininkė, neturiu tokios didelės galios komunikuoti su visa bendruomene. Aš bandau komunikuoti tik per profesinės organizacijos narius. Kol kas iš vadovybės šiuo klausimu labai mažai komunikacijos, todėl likusi bendruomenė yra nežinioje. Nežino, kaip elgtis, nežino, ką daryti, nes nėra jokios informacijos. Profesinė organizacija stengiasi organizuoti, o ketvirtadienį teikė raštus ugdymo proceso pavaduotojams, kuriuos mes siuntėme per TAMO tėvams. Bet ir to neužtenka. Kai kurie mokytojai, kurie lieka, nežino, ką jiems daryti, nes jų niekas neinformavo.
Stengiuosi palaikyti, kiek dabar turiu laiko. Pirmadienį parašiau mokytojams, būtent savo skyriaus mokytojams, kad ugdymo procesas vyksta. Kas nestreikuojate, stenkitės palaikyti mokinius žinioje. Tvarkaraščiai tokie patys. Aišku, tikiuosi, kad mūsų tikslas bus greitai pasiektas ir mes vėl grįšime prie savo darbų“, – pridūrė R. Dovgialo.
Vilniaus Baltupių progimnazijoje dirbanti J. Gabiūnaitė tikino, kad mokyklos bendruomenė palaiko streikuojančius darbuotojus.
„Kiek aš gavau iš savo auklėtinių tėvų, tai taip, palaiko. Jokių piktų komentarų ar kažko negavau. Mes labai organizuotai streikavome prieš trejus metus. Tai mūsų bendruomenė... Aš tai vadinu demokratijos pasiekimu, kad mes galime streikuoti. Ir, aišku, deja, streiko visos problemos kliūva mūsų mokyklos administracijai, bet ne ministerijai. Mes labai norėtume, kad tie nepatogumai tektų ministerijai. Tai mano vaikai, auklėtiniai ir mokinukai šiaip pajuokavo: „Mokytoja, mes galime eiti streikuoti su jumis į ministeriją.“ Tai, nežinau, būtų tikriausiai veiksmingiau“, – teigė ji.
Panašiai į sprendimą streikuoti reagavo ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos bendruomenė.
„Matote, mes streikuojame jau trečią kartą, ir prieš tai praktiškai vieningai streikavome. Tai šį kartą streikuojančių dar daugiau. Anksčiau visas ugdymo procesas nebuvo nutrauktas. Tai yra pirmas kartas. Bet, sakykime, mes esame pakankamai sąmoningi, rodome pavyzdį vaikams ir kviečiame visus mokėti pastovėti už save“, – sakė O. Jonykienė.
„Iš praėjusio streiko turime pavyzdžių, kai moksleiviai ir tėvai ateidavo į streiką. Kai vyko streikas, mano auklėtinė net į sceną lipo. Ir šiuo metu aš turiu vyresniųjų vaikų. Vaikai klausia mokytojos: „Duokite žinutę, kada reikės ateiti, kada prisidėti prie mitingo, kada jums padėti.“ Aišku, visko yra. Aš negaliu teigti, kad šimtu procentų, bet vyresnieji jau yra pakankamai sąmoningi, girdi ir mato“, – pridūrė ji.
A. Navickas ragina Vyriausybę nevilkinti derybų
Kaip skelbta, ŠMSM teigia suprantanti streiką pradėjusios LŠDPS lūkestį dėl didesnių algų mokytojams, tačiau pabrėžia – resursų kitų metų valstybės biudžete tam nėra.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė sako gerbianti tokį dalies pedagogų sprendimą, bet ragina problemas spręsti dialogo būdu, o ne drastiškomis priemonėmis.
Savo ruožtu LŠDPS pirmininkas A. Navickas ragina Vyriausybę nevilkinti derybų ir ieškoti bendro sutarimo.
„Tai čia turbūt priklauso nuo politikų požiūrio. Jeigu jie nori girdėti, jeigu jie tik sako, kad anksčiau nežinojo, jog mokytojai nepritars tokiam sprendimui, kuris neatitinka jų duotų įsipareigojimų, tai dabar jie turbūt aiškiai išgirdo, kad mokytojai yra pilietiški ir reaguoja į valdžios sprendimus. Manau, kad tas signalas labai aiškus, ir tikimės, kad jie išgirs šiandien ir galbūt jau rytoj imsis sprendimų, nes, jeigu rūpi vaikai, juk kiekviena diena yra svarbi, kad ugdymo procesas vyktų. Tad ragintume jų nevilkinti tų derybų ir greičiau susitarti“, – Eltai teigė A. Navickas.
Premjero žodžiai apie saiką paaštrino situaciją
Reaguodamas į penktadienį premjero Mindaugo Sinkevičiaus išsakytus raginimus „turėti saiką“, A. Navickas tikina, kad pastarieji žodžiai tik paaštrino situaciją.
„Turbūt ir ministrės norėjimas apeiti profesines sąjungas, ypač nepatogias profesines sąjungas, ir girdėti tik patogias, kurios pritaria, buvo pirmas toks žingsnis neteisinga kryptimi. O premjeras turbūt tai dar labiau paaštrino, kalbėdamas apie saiką, kai patys nevykdo įsipareigojimų. Tai turbūt labai užgauna. Bent jau turbūt reikėjo patylėti, tada galbūt būtų buvę protingiau. Bet politikai dažnai linkę mums padėti ir telkti bendruomenę savo tokiu neatsakingu požiūriu“, – sakė jis.
Antrindama J. Gabiūnaitė pabrėžė, kad ministro pirmininko teiginiai konsolidavo švietimo darbuotojus.
„Šitoje situacijoje, kadangi mes dalyvaujame ministerijoje vykstančiose derybose nuo pat kalendorinių metų pradžios, visą laiką buvo kalbama apie saugumą ir taip toliau. Ir dėl biudžeto, nors buvo ir viceministras kartu su mumis, visą laiką sakydavo: „Palaukit, dar nėra aišku, dar nėra aišku.“ Ir kai jau ateina ta paskutinė diena, kai tau nieko nepažada, bet sako: „Jūs nestreikuokit“.
Premjero žodžiai apie saiką labai, labai žmones, kaip sakant, sukonsolidavo: šiaip mes jums nieko neduosime, bet jūs nestreikuokite. (...) Man labai liūdna, kad bando sukiršinti visuomenę. Tas liūdesys yra dėl to, kad bando sukiršinti visuomenę, nuteikti mokytojus prieš visus, neva mes ir taip labai daug visko gauname“, – tikino Vilniaus Baltupių progimnazijos profsąjungos pirmininkė.
Vilniaus Žvėryno gimnazijos profsąjungos pirmininkė dėstė, kad Vyriausybės atstovų pasisakymai – liūdina.
„Mane liūdina tai, kad pati ministrė, kuri turėtų pastovėti už mokytojus ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti, ištransliuoja žinutę: „Aš nesuprantu, kuo mokytojai nepatenkinti.“ Arba žmogus, kuris pats nėra pavyzdys savo darbais, net ir moksliniu darbu, sako: „Reikia turėti saiką.“ Žinoma, reikia turėti saiką, bet šiuo atveju ne čia tas saikas matuojamas.
Čia yra žodžio laikymasis, susitarimų laikymasis. Kaip aš galiu prašyti, kad vaikas laikytųsi susitarimų, jeigu jis mato labai aiškų pavyzdį iš aukščiau? Nereikia laikytis susitarimų. Gal tie mokytojai užsimirš ir dirbs, kaip dirbo, ir toliau. Taip, mokytojas kantrus, bet riba yra“, – sakė O. Jonykienė.







