„Mes galime susėsti prie stalo, mes galime kitom priemonėm sėsti ir ieškoti, derėtis, tačiau streikas dabar tikrai yra tokia kraštutinė priemonė, kuri pagal mūsų derybas, kurios dabar vyksta, tikrai neturėtų būti“, – LRT radijui pirmadienį teigė R. Popovienė.
„Daugiau negu pusė milijardo eurų per du metus yra skirta darbo užmokesčiui ir tai yra valstybės galimybės, ką gali valstybė skirti šiandien pedagogams didinti darbo užmokestį“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbė ELTA, neradus sutarimo dėl mokytojų algų, LŠDPS pirmadienį pradėjo neterminuotą streiką. Ryto duomenimis prie jo prisijungė 222 švietimo įstaigos.
Susiję straipsniai
Pasak švietimo profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko, pedagogai tikisi, kad Vyriausybė reaguos ir greitai imsis spręsti mokytojų darbo užmokesčio klausimų.
LŠDPS reikalauja bent 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. Pasak A. Navicko, kitų reikalavimų profesinė sąjunga nekelia.
Tiesa, su profsąjunga ketvirtadienį susitikusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė teigė, jog nepavyks įgyvendinti jų keliamo lūkesčio dėl didesnio pedagogų darbo užmokesčio augimo.
Kaip skelbta, Vyriausybė yra numačiusi 7,56 proc. pedagogų darbo užmokesčio didėjimą. Iš viso mokytojų darbo užmokesčiui 2027 metais numatyti 240,5 mln. eurų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį teigė nematantis galimybių rasti kompromisą su streiką planuojančia profesine sąjunga. Anot Vyriausybės vadovo, valstybės finansinės galimybės neleidžia skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams didinti.
ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.



