Ukrainiečių pamoka Lietuvai: kas padeda išsaugoti bendrystę, kai krizė užsitęsia?

Britų taryba Lietuvoje
Sekite Lrytas Google
Ištikus krizei žmonės linkę skubiai susitelkti. Nepažįstamieji tampa pagalbininkais, kaimynai ima rūpintis vieni kitais. Tačiau užsitęsusi krizė išbando net stipriausius ryšius. Ukrainiečių patirtis rodo, kokį išbandymą patiria žmonių santykiai, kai nežinia užsitęsia mėnesius ar metus, ir ko iš to galime pasimokyti Lietuvoje.
Ukraina-Lietuva.
Daugiau nuotraukų (2)
„Krizės pradžioje žmonės dažnai susitelkia savaime, tačiau ilgainiui išlaikyti bendrystę reikia vis daugiau pastangų. Kai sunkumai užsitęsia, natūraliai kyla įtampų, atsiranda nesutarimų. Todėl ypač svarbu puoselėti tarpusavio ryšius ir mokytis išgirsti vieniems kitus“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ukrainos centro vadovė Erika Vaiginienė.
Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriame pasirengimui galimoms grėsmėms. Mokomės pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis ir žinoti, kaip elgtis pavojaus atveju. Tačiau ar tiek pat galvojame apie žmones, su kuriais turėtume veikti kartu, jei sunkumai užsitęstų?
Pasirengimas krizei prasideda nuo kaimynų pažinimo
Vienas iš visuomenės atsparumo išteklių yra socialinis kapitalas – tarpusavio pasitikėjimas ir ryšiai, leidžiantys žmonėms bendradarbiauti. Jo reikšmė išryškėja sutrikus įprastoms sistemoms, kai pagalbos gali prireikti iš šalia esančių žmonių.
E. Vaiginienė atkreipia dėmesį į praktinę ukrainiečių patirties pamoką: svarbu iš anksto apgalvoti, kaip bendruomenės nariai galės keistis informacija.
„Ukrainiečių patirtis rodo, kad kritinėje situacijoje labai svarbu turėti keletą komunikavimo ir informacijos dalijimosi kanalų bendruomenėje – šeimoje, kaimynystėje, draugų rate. Jei kuris nors kanalas dėl techninių problemų neveikia, galima naudotis kitu“, – aiškina ji.
Todėl pasirengimas gali prasidėti nuo paprasto pokalbio su kaimynais: kaip susisieksime, jeigu neveiks telefonai ar internetas? Ar žinosime, kam šalia mūsų gali prireikti pagalbos?
Kai bendruomenė tampa atrama
Ryšiai su kitais žmonėmis ne mažiau svarbūs ir tiems, kurie, pasitraukę iš karo zonos, mėgina susikurti gyvenimą naujoje šalyje.
Į Lietuvą atvykusiems žmonėms teko kurti naują kasdienybę nežinant, kada galės sugrįžti namo. Svarbia susitikimų ir bendrystės vieta tapo 2022 m. Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įkurtas VDU Ukrainos centras. Čia ukrainiečiai gali puoselėti savo kultūrą, dalyvauti edukacinėse ir kūrybinėse veiklose, sulaukti palaikymo ir užmegzti naujus ryšius su Lietuvoje gyvenančiais žmonėmis.
Pasak centro vadovės E. Vaiginienės, saugesnėje aplinkoje keičiasi ir žmonių santykiai: centre sutinkamos moterys mezga naujas pažintis ir padeda viena kitai, nors anksčiau galėjo būti visai nepažįstamos.
Paklausta, kas padeda žmonėms susigrąžinti stabilumo jausmą, E. Vaiginienė pirmiausia įvardija galimybę jaustis reikalingam.
„Būtina išlaikyti kasdienę rutiną, o jei jos nebuvo – susikurti. Taip pat svarbu jaustis reikalingam, rūpintis kitais. Galima rūpintis artimaisiais, draugais ar gyvūnais – tai irgi sukuria tam tikrą rutiną“, – sako ji.
VDU Ukrainos centre organizuojami susitikimai ir kūrybiniai užsiėmimai suteikia progą bendrauti su panašią patirtį išgyvenusiais žmonėmis. Reguliarūs susitikimai taip pat padeda pastebėti žmones, kurie užsisklendžia ir patys nesikreipia pagalbos.
„Žmonės yra labai skirtingi: vieni aktyviai bendrauja, kiti, priešingai, užsiveria. Galimybė susitikti, būti savo bendruomenėje veikia ir kaip stebėsenos sistema, nes tuomet galima pastebėti žmogų, kuris galbūt yra paniręs į depresiją ir nebegali pasirūpinti savimi ar savo vaikais“, – pasakoja E. Vaiginienė.
Pasitikėjimas kuriamas dar prieš jo prireikiant
Stiprinti visuomenių ryšius siekia ir Britų taryba Lietuvoje, kurios misija – žmonių tarpusavio supratimas bei pasitikėjimas. Organizacija, bendradarbiaudama su VDU Ukrainos centru, įgyvendino iniciatyvą „Unity Paths“, skirtą Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių ir vietos gyventojų suartėjimui. Jos metu lietuvių ir ukrainiečių vaikai dalyvavo bendrose stovyklose, o jaunimas susitiko diskusijose ir profesinio orientavimo veiklose.
Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskė pabrėžia, kad pasitikėjimo stiprinimas yra ilgalaikis darbas, kurio rezultatų svarba gali išryškėti gerokai vėliau.
„Krizė gali suvienyti žmones, tačiau sunku tikėtis, kad vien bendras pavojus sukurs ilgalaikį pasitikėjimą. Jis atsiranda gerokai anksčiau – kai turime progų pažinti vieni kitus ir atrasti tai, kas mus sieja. Būtent todėl Britų tarybos veikloje toks svarbus vaidmuo tenka kultūrai ir švietimui. Per bendras veiklas žmonės, kurie galbūt niekada nebūtų susitikę, tampa pažįstamais, o ilgainiui – tais, kuriais galima pasikliauti. Norėtųsi, kad kiekvienas pagalvotume, kiek žmonių pažįstame už savo įprasto rato ribų. Galbūt verta jau šiandien įsitraukti į vietos bendruomenės veiklą? Ryšius, kurių gali prireikti įtemptu metu, turime pradėti kurti jau dabar“, – akcentuoja O. M. Vyšniauskė.
Šį kvietimą papildo ir Ukrainos centro vadovės E. Vaiginienės mintis, gimusi iš kasdienio bendravimo su karą patyrusiais žmonėmis. Paklausta, kokią svarbiausią pamoką norėtų perduoti Lietuvos žmonėms, ji sako:
„Kurkite gyvenimą ir gyvenkite ten, kur esate tą akimirką, nes gali tekti ilgai laukti geresnių laikų.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.