Vilniaus rajono Riešės gimnazijos filosofijos ir etikos mokytojas Dinas Tertelis teigė, kad jį nustebino ministrės atsakymas, jog dėl kitų įsipareigojimų ji turi vykti į Briuselį, o susitikimas su premjeru numatytas tik kitą savaitę.
„Kai kitose valstybėse nutinka kas nors tikrai svarbaus, valstybių vadovai atšaukia savo vizitus, viduryje vizito grįžta į šalį ir sprendžia tuo metu aktualiausią problemą. Akivaizdu, kad tada gaunasi, jog ministrei ir premjerui kiti įsipareigojimai atrodo svarbesni negu šiuo metu realiai sutvarkytas mokymo procesas“, – žurnalistams sakė jis.
Pasak D. Tertelio, į susitikimą jis dėjo didesnių vilčių, o labiausiai neramina tai, kad sprendimai nukeliami į kitą savaitę.
R. Popovienė kviečia toliau derėtis, nors akcentuoja, kad papildomų finansų nėra: nieko žadėti negaliu
„Aš tikrai nenorėčiau streikuoti kitą savaitę, bet grįšiu, jeigu reikės“, – teigė mokytojas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į pedagogų darbo krūvius ir teigė, kad viešai minimas vidutinis mokytojų atlyginimas neatskleidžia, kiek iš tiesų dirbama. Pasak jo, maždaug 1,9 tūkst. eurų atlyginimas gali būti mokamas už 1,4–1,5 etato. D. Tertelio teigimu, norint tokį krūvį palyginti su įprastu biuro darbu, tai prilygtų maždaug 56–60 darbo valandų per savaitę.
Vilniaus Balsių progimnazijos anglų kalbos mokytoja Karina Auksutytė sakė, kad jai svarbiausia ne pats atlyginimų didinimas, o valdžios duotų pažadų laikymasis.
„Aš labiau agituoju dėl to pažado, nes kaip jauna mokytoja matau, kad svarbu pažadų laikytis. Ir jeigu jie jų nesilaikys, tai kodėl turime mes laikytis? Tai man labai svarbus tas pažado išlaikymas, pavyzdys jaunai mokytojų kartai, kuri ateina, nes tokiame burbule, koks dabar yra, aš nenoriu būti, nenoriu stebėtis“, – kalbėjo ji.
Susiję straipsniai
Mokytoja susiklosčiusią situaciją palygino su kvadratu ir burbulu. Pasak jos, kvadrato kampuose būtų skirtingos visuomenės grupės – mokytojai, dėstytojai, gydytojai, valdžios institucijų ir privataus sektoriaus atstovai, o burbule nebelieka aiškumo, kur dingsta duoti pažadai.
„Burbule viskas neaišku: čia nėra kampų, neaišku, kur dingsta visa tai, kas yra žadama. Viskas tiesiog kažkur į dugną nukeliauja ir, ta prasme, nėra jokio aiškumo“, – aiškino K. Auksutytė.
Paklausta, ar ją tenkintų susitarimo ir atlyginimų skaičiavimo tvarkos peržiūra, pedagogė pakartojo, kad svarbiausia yra nuoseklus ministerijos ir valdžios įsipareigojimų vykdymas.
„O ten – skaičiavimas, tai čia jau palikime tiems, kurie moka skaičiuoti“, – sakė ji.
Vilniaus Balsių progimnazijos anglų kalbos mokytoja Asta Antulienė taip pat pabrėžė, kad neįvykdyti susitarimai mažina pasitikėjimą valdžia. Jos teigimu, jeigu institucijos iš anksto būtų paaiškinusios, kad dėl valstybės finansinės padėties negalės įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų, galbūt streiko būtų pavykę išvengti.
„Politika yra slidus reikalas: kai žadama viena, imama kita ir operuojama įvairiomis kitomis sąlygomis“, – sakė ji.
Mokytoja aiškino, kad nors susitikimų ir komunikacijos tarp profesinių sąjungų bei ministerijos netrūko, galėjo pritrūkti tarpusavio susikalbėjimo pačioje ministerijoje.
„Norėtųsi tų žodžių: bandome taisyti visi kartu – mes, mokytojai, ir jūs, valdžios atstovai“, – kalbėjo A. Antulienė.
Ji taip pat pasakojo, kad mokyklos bendruomenė tėvams siuntė paaiškinimus apie streiką, su jais kalbėjosi. Pasak pedagogės, dalis tėvų mokytojus palaiko, nes supranta, kad jų gerovė susijusi ir su vaikų gerove, tačiau yra ir nepritariančiųjų.
„Vieni labai palaiko, nes supranta, kad nuo mokytojo gerovės priklauso ir jų vaikų gerovė. Kiti, be abejo, tyliai nesutinka, nes visada mano, kad mokytojas galėtų dirbti kasininku, o kasininkas galėtų dirbti mokytoju. Nenuvertinu nė vienos profesijos, bet tiesiog yra įvairių nuomonių ir visos šiuo atveju turbūt yra teisingos“, – sakė ji.
Trečiadienį streikuojantys mokytojai Nemenčinės Gedimino gimnazijoje susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre R. Popoviene. Susitikime pedagogai išsakė savo lūkesčius dėl atlyginimų, anksčiau duotų įsipareigojimų vykdymo ir galimybių užbaigti streiką. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

T. Bauro nuotr.
Streikuojantys mokytojai valdžiai kėlė reikalavimus
Su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene trečiadienį Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijoje susitikę streikuojantys mokytojai ragino valdžią laikytis anksčiau duotų įsipareigojimų, aiškiai susitarti dėl atlyginimų skaičiavimo ir ieškoti papildomų lėšų švietimo sistemoje. Pedagogai teigė norintys grįžti į klases, tačiau tam tikisi konkrečių sprendimų.
„Aš labai norėčiau išgirsti jūsų moralinę atsakomybę, kad šitie pažadai, kurie nebuvo ištesėti 2009-aisiais, 2018 metais, nėra garantijos, kad jie bus ištesėti ir šiandien. Jūsų moralinė atsakomybė. Kaip jūs prisiminsite šitą visą salę?“ – į ministrę kreipėsi muzikos mokytojas Gintaras.
Kitas susitikime dalyvavęs pedagogas priminė, kad mokyklose mokiniai ir mokytojai susitaria dėl taisyklių bei atsakomybės už jų nesilaikymą, todėl tokių pačių standartų, jo teigimu, reikėtų laikytis ir valdžiai.
„Jeigu jūs, Vyriausybė, nesilaikote susitarimų, tai, man atrodo, geriausias dalykas, kaip mokytojas, ką aš galiu padaryti, yra ateiti ir parodyti, kad visgi, jeigu susitarimų nesilaikome, tada yra ta pati atsakomybė jums. Ir dėl to mes čia ir esame. Čia yra pagarba sau, savo darbui ir mokytojo vardui“, – kalbėjo pedagogas.
Kelia klausimų atlyginimų skaičiavimas
Didelė dalis diskusijos buvo skirta mokytojų atlyginimų didinimui ir jų skaičiavimo metodikai. Pedagogai pabrėžė, kad viešai pateikiamas vidutinis darbo užmokestis neatspindi, kiek mokytojai uždirba dirbdami vienu etatu, nes dėl darbuotojų trūkumo dalis jų dirba didesniu krūviu.
„Aš dirbu pusantro etato, dėl to aš ir keliu tą bendrą skaičių. Jeigu dirbčiau trimis etatais, suprantate, kad dar labiau kelčiau skaičių. Tai čia jau yra absurdas šitoje vietoje“, – sakė vienas iš mokytojų.
Pedagogai taip pat priminė valdžios įsipareigojimą artėti prie atlyginimų, siekiančių 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Jų vertinimu, numatomas didinimas šio tikslo nepadeda pasiekti.
Mokytojams klausimų kilo ir dėl to, kokią atlyginimų augimo dalį sudarys pareiginės algos koeficiento didinimas, o kokią – priemokos už papildomus darbus ar sudėtingesnes darbo sąlygas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius mokytojams aiškino, kad iš numatomo atlyginimų augimo apie 7,1 proc. sudarytų pareiginės algos koeficiento didinimas, o likusi dalis būtų skiriama priemokoms.
„Dar likusi 0,4 procento dalis bus skiriama priemokoms už darbų sudėtingumą, kai koeficientas didinamas iki 25 proc., už pavaduojamus kitus mokytojus ir metų gale mokamus priedus už darbo rezultatus“, – sakė viceministras.
Pedagogai atkreipė dėmesį, kad priemokų dalis priklausys nuo konkrečių darbo aplinkybių, todėl ne visi mokytojai ją gaus. R. Popovienė pripažino, kad mokytojas, kurio klasėje nėra specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ar užsieniečių vaikų, šios priemokų dalies gali nesulaukti.
„Taip, jūs teisi. Jeigu klasėje nėra nei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, nei užsieniečių ar migrantų vaikų, ir nėra kitų sudėtingų atvejų, ši dalis jums ir nebus skaičiuojama“, – teigė ministrė, pridurdama, kad dėl atlyginimų skaičiavimo metodikos reikėtų tartis iš naujo.

T. Bauro nuotr.
Kviečia ieškoti lėšų švietimo sistemoje
Mokytojai taip pat ragino ministeriją ieškoti galimybių sutaupyti švietimo sistemos viduje – peržiūrėti vykdomas programas, seminarams ir kitoms veikloms skiriamas lėšas, atlikti auditą.
„Gal yra kažkokių nereikalingų programų? Gal yra kažkokie seminarai? Gal dar kažkur turime pasidaryti auditą? Pasižiūrėkite, ko galima šiuo metu atsisakyti ir vis dėlto rasti tą sprendimą, kad mes galėtume oriai dirbti“, – kalbėjo viena iš pradinių klasių mokytojų.
Ji teigė suprantanti, kad valstybei rasti papildomų lėšų nėra paprasta, tačiau ragino ieškoti alternatyvų. Mokytoja taip pat pabrėžė, kad pedagogai nori kuo greičiau grįžti į ugdymo procesą.
„Mes kiekvieną mielą dieną norime grįžti į klases, mokyti vaikus, norime juos auginti taip, kad jie būtų mąstantys ir augantys“, – sakė ji.
Kita susitikime dalyvavusi pedagogė atkreipė dėmesį ir į mokytojų emocinę savijautą bei finansinį saugumą.
„Mes labai daug kalbame apie vaiko emocinę sveikatą. Labai daug kursų ir mokymų yra, ir mes visą laiką turime apie tai žinoti bei rūpintis. Bet niekas, niekas nekalba apie mokytojo emocinę sveikatą. Ir kaip galima duoti kažką jaunam žmogui, jeigu tu pats kartais neturi jėgų?“ – klausė ji.
Tikisi susitarimo kitą savaitę
Vienas iš mokytojų R. Popovienės klausė, kokius konkrečius pasiūlymus ji galėtų pateikti, kad streikas būtų baigtas.

T. Bauro nuotr.
„Kai žmonės streikuoja, nieko gero nėra nei patiems streikuojantiems, nei pačiai sistemai. Taigi mano klausimas yra toks: ką, ministre, siūlote, ką dedate ant stalo, paprastai sakant, kad žmonės baigtų streiką, kad mes susitartume?“ – klausė pedagogas.
R. Popovienė papildomo finansavimo pažadėti negalėjo, tačiau ragino tęsti derybas. Ji nurodė, kad 2027 metų biudžete mokytojų darbo užmokesčiui numatyta 245 mln. eurų, o atlyginimų fondas turėtų augti 7,56 proc. Ministrė taip pat teigė, kad kitą savaitę profesinių sąjungų atstovai turėtų būti pakviesti susitikti su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi.
Viena iš susitikime dalyvavusių mokytojų teigė tikinti, kad šis susitikimas padės užbaigti streiką, tačiau įspėjo, kad nesulaukus susitarimo pedagogai protestą tęs.
„Tik tikiuosi, kad kita savaitė užbaigs streiką, nes noriu patikinti, kad kitu atveju mes tikrai stovėsime, kol galėsime. Stovėsime ilgai“, – sakė ji.
Kaip skelbė ELTA, neradus sutarimo dėl mokytojų algų, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį pradėjo neterminuotą streiką.
Pirmąją streiko dieną prie jo prisijungė daugiau kaip 220 švietimo įstaigų.
LŠDPS reikalauja bent 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. Pasak Andriaus Navicko, kitų reikalavimų profesinė sąjunga nekelia.
Vyriausybė yra numačiusi 7,56 proc. pedagogų darbo užmokesčio didėjimą. Iš viso mokytojų darbo užmokesčiui 2027 metais numatyti 240,5 mln. eurų.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad valdžios institucijos privalo išklausyti mokytojus. Kartu jis pabrėžė, kad galimi sprendimai dėl profesinės sąjungos keliamų reikalavimų turi būti priimami įvertinus valstybės finansines galimybes ir nedidinant valstybės biudžeto deficito.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį teigė nematantis galimybių rasti kompromisą su streiką planuojančia profesine sąjunga. Anot Vyriausybės vadovo, valstybės finansinės galimybės neleidžia skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams didinti.
ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.













