Pereiti į turinį

Pedagogo profesiją prilygino klounui: dažnai tampa lyg viską sugerianti kempinė

Pirmadienio (lapkričio 16 d.) rytą visoje šalyje mokytojai pradėjo neterminuotą streiką. Pedagogai Vyriausybės reikalauja bent 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. Dažnam pedagogui pagrindine priežastimi pasitraukti iš profesijos tampa ne tik darbo užmokestis, bet ir per didelis krūvis, spaudimas ir emocinis saugumas.
„Švietimo kodo klasės“ iniciatore Greta Ališauskaite-Bagušauskiene ir Kauno „Saulės“ gimnazijos vadove Sonata Drazdavičiene. Laidos vedėja Silvija Paukštė.
Daugiau nuotraukų (2)
Apie mokytojų perdegimą, tėvų spaudimą, emocinį saugumą ir mentorystės svarbą – laidoje „Kas naujo švietime“ su „Švietimo kodo klasės“ iniciatore Greta Ališauskaite-Bagušauskiene ir Kauno „Saulės“ gimnazijos vadove Sonata Drazdavičiene.
Besikeičiantis mokytojų vaidmuo
Šiandien mokytojų rolė ir įsivaizdavimas yra gerokai pasikeitęs. Jis nebėra tik žinių perteikėjas. S. Drazdavičienė neslepia, kad mokytojai į klases žengia laisvesni ir turėdami tikslą.

„Noriu išeiti iš mokyklos“: jaunų mokytojų laiškai atskleidė nerimą keliančią realybę

„Mokytojas laisvas rinktis vadovėlį, kitą mokymosi medžiagą, skaitmeninį turinį, metodus ir čia atsiranda vienas esminis klausimas, kaip nesuklysti, ar teisingai pasirinkau“, – klausimą kėlė pašnekovė.
Stebint švietimo sistemos kelią ir įsigilinant į mokytojų problemas, taip ir gimė projektas „Švietimo kodo klasė“. Projekto iniciatorė G. Ališauskaitė-Bagušauskienė pasidalijo, kad organizuojant forumą „Švietimo kodas“, viena iš kertinių temų buvo emocinė sveikata, psichologinis atsparumas.
„Žmonės nebūtinai ateina žinodami, ką jie nori išgirsti ar pamatyti programoje, bet labai aišku patampa eigoje, kai pamatai, kokie klausimai vyrauja“, – projekto pradžią prisiminė G. Ališauskaitė-Bagušauskienė.
Startavus „Švietimo kodo klasės“ mentorystės programai, geriausiu atsakymu tapo plūstantys mokytojų laiškai, kuriuose jauni specialistai pasidalijo, kad jaučiasi perdegę, nusivylę ir norintys išeiti iš mokyklos.
„Šokiravo pats faktas, koks kiekis mokytojų yra taip besijaučiantys“, – neslėpė ji.
Ar iš mokytojo nereikalaujama per daug?
Šiuolaikinio mokytojo paveikslas dažnai tapomas kur kas plačiau. Jis turi būti geras pedagogas, psichologas, mokėti elgtis su vaikais, kurie gali turėti specialiųjų poreikių. S. Drazdavičienė nesutinka, kad iš mokytojų yra reikalauja per daug ir ragina atskirti du dalykus – palaikymą ir tikslo turėjimą.
„Mano, kaip mentoriaus, tikslas yra parodyti mokyklos žavesį, ką gali sukurti ir surasti“, – teigė ji.
Pasak jos, mokytojas iš dalies yra duotybė, o dalyko žinojimas nėra jo išmokymas ar būdas, kaip prieiti prie vaiko. Todėl ji akcentuoja pasitikėjimą darbuotoju ir leisti jam bandyti bei būti šalia.
„Iš mano pusės turi būti santykis toks, kad manęs nebijotų“, – pridūrė ji.
S. Drazdavičienė neslepia, kad jaunosios kartos mokytojai ateina su kitokiu požiūriu į mokymo sistemą. Jiems yra lengviau atliepti tai, ko nori vaikai iš mokytojo. Tuo tarpu vyresnės kartos mokytojui reikia įdėti daugiau pastangų ir atrasti būdus, kaip prieiti prie vaiko.
„Vaikai labai myli jaunus mokytojus“, – pridūrė ji.
Vaikams ne tik smagiau bendrauti su tokiu mokytoju, bet ir patiems pedagogams lengviau prieiti prie mokinių. Tačiau dažnai jauni specialistai ateities mokyklose nemato, o S. Drazdavičienė išėjimo priežasčių nesieja su vyresnės kartos pedagogais.
Į Kauno „Saulės“ gimnaziją atėjusiems naujiems mokytojams priskiriamas mentorius. Ne tam, kad mokytų, o tam, kad patartų ir padėtų išgyventi metus mokykloje bei suprasti, kuo gyvena mokyklos bendruomenė. Gimnazijoje taip pat taikoma praktika, kuomet kiti pedagogai kviečia kolegas į savo pamokas, kuriose galbūt išgirsi naują metodą ar bendravimo būdą.
„Reikia mokytis vieniems iš kitų“, – ragino ji.
Mokytojų emocinė sveikata
Negalima paneigti fakto, kad emocine prasme mokytojo darbas tikrai nėra lengvas nei jauniems, nei vyresniems specialistams. Todėl S. Drazdavičienė neslepia, kad apie tai kalbame nepakankamai, nes mokytojas visą laiką yra įtampoje, o ugdymo įstaiga tokia vieta, kurioje komfortabiliai jaustis negali.
 Kauno „Saulės“ gimnazijos vadove Sonata Drazdavičiene.<br> Lrytas nuotr. Daugiau nuotraukų (2)
 Kauno „Saulės“ gimnazijos vadove Sonata Drazdavičiene.
 Lrytas nuotr.
„Tu esi tarp daugybės žmonių, kurie ateina su skirtingomis nuotaikomis, ateina iš įvairių šeimų ir ne kiekvienas atsineša džiaugsmą ir laimę. Lygiai taip pat ir mokytojas ateina su savo nuotaikomis ir emocijomis“, – teigė ji.
Iš vadovo pusės pažvelgusi S. Drazdavičienė pridūrė, kad pagrindinis darbo uždavinys apsaugoti mokytoją mokykloje.
„Mokytojas dabar gali būti nufilmuotas, nufotografuotas ar išprovokuotas pasakyti tam tikrus dalykus“, – kasdienybės iššūkius įvardijo ji.
Ji pasidalijo, kad vakarais sulaukia piktų tėvų laiškų, nors dažnu atveju tai yra ne mokyklos problema, tačiau visas blogas emocijas turi sugerti ugdymo įstaigos bendruomenė.
G. Ališauskaitė-Bagušauskienė pasidalijo, kokių pasakojimų išgirdo iš mokytojų. Daugelis žmonių pripažino, kad mokyklos aplinkoje neturi, su kuo pasitarti. Ji pasidžiaugė Kauno „Saulės“ gimnazijoje taikomomis praktikomis ir pridūrė, kad buvo ir tokių mokytojų, kurie vos atėję dirbti liko vieni, be jokios pagalbos.
„Ne ką mažiau svarbus dalykas yra, kad užsimezgė kontaktai, kuriuose gimė bendros iniciatyvos skirtinguose miestuose“, – pasidžiaugė ji.
Mentorystės svarbą akcentavusi G. Ališauskaitė-Bagušauskienė teigė, kad net ir ilgus metus dirbančiam pedagogui reikia lankstumo ir prisitaikymo. Todėl iš mentoriaus galima pasisemti naujų idėjų ar vėl atrasti džiaugsmą dirbant mokytoju, kurio gali sumažėti po didelio krūvio ar naujų reikalavimų.
„Pedagogo profesija galėtų būti prilyginama klounui, nes tu visą laiką esi pozicijoje, kai tave stebi milijonas akių, iš tavęs tikisi, kad sudominsi, pralinksminsi ir visada būsi gerai nusiteikęs“, – pedagogo žodžius prisiminė ji.
Naivu būtų tikėtis, kad mokytojas kiekvieną dieną su neišsenkančia baterija dirbs ilgus metus. S. Drazdavičienė pridūrė, kad mentoriams pirmiausia reikia nebijoti mokyti suaugusių, patarti, neišgąsdinti ir būti šalia. Dažnu atveju mokytojams norisi, kad kažkas juos išklausytų, nes per dieną jie klausosi mokinių ar tėvų.
„Leisti dirbti ir kalbėtis apie tai, kas buvo sunku, ieškoti, ką galime pataisyti ar patobulinti“, – linkėjo ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.