Moliūgų ūkis ne pinigus neša

Moliūgų karaliene vadinama ūkininkė derliaus rūsyje dar neslepia – laukia, kol daržo gėrybes apžiūrės visa giminė ir draugai. Į apžiūrą šalia Ramygalos esančiame ūkyje nuėjęs taip greit iš jos neišeisi, sudomins ir šeimininkės pasakojimas apie šią įvairiausių rūšių daržovę, ne visada gardiems patiekalams tinkančią.

Ėmęsi ūkininkauti Kievinai apie žemės ūkį nieko neišmanė, bet visko sutartinai mokėsi ir nesužlugo. <br>A.Švelnos nuotr.
Ėmęsi ūkininkauti Kievinai apie žemės ūkį nieko neišmanė, bet visko sutartinai mokėsi ir nesužlugo. <br>A.Švelnos nuotr.
Šeimininkė juokavo, kad moliūgais taką link namo išpuošė vyro A.Kievino garbei.<br>A.Švelnos nuotr.
Šeimininkė juokavo, kad moliūgais taką link namo išpuošė vyro A.Kievino garbei.<br>A.Švelnos nuotr.
S.Kievinienė ant lauko krosnelės užritino ant šono pavirtusį moliūgą 'Goliaš'.<br>A.Švelnos nuotr.
S.Kievinienė ant lauko krosnelės užritino ant šono pavirtusį moliūgą 'Goliaš'.<br>A.Švelnos nuotr.
Dekoratyviniai moliūgai nevalgomi, bet jie labai tinka dekoracijoms.<br>A.Švelnos nuotr.
Dekoratyviniai moliūgai nevalgomi, bet jie labai tinka dekoracijoms.<br>A.Švelnos nuotr.
Šiame kalne yra net 28 rūšių moliūgų, vieni labai gardūs, kiti mažiau, treti tinka tik aplinkai puošti.<br>A.Švelnos nuotr.
Šiame kalne yra net 28 rūšių moliūgų, vieni labai gardūs, kiti mažiau, treti tinka tik aplinkai puošti.<br>A.Švelnos nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Gailutė Kudirkienė, panskliautas.lt

Oct 2, 2019, 11:01 AM

Rudenį sveikina moliūgais

Salvina ir Alvydas Kievinai savotiškai švenčia rudenį: sodybos teritoriją išpuošė moliūgais ir laukia, kad žmonės važiuotų tų grožybių žiūrėti.

Moliūgai išdėlioti meniškomis kompozicijomis, krūvomis ir pavieniui, įterpti į rudeninių gėlių darželius, sukrauti į vežimaitį, moliūgais nužymėtas net takas į trobą.

Lauko virtuvės prieigos – lyg maža moliūgų galerija, čia jie sutupdyti į krepšius, pažerti ant žemės, užkelti ant geležinės krosnelės.

Didžioji moliūgų aistruolė yra S.Kievinienė. Apie šias daržoves ji žino absoliučiai viską, mėgsta jas ne tik auginti, bet ir iš jų gaminti įvairiausius patiekalus.

Moliūgų sėklų aliejus, firminis moliūgų keksas, aliejingomis sėklomis pagardinta duona, košė, troškiniai, trintos sriubos, sultys – čia tik maža dalis S.Kievinienės išvardintų patiekalų.

Svečiai čiupinės ir glostys

Rodydama didžiulę daržovių stirtą S.Kievinienė džiaugiasi, kad šiemet moliūgai gerai užderėjo, darže ji išaugino 28 skirtingų rūšių moliūgų, 20 iš jų tinka maistui, kitos dekoratyvios, tik dėl grožio.

Į šiltą rūsį žiemoti moliūgai dar nekeliaus.

„Laukiam giminaičių ir kitų svečių, kai visi pasigrožės šita rudenine karalyste, pačiupinės ir apglostys, kai vienus parduosim, kitus padovanosim, tada, kas liks, pasidėsim sau“, – sako moteris.

Susėdame lauko terasoje, kol šeimininkas bėga virti kavos, S.Kievinienė sako be moliūgų savo laukų nebeįsivaizduojanti.

Moliūgai nėra ūkininkų pragyvenimo šaltinis, pajamos už juos tik simbolinės. Kievinai augina ir pardavinėja braškes ir pomidorus, pastarųjų šiemet šiltnamiuose sunoko net 100 veislių.

Iš minkštimo – vištoms puota

Dabar apie moliūgų naudą sveikatai.

Moteris rodo tamsiai žalių sėklų pilną padėklą. Aliejiniais moliūgais vadinama daržovė sėklas užaugina be luobelės. Pats moliūgas nėra itin skanus, išėmę sėklas minkštimą atiduoda vištoms, tos jį labai mėgsta.

Moliūgais penėtų dedeklių kiaušiniai visai kitokio skonio, daug gardesni ir kvapnesni.

Kol oras nešaltas ir saulėtas, sėklos paliktos lauke prasivėdinti, paskui bus paskleistos ant šildomų grindų, kad labai gerai išdžiūtų. Jei laiku neišdžiovinsi, aliejingos sėklos ims rūgti. Ir tik tada, kai bus sausut sausutėlės, buitiniu presu šeimininkas spaus aliejų.

„O, tas aliejus viskam tinka – ir virti, ir kepti, ir į salotas dėti, net plaukams patepti, kai žvarbiam ore jie šiaušiasi“, – pasakoja ūkininkė.

Kadangi moliūgų plantacija nėra didelė, aliejaus užtenka tik savo reikmėms, na, dar sūnaus ir dukros šeimas tuo gėriu apdalija.

„Vienas daktaras man sakė, kad kiekvienas 40 metų sulaukęs vyras turėtų pilnas kišenes nešiotis moliūgų sėklų, jos labai naudingos prostatai“, – apie sėklų naudą aiškina ji.

Sultys kiek balzganos

Aliejinių moliūgų Kievinai maistui beveik nenaudoja.

„Yra skanesnių rūšių, patiekalus darau iš kitų“, – sako šeimininkė.

Ypatingą skonį turi muskatinis moliūgas, jo vidus oranžinis, kvapnus, toks labai tinka blynams, košėms, o ir laikosi ilgai.

Moliūgai nepakenčia šalčio. Kad juos išlaikytum iki pavasario, reikia sausos patalpos ir bent 10 laipsnių šilumos.

Kartą pabandę kartu su obuoliais spausti ir moliūgų sultis, kitokių jau nebeįsivaizduoja. Obuolių ir moliūgų sultys šiek tiek balzganos, bet puikesnio skonio, saldesnės, švelnesnės, nebėr obuolio rūgštumo.

‘Sampson‘ rūšies moliūgai tinka rauginti, nes jie gerokai kietesni už savo giminaičius.

Japonų veislė ‘Fudzu‘ ūkininkei patinka dėl išvaizdos: vaisius nedidelis, tamsiai žalias ir rauplėtas.

S.Kievinienė nuo lauko krosnelės nukelia pusiau susiplojusį ryškiai oranžinį moliūgą. Tai čekiškasis ‘Goliaš‘, taip pavadintas, matyt, todėl, kad laukuose kėpso lyg lėkštėn įtėkštas mėsos gabalas.

Pakėlusi nediduką ryškiaspalvį sako, jog tai helovininis moliūgas, tik neleista jam užaugti, nuskintas dar mažas. Šios rūšies moliūgai ypatingi tuo, kad kuo didyn auga, tuo viduje didėja ertmė, todėl daržovę patogu išpjaustyti, yra vietos žvakei įstatyti.

„Aš didelių neauginu, kurgi prapjovus paskui dėt? Tektų pusę miestelio apdalinti“, – juokiasi ūkininkė.

Mokėsi iš užsienietiškų ūkių

S.Kievinienė moliūgais susižavėjo prieš 16 metų, kai su vyru ėmė ūkininkauti.

Iki tol šeima gyveno Ramygaloje, vyras dirbo vairuotoju ir elektriku, ji – darželio auklėtoja. Moteris yra baigusi Kauno technologijos universitetą, vadybos ir buhalterinės apskaitos specialybę.

Kai du vaikus auginusi šeima nusprendė statytis namą, suprato, kad turimom lėšom to neįstengs padaryti, tad nutarė mokytis žemės ūkio darbų.

„Įsigijom 10 hektarų žemės. Kaip tik Kėdainių konservų fabrikas tuo metu ieškojo, kas gali auginti agurkus, to pasiūlymo ir ėmėmės. Apie žemės ūkį nieko neišmanėme, visko mokėmės nuo A. Ir nesužlugom“, – dabar gali džiaugtis pašnekovė.

Kievinams labai naudinga buvo įstoti į Daržovių augintojų asociaciją: vyko į paskaitas, seminarus, aplankė daugybę didesnių ir mažesnių ūkių užsienyje, žinių sėmėsi praktiškai, to joks universitetas neišmokys.

Jau augindami agurkų plantacijas jie nusipirko šalia Ramygalos, Gintautų kaime, esančią sodybą. Dabar ji – antrieji namai.

„Susimažinom lauko daržus, jų beturim tik hektarą ir dar šiltnamius kieme, tad galiu žaisti su moliūgais, sodinti levandas, nes nebereikia nuo ryto iki nakties darbuotis“, – šypsosi pašnekovė.

Pirkėjai derlių nusiima patys

Šią vasarą S.Kievinienė su daržininkų asociacijos nariais viešėjo Amerikoje, keliavo per 7 valstijas, lankėsi tenykščiuose ūkiuose, grožėjosi ir didmiesčiais – Niujorku bei Vašingtonu.

„Amerikiečiai dėl moliūgų paklaikę, rudenį nėra nė vieno kiemo, kad nebūtų išpuoštas moliūgais, labiausiai garbinamas rudens renginys – didžiausio moliūgo rinkimai“, – pasakoja ji.

Europoje jau senokai atsigręžta į ekologinius ūkius, o pas amerikiečius tas dalykas dar tik įsivažiuoja, dabar ten įsivyrauja mada viską pirkti tiesiai iš ūkių.

„Nuvykom į šilauogių ir braškių ūkį, privažiavę gausybė žmonių su kibirėliais ir visi drožia į lysves. Net ir gėlių į ūkius važiuoja. Štai plyti dekoratyvinių saulėgrąžų laukas, eina pulkelis su puspilniais kibirais vandens, parodo vadybininkui, kuris žiedas patinka, tas jį nupjauna ir iš karto merkia į vandenį“, – įspūdžiais dalijasi S.Kievinienė.

Tokį užaugintų gėrybių pardavimo modelį Kievinai jau taiko ir savo ūkyje. Kol moteris viešėjo už Atlanto, jos vyras priiminėjo pirkėjus, kurie patys ėjo į laukus skintis braškių.

Ūkininkai šiek tiek baiminosi, ar nebus žalos, bet pirkėjai uogas skynėsi labai tvarkingai.

„Manau, ateityje pas mus bus tik taip – pirkėjai derlių nusiims patys, nes darbo rankų nėra“, – sako šeimininkė.

Šiemet S.Kievinienė pasodino 170 krūmelių levandų, kitąmet kvies žmones jų išsiskinti.

Vietoj puotos bus Paryžius

„Austrijos pasididžiavimas – vietinių ūkių moliūgų aliejus. Atneša spausto skirtinguose ūkiuose, dažai su duona ir ragauji“, – pasakoja ūkininkė.

Vokietijoje irgi auginama daug moliūgų, ten yra speciali moliūgų surinkimo iš laukų technika, nuo žemės pakeltos daržovės iš karto šepečiais nuvalomos, nuplaunamos vandeniu ir į traktoriaus priekabą dedamos švarutėlės.

S.Kievinienę sužavėjo norvegų požiūris į savus daržovių ir vaisių augintojus. Kai tik uždera savos braškės, užsienietiškų niekas nebeperka – taip norvegai palaiko tautiečius.

„Kūpso parduotuvėje obuoliai, o į juos įbesta norvegiška vėliavėlė. Tokių prekybos centrų kaip pas mus nėra, dydžiu jie gal ir ne mažesni, bet asortimentas gerokai mažesnis, didžioji jų dalis ne atvežtinė, o norvegų gamybos“, – pasakoja S.Kievinienė.

Norvegijoje ji su vyru lankosi dažnai, ten gyvena sūnus su šeima.

Ramygalietė su džiaugsmu žiūri į norvegiškas moliūgų kainas, mažas moliūgėlis ten kainuoja 2–3 eurus. Pas mus už kilogramą prašoma 40 centų, ir tai pirkėjai jau dejuoja, kad brangu.

Iš dekoratyvių moliūgų S.Kievinienė žiemą daro žaislus, įvairias dekoracijas šventėms. Žali, keistai dėmėti, su ilgomis uodegomis moliūgai pravardžiuojami kobros uodegom, mat jie kai sudžiūsta, pakračius garsiai barška – tikras natūralus žaislas.

Lapkričio 5 dieną ūkininkai švęs rubinines vestuves, poroje jie jau 40 metų. Salvinai dabar 56 metai, o Alvydui – 64-eri.

„Nenorim baliaus, skrisim į Paryžių“, – po ilgo laiko kartu pora vis dar tebėra nusiteikusi romantiškai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.