Prognozuoti, kad derlius bus ir kiekybiškas, ir kokybiškas, darosi vis sunkiau, vis daugiau žemdirbių ir ūkininkų, kiek tai įmanoma, buvo priversti keisti įpročius ir kartu su jų užaugintos produkcijos supirkėjais taikyti naujus, pažangesnius, verslo modelius.
Situacija grūdų rinkoje – permaininga
Šiuo metu, anot ekspertų, eksportas Europoje išlieka menkas, dominuoja Juodosios jūros regionas, nors ir čia artimiausiu metu pardavimas turėtų sulėtėti dėl mažesnių išteklių. Dėl sausringos vasaros derlius mažesnis, bet kokybiniai parametrai geri, todėl rinkoje eksportinių aukštų parametrų kviečių daug, nors jų paklausa nėra tokia didelė, kaip tikėtasi. Dėl to kainų lygis kritęs, lyginant su rugpjūčio mėnesio kainomis. Rapsų kainos taip pat veikiamos naftos, palmių aliejaus, sojų kainų, o šie veiksniai susiję su rapsų kaina, kuri leidžiasi žemyn, nes rapsų aliejus šiuo metu per brangus, palyginti su kitais augaliniais aliejais, net jei biokuro sektorius žiemos laikotarpiu dėl būdingų produkto savybių pirmenybę teikia rapsų aliejui.
„Lapkričio viduryje Prancūzija teigė, kad 82 proc. žieminių kviečių pasėlių buvo galima vertinti kaip geros ir puikios būklės. Tai daug mažesnis skaičius nei praėjusiais metais tą pačią dieną, kai jis siekė 97 proc. Dėl pasėlių drėgmės trūkumo tai yra mažiausias lygis, fiksuojamas nuo 2012 m. O Ukrainoje, pagal „UkrAgroConsult“ ataskaitą, pasėliai yra geresnės būklės nei praėjusiais metais, nors dirvožemis šalyje išlieka sausas. Dėl šaltesnių orų sulėtėjo pasėlių augimas, jie pereina į žiemojimo stadiją“, – grūdų auginimo subtilybes atskleidžia įmonės „Kėdainių aruodai“ generalinis direktorius Saulius Gabševičius.
Tiek Ukraina, tiek Prancūzija yra pagrindiniai pasauliniai kviečių eksportuotojai, todėl tai turės didelį poveikį eksportuojamų kviečių kiekiui 2018–2019 m. sezoną.
Stichijos žala – ne draudžiamasis įvykis
Lietuvoje eksportuojami grūdai sudaro apie 2/3 visų užauginamų grūdų, todėl vidaus rinkos kainos stipriai susijusios su pasaulinėmis grūdų rinkos kainomis. „Čia ūkininkus taip pat vargina stichiniai reiškiniai. 2017 m. dalis derliaus liko laukuose, nes dėl per didelio kritulių kiekio nebuvo galima jo nukulti. Nuo liūčių labiausiai nukentėjo žirniai, o apsidrausti nuo liūčių poveikio net nebuvo galimybių, nes rapsų ir ankštinių augalų pasėlių išgulimo rizika nėra draudžiamasis įvykis. Dar vienas nedraudžiamas atvejis – stovinčio vandens pasėliams padaryti nuostoliai. Tų metų didžioji augalininkystės nuostolių priežastis kaip tik ir buvo perteklinis lietus ir dirvoje telkšantis vanduo. Šiais metais ūkininkai susidūrė su kita gamtos stichija – sausra. Bet net apsidraudus finansinių nuostolių ir šiuo atveju išvengti nepavyko, nes sausra yra iš tų rizikos veiksnių, kai žala nustatoma ne atskiram laukui, o visam regionui. Ir išmoka apskaičiuojama pagal fiksuotą procentą, o ne faktinį žalos dydį“, – sako S.Gabševičius ir priduria, kad „Kėdainių aruodai“, kaip ir kiti šio sektoriaus dalyviai, susidūrė su sunkumais vykdydami savo, kaip pardavėjo, sutartinius įsipareigojimus, nes jų tiekėjai ūkininkai dėl objektyvių (o kartais ir subjektyvių priežasčių) nepatiekė iš anksto sutarto grūdų kiekio. Šis procesas, anot S.Gabševičiaus, dar nesibaigęs, tačiau draugiškai kalbantis pavyksta rasti kartais ir netikėtus, bet abiem pusėms priimtinus sprendimus.
Kiek kainuoja pinigai
Dėl didelio apyvartinių lėšų poreikio grūdų prekybos finansavimo kaina yra svarbus veiksnys įmonių sąnaudų struktūroje. Po mažesnio, nei planuota, 2018 m. derliaus suprastėjus supirkėjų finansiniams rodikliams ji taps dar aktualesnė. Vietinėje rinkoje jau kurį laiką pastebima, kad didieji bankai, šiame sektoriuje nejausdami kitų finansavimo įstaigų konkurencijos, pastebimai kelia kreditų palūkanas. Vis garsiau sklindant prognozėms apie 3 mėn. EURIBOR palūkanų normą, kuri 2020 m. pradžioje turėtų tapti teigiama, grūdų supirkėjams veiklos finansavimo sąnaudos gali tapti nemenku iššūkiu. Alternatyva dabar įsigalėjusiems didiesiems bankams galėtų tapti finansavimo paieška tarptautinėje rinkoje, tačiau šiuo metu net ir stambiausiems Lietuvos supirkėjams tai labiau siekiamybė, o ne realybė. Optimistiškiau nuteikusios didelės privataus kapitalo investicijų bendrovės vis dažniau dairosi į Lietuvos finansų sektorių, tačiau teigiamų permainų dar gali tekti palūkėti.
Didžiulį apyvartinių lėšų poreikį, kuris kainuoja brangiai, palengvinti galėtų ir atvirkštinio PVM pritaikymas grūdinėms kultūroms, kaip nuo šių metų sausio jau yra padaryta kaimyninėje Latvijoje. Dabar Lietuvoje atvirkštinis PVM taikomas tik statybų sektoriuje, tačiau grūdų prekyboje susiduriama su panašia problema – PVM sumokėti reikia gerokai anksčiau, nei ši suma gaunama iš užsakovo. Užsienyje atvirkštinio PVM grūdų prekyboje taikymas pasiteisino ir jokių neigiamų pasekmių valstybių biudžetui tai neturėjo.
„Kėdainių aruodai“ siūlo ūkininkams avansus, kuriuos jie gauna palankesnėmis nei banke sąlygomis ir jų grąžinimą garantuoja savo būsimu derliumi. „Tačiau mes vieni šios Lietuvos problemos neišspręsime, todėl, būdami Grūdų ir perdirbėjų asociacijos nariai, aktyviai dalyvaujame siūlydami Vyriausybei įvairius projektus, kurie galėtų palengvinti mokestinę žemės ūkio sektoriaus dalyvių naštą, ypač auginant ir prekiaujant grūdais“, – pabrėžia įmonės vadovas S.Gabševičius.
