Augalininkyste užsiimanti UAB „Krekenava“ biologines trąšas naudoja jau kone šešerius metus, o įmonės atstovai teigia, kad tokia praktika pasiteisino.
Dėl biologinių technologijų – geresnė žemė
Ūkininkai ir kiti iš žemės teikiamo derliaus gyvenantys žmonės jau seniai suprato, kad norint gauti reikia ir duoti, – žeme būtina rūpintis ir ją maitinti, tik tuomet bus galima tikėtis adekvačių rezultatų.
UAB „Krekenava“ 5500 hektarų žemės plote augina žieminius ir vasarinius kviečius, rapsus, miežius, cukrinius runkelius, pupas, kanapes, tad ir ten dirbančių žmonių rūpestis – užtikrinti, kad visas derlius būtų aukščiausios kokybės.
„Negali pasirinkti – gera ar bloga bus žemė, mes galime ją pagerinti naudodami tam tinkamas technologijas. Prieš gerus aštuonerius metus perėjome iš ariminės žemdirbystės į neariminę – nors ir kritikuojama, tačiau, mano galva, tai ateities technologija.
Sutaupome laiko, pavasarį išsaugome drėgmę, išlyginame žemę ir neapverčiame piktžolių sėklų, taip išvengiame jų atvertimo iš gilesnių sluoksnių. Žinoma, pasitelkiame ir biologinius preparatus siekdami, kad šiaudas kuo greičiau suirtų ir susidarytų humusas“, – aiškina UAB „Krekenava“ generalinis direktorius Vaidas Lebedys.
„Mes, agronomai, dirbame dirvai, o ne tuo metu auginamai sėklai, – dirva mums už tai atsilygina kokybišku ir gausiu derliumi. Tačiau kad ir kokias technologijas naudotume, svarbiausia yra sėjomaina ir šiaudų palikimas žemėje juos susmulkinant. Tada ir biologiniai preparatai labai praverčia, o į juos, tiesą sakant, labai skeptiškai kurį laiką žiūrėjau, kol pats neįsitikinau jų nauda“, – augalininkystės subtilybėmis dalijosi UAB „Krekenava“ gamybos direktorius Remigijus Kilas.
Sulaukė rekordinio derliaus
Dar neapskaičiuotas tikslus derlius – šįmet 200 ha UAB „Krekenava“ laukų buvo užsėta cukriniais runkeliais, tačiau šakniavaisių kokybė ir kiekybė maloniai nustebino: nepaisant sausos vasaros, augalai pasiėmė iš žemės reikalingą kiekį vandens ir puikiai užderėjo. Kaip sako įmonės vadovas V.Lebedys, greičiausiai tai lėmė du veiksniai – neariminė žemdirbystė ir saugesni, sveikatai palankesni įmonės naudojami biologiniai preparatai, kuriais purškiama žemė. Jie šiaudų irimo procesus, kurie šiaip užtruktų 3–4 metus, pagreitina iki vienų metų. Ir nei derlius, nei žemė nenukenčia.
„Pasėję cukrinius runkelius liepą buvome kiek sunerimę – lapai atrodė skurdūs, lyg pavytę, tačiau nuotaika gerokai pasitaisė, kai pradėjome nuimti derlių, – kokybiniai šakniavaisių rodikliai viršija vidurkį, o tai reiškia, kad mums pavyko užauginti ne tik gausų, bet ir itin kokybišką derlių. Planavome prikasti 60 tonų iš vieno hektaro, o kadangi cukriniais runkeliais buvo užsėta 200 hektarų, iš viso planuojamas derlius buvo 12 000 tonų. Tačiau savo planus gerokai viršijome, o tai ypač džiugina, turint omenyje, kokios sudėtingos sąlygos buvo ir šiemet“, – sako įmonės vadovas V.Lebedys.
Verslininkai taip pat jau seniai suprato, kad tik suvienijus pajėgas su mokslu tikėtini geri ir ilgalaikiai rezultatai, – UAB „Krekenava“ ne tik palaiko iniciatyvą dirbti kartu su nepriklausomais mokslininkais, bet ir dalyvauja Aleksandro Stulginskio universiteto Karjeros dienose, supažindina būsimus agronomus su darbo specifika, suteikia galimybę atlikti praktiką, o vėliau ir įsidarbinti.
