Kaip nurodoma Vyriausybės dokumentuose, EK 2015 metų birželį Lietuvai skyrė 5 proc. finansinę pataisą 2010-2013 metų išmokėtoms kompensacijoms pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.
Tokią paramą gali gauti žemdirbiai, kurie paraiškos padavimo dieną yra sulaukę 55 metų amžiaus, tačiau dar nėra sulaukę nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
EK argumentuoja, kad tokį sprendimą priėmė, nes pareiškėjų atrankos metu nebuvo tinkamai nustatyta, ar prieš perleisdamas ūkį gamintojas užsiėmė komercine pieno prekyba.
Vyriausybės dokumentuose primenama, kad 2018-ųjų lapkritį ES Bendrasis Teismas atmetė Lietuvos ieškinį, motyvuodamas, jog tai, kad 96 proc. pareiškėjų turėjo pieno kvotas, netikrinant, ar jos buvo panaudotos, neleidžia nustatyti, ar asmuo gavo pajamų iš pieno pardavimo.
Tačiau Vyriausybė teigia nesutinkanti su Bendrojo Teismo argumentais ir ketina prašyti Teisingumo Teismo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą.
„5 proc. dydžio finansinė pataisa yra neproporcinga ES fondams padarytai žalai. Komisija neatsižvelgė į Lietuvos institucijų (atgaline data. – ELTA) atliktus ex-post patikrinimus, nes nepripažino ex-post patikrinimams taikytos Lietuvos institucijų pasirinktos prekinės žemės ūkio gamybos apibrėžties ir kriterijų“, – argumentuoja Vyriausybė.
Jos teigimu, pieno kvota turi būti laikoma kriterijumi, patvirtinančiu, kad asmuo užsiėmė prekine žemės ūkio gamyba.
Terminas paduoti apeliacinį skundą pagal parengtą Vyriausybės rezoliuciją baigiasi vasario 1 d.
Žemės ūkio ministerijos teigimu, pasiekus pergalę Teisingumo Teisme yra tikimybė, kad valstybės biudžetui galėtų būti grąžinta beveik 2 mln. eurų. Jei Bendrojo Teismo sprendimas nebūtų užginčytas, Komisija analogiškas finansines korekcijas galėtų taikyti iki 2025 m., tai yra, nuostoliai ateityje galėtų dar labiau išaugti.
